„The Economist“ siūlo sandorį: globa nuo Rusijos mainais į atsisakymą persekioti karo nusikaltimais įtariamus žydų tautybės asmenis?

G.Kirkilas laikosi požiūrio, kad „The Economist“ nuomonė yra nieko verta: nieko jie ten neišmano, perrašinėja Lietuvos spaudos apžvalgas, o prieš ką nors skelbdami net neatsiklausia paties G.Kirkilo…

Laisvoje ir demokratiškoje visuomenėje tokia nuomonė turi teisę egzistuoti, o Lietuva – vis dar laikytina laisva ir demokratiška.

Tačiau taip pat turi teisę egzistuoti ir nuomonė, kad „The Economist“ kritika nėra geras dalykas ir kad ji gali turėti neigiamų pasekmių.

„Leo LT“ atveju tų neigiamų pasekmių neabejotinai būta, nesvarbu, kaip šio projekto autoriai tai neigtų.

Bus tų neigiamų pasekmių ir dėl pačios naujausios „The Eonomist“ kritikos Lietuvai: šį kartą už neva persekiojamus niekuo nekaltus žydų tautybės asmenis.

„Lietuva turi nustoti kaltinusi aukas“ – taip vadinasi straipsnis naujausiame „The Economist“ numeryje, kuriame kliūna ne tik Lietuvos prokurorams, bet ir žiniasklaidai, kuri neva ir kalčiausia dėl aistrų kaitinimo.

Perskaičius šį straipsnį, norisi pasekti G.Kirkilo pavyzdžiu ir pasakyti, kad nieko jie ten nesupranta ir galėjo iš pradžių mūsų pasiklausti…

Kalbant rimčiau, vis dėlto keista, kad toks įtakingas leidinys staiga puolė ginti trijų įtariamųjų, kurių dar niekas niekuo neapkaltino.

Dar keisčiau tai, kad straipsnio autoriai iš esmės neneigia, gal tiek F.Branovskaja, kurios nesėkmingai ieškojo Lietuvos prokurorai, tiek jos ginklo draugė Racchel Margolis, tiek buvęs Ad Vashem muziejaus vadova Y.Aradas galėjo dalyvauti jiems inkriminuojamuose nusikaltimuose – tai yra civilių ir Lietuvos partizanų žudynėse.

„The Economist“ net pats rašo, kad Y.Aradas savo knygoje nurodo, kad jis dalyvavo „baudžiant“ (gal reikėtų sakyti – žudant) civilius gyventojus, kurie atsisakė pamaitinti raudonuosius partizanus.

Tai už ką kaltinama Lietuva? Už norą išsiaiškinti tiesą? Bet juk tiesa ir galėtų padėti užbaigti šią istoriją. O tam tereikia apklausti įtariamuosius, palyginti jų parodymus su išlikusiais dokumentais ir kitų liudininkų parodymais. Jei paaiškės, kad jie niekuo nekalti, galima net jų atsiprašyti.

Tačiau, pavyzdžiui, tam kad būtų galima apklausti Y.Aradą, reikia Izraelio pagalbos, o ši valstybė kažkodėl tai nenori padėti. Keista, bet „The Economist“ taip pat neragina Izraelio to padaryti.

Vienas iš „The Economist“ autorių argumentų: keista, kad Lietuvos prokurorai persekioja holokaustą išgyvenusius žydus, nors jos pastangos surasti ir nubausti kitus karo nusikaltėlius yra pasak „The Economist“ „spotty“ (švelnus vertimas tikriausiai būtų – „menkos“).

Nesutikčiau. Pakanka prisiminti A.Lileikio teismą ir jam vykdyti padarytas įstatymo pataisas. O dar K.Gimžauskas, M.Dailidė, A.Milius…. Taip, kai kurie iš jų mirė nesulaukę nuosprendžio, kai kurie – buvo pripažinti negalinčiais atlikti jiems paskirtos bausmės. Bet ar Lietuva dėl to kalta? Ar nebuvo dedamos pastangos ištirti jų nusikaltimų ir juos įvertinti?

Ir pagaliau net jei jei Lietuva iki šiol ir nebūtų suradusi bei nuteisusi nė vieno prie žydų žudynių prisidėjusio asmens, ar tai reikštų, kad prokurorai neturi teisės tirti kitų nusikaltimų ir apklausinėti asmenų galimai dalyvavusių kituose nusikaltimuose?

O gal „The Economist“ kritiką reikia suprasti taip: tik nuteisus visus tuos, kuriuos savo sąraše turi Efraimas Zuroffas, bus galima pradėti apklausinėti ir teisti kitus nusikaltėlius. Taip sakant, akis už akį, dantis už dantį, žydas už lietuvį?

Norėtųsi tikėti, kad „The Economist“ to nesiūlo. Taip pat norėtųsi tikėtis, kad jie nesiūlo atleisti nuo atsakomybės visų tų, kurie išgyveno holokaustą. Taip, holokaustas buvo baisus dalykas, žydų tauta tikrai baisiai nukentėjo, bet išyventi holokaustą tikrai nereiškia gauti indulgenciją už nusikaltimus, kuriuos padarei išgyvenęs visą tą siaubą. Žinoma, jei iš tiesų tuos nusikaltimus padarei. Bet vėlgi – tam kad viskas būtų aišku, reikia bendradarbiauti, o ne šaukti, kad mus persekioja.

Tautybė negali ir neturi tapti apsauga nuo atsakomybės. Nei lietuviams, nei žydams.

„The Economist“ kritikuoja lietuvius neva šie ginasi argumentais, kad žydai koloboravo su sovietais, tačiau tas pats „The Economist“ iš esmės kartoja tą pačią klaidą: primena Lietuvai, jog jos piliečiai koloboravo su naciais, kartu  lyg ir sufleruodamas, jog tai atima teisę įtarinėti nusikaltimais žydų tautybės asmenis.

Tačiau blogiausia šiame straipsnyje net ne tai. Ir net ne ne žinia iš kur išlaužtas kaltinimas Lietuvos žiniasklaidai, neva ji daugiausiai dėl visko kalta, nes reikalauja nubausti kaltuosius. Tai netiesa, kaltuosius, jei tokių bus, reikalauja nubausti Lietuvos Konstitucija ir įstatymai, iš esmės visa valstybės idėja.

Blogiausia „The Economist“ straipsnyje yra kita. Tai paskutinė straipsnio pastraipa, kurią leisiu sau pacituoti lietuviškai:

„Demagogams politikams ir jų pakalikams žurnalistams gal ir tinka bandyti iškraipyti istoriją ir šmeižti žydus. Tačiau tai meta baisų šešėlį Lietuvai tuo metu, kai Rusijos šešėlyje esančioms mažoms valstybėms reikalinga visokeriopa pagalba“

Kaip tai suprasti!!!!!

Ar „The Economist“ bando pasakyti, kad jei Lietuva nesiliaus dėti pastangų išsiaiškinti tiesą ir vykdyti teisingumą, ji negalės tikėtis pagalbos iš sąjungininkų iškilus grėsmei iš Rusijos pusės?

Ar tai reiškia, jog kažkas nori Lietuvai pasakyti: jei toliau bandysite apklausinėti karo nusikaltimais įtariamus žydų tautybės asmenis, būsite atiduoti Rusijos įtakos sferai?

Man tai skamba nesolidžiai. Arba kaip šantažas.

Įdomu, kaip tai įvertintų G.Kirkilas?

(8 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Rusų kalboje yra toks kvailokas išsireiškimas „seksualno ozabočennyj“. Panašu, kad mūsų mielas Račas yra trupučiuką… na, gal visai nedaug, bet gana ryškiai…:) „jevreisko ozabočennyj“. Tai jam neleidžia miegot rabinai su virgulėmis prie Sporto rūmų, tai Economist…:)

  • Anonimas

    Man akivaizdu, kad Račas yra visų pirma „litovsko ozabočenyj“, o tai nėra iškrypimas, jei ką…

  • Anonimas

    Ačiū Jums už tai, kad visada turite nuomonę. O ypač tais atvejais, kai kiti mauna į krūmus dėl neva problemos delikatumo. Puikiai parašyta, o frazė apie tautybę ir apsaugą nuo atsakomybės turėtų būti skelbiama nuolat, kai tik mūsų Valstybė kaltinama panašiais dalykais.

  • Kaip tai įvertins Kirkilas palyginti nesunku nuspėti iš to gen.prokuratūros „aktyviai ieškomos“ F.Brancovskajos priėmimo..:(

    O kad tai yra šantažas – šiuo atveju, ganėtinai pigus – matomas neginkluota akimi faktas. Bjauriausia tai, kad mūsų valdžia net tokio prisibijo…:(

  • Anonimas

    Straipsnio Fonas: Albione ekonominis nuosmukis ir iš to kylantis politinis gyventojų susierzinimas. Įtakingas žiniasklaidos ruporas kreipia skaitytojų dėmesį į labai „aktualią“ problemą. Ko sekiama?
    Galimi variantai ir jų kombinacijos:
    1. Formaliu pretekstu pranešti, kad pagalbos iš britų lietuviams nereikia tikėtis, nes jiems savos kelnės smunka.
    2. Dėl limitrofo (t.y. Lietuvos) smulkių interesų nėra reikalo pyktis su Maskva?
    3. Britų supratimu, „Rusijos šešėlis“ Lietuvai yra likimo „dovana“ ir bandymai ja atsikratyti – beprasmis jėgų eikvojimas.
    4. „Teisingumas visada laimi“, o teisuolis tas, kuris garsiau rėkia?
    5. Žydas ir Afrikoj – ŽYDAS! O kas tie lietuviai? Juodadarbiai…
    6. „Žydšaudžių“ vaikaičiai, atvykę padirbėti, jau nebepageidaujami, nes užima „grynakraujų“ britų darbo vietas?
    7. „Teisingą“ tautų istoriją rašo tik didžiosios valstybės, mažosios valstybės yra užuomašos.
    Amžinoji ugnis – santykiai su Rusija ir kaltinimai holokaustu, Lietuvą vis dar lydi.

  • Anonimas

    Puikiai parašyta, daugelis šių temų vengia. Taip, kai kurie visada buvo ir tebėra lygesni už kitus… Ko vertos kalbos, kad tautybė tegali rūpėti atsilikusiems provincialiems nacionalistams (juk svarbiausia lygybė), jei vienai tautai kažkodėl ne tai, kad atleidžiamos visos nuodėmės – draudžiama netgi kelti prielaidą, kad ji tų nuodėmių galėtų apskritai turėti.

  • Anonimas

    Patikslinimas (nezinau, kiek svarbus, bet visgi turbut si ta sakantis): Jei mano akys gerai rodo, naujausiame The Economist numeryje tokio straipsnio nera. Beje, tai matosi ir is pateiktos nuorodos.

  • Anonimas

    Vis mėgstam pasistebėt, kad niekingi rusai nenori pripažint savo tėvų ir senelių nuodėmių, gina ir slepia stalininius nusikaltėlius. Lyg nežinotumėm, kad aukos mirė, ir tautos daugumą dabar sudaro nusikaltėlių vaikai ir anūkai… Nenuostabu, kad ir Lietuvoje populiarus yra požiūris: „kažkas per karą šaudė tuos žydus, bet tikrai ne mes, ir aplamai- jie patys buvo kalti“.
    Lygiai taip pat elgiasi ir žydai. Skirtumas tik tas, kad jie užsakinėja straipsnius Economist’e, o lietuviai- tik Lietrytyje.

  • Anonimas

    Turiu vieną klausimą p. Račui: kaip jis mano- Economist, būdamas privatus spaudos leidinys, gali pasiūlyti Lietuvai globą nuo Rusijos? Ar bent nuo Latvijos?

    Pataisykit jei aš neteisus, bet čia tas pats, kaip Lietuvos Rytas siūlytų globą Račui nuo nuo mokesčių inspekcijos ar piktos uošvės…

  • Anonimas

    Manau kad tokius tipelius kaip Zurofas svis reiktu paskelbti persona non grata…kuo jis skiriasi nuo kokio arsaus islamistu pamokslinko kuris skelbia kad visi krikcionys yra kryziuociai…tas Zurofas man labai panasus i musiski Murza kuriam visu bedu saknys -zydai Zurofui visi lietuviai zydsaudziai..niekada nebuvau antisemitas netgi ir dabar sergu uz Maccabi kai zaidzia pries nelietuvius..kiekvienoj tautoj yra savu isgamu kurios sugeba garsiai rekt ir tai yra priimama kaip daugumos nuomone…po visu kontraversiku istoriju su kapais kuriu negalima iskelt is miesto centro nes ten guli zydai po Brazausko atsiprasymo parlamente visos tautos vardu nors nei vienas zydu premjeras net minciu neturejo atsiprasyt uz zydu dalyvavima tremimuose po reikalavimo grazinti jiems kazkada priklaususi turta kai patys net nesileidzia i kalbas del palestinieciu turto grazinimo nu prisipazinkim sunku islaikyti pagarba tautai,nors kaip sakiau daugiausiai reiskiasi Murzos tipo isgamos, kuri mano kad ji lygesne uz kitus vien tik todel kad galingiausioj pasaulio valstybej turi daug itakos…kaip bebutu keista ir ironiska priezastis skelbti Zurofa persona non grata turetu buti antisemitizmo kurstymas nes del jo veiksmu ne vienas lietuvis buves draugiskas arba bent neutralus zydu atzvilgiu tapo antisemitu

  • Anonimas

    Zinau kad ne i tema bet Arturai gal galetum parasyt koki straipsniuka apie zemaicius kaip tau atrodo visa ta istorija su ju partija ir jos neregistravimu su kanciu keliu uzsirasyt zemaitiskai savo sostines pavadinima su Viniaus pastangomis sulietuvint vietovardzius su teise sneketis zemaitiskai valdiskoe istaigose ir viesojij erdvej pagaliau nors kol kas ir sunkiai isivaizduojama su teise netgi sukurti savo valstybe..gal Burbai nereiktu per daug demesio skirt bet tavo analize ir nuomone manau ne vienam man butu idomi nes bent jau delfyje po zydu zemaiciu tematika susilaukia daugiausiai komentaru

  • Anonimas

    Shame on The Economist’s incompetency. The article full of semitic blackmail once again proved the glory of the magazine is gone long ago.

  • Anonimas

    Mano nuomone, šis „The Economist“ straipsnis skirtas formuoti vakariečių nuomonei apie Lietuvą. Kodėl gi taip sakau, todėl, kad straipsniai ir reportažai, apie tai, kad Lietuva turi nustoti daryti tai ką ji daro ir daryti „tai ką ji turi daryti“ narpliojant 1940-1945 problemas ir kas yra Tikrasis Genocidas, atsiranda tai viename, tai kitame gerai žinoname vakarietiškame leidinyje kalbant apie paskutinių trijų mėnesių laikotarpį. Ir tai tik man žinomi reportažai, straipsniai: BBC 4 „From Our Own Correspondent“, BBC „Crossing Continents“, straipsnis Guardian, straipsnis „Washington Post“ ir dabar – „The Economist“.
    Nelabai suprantu kaip jie įžvelgė problematikos aktualumą, kai abejoju ar jie turi žurnalistą, kuris dengia vienokiu ar kitokiu lygiu Lietuvą. Gal šią tematiką kas nors jiems pakužda į ausį?
    Kaip ir kaip būtų gaila, su visai pono Račo pastebėjimais sutinku, bet noriu „pasiguosti“,kad diskucija apie taitruputį bergždžia, ir tai skirta tik mums patiems ir mūsų, greičiausiai, niekas nenori girdėti, mus nori asocijuoti…

  • Anonimas

    visų pirma būtų labai šaunu sužinoti, kas yra to straipsnelio „The Economist“ autorius – „Europe.view“, sakyčiau, nėra daug apie straipsnio autorystę pasakantys žodžiai. man taip pat nepavyko jo surasti popierinėje žurnalo versijoje, nors nurodoma, kad internete publikuojamas straipsnis yra iš „printed edition“.

    tiek jau to su tuo „The Economist“. vartant kitą spaudą galima pastebėti, kad pastaruoju metu vėl padažnėjo kaltinimų Lietuvai antisemitizmo toleravimu (ar net skatinimu), atsisakymu persekioti žydų genocido budelius ir pan. ypač įstrigo liepos kažkelintos (pats tą straipsnį skaičiau 21 d.) „The Baltic Times“ kelių puslapių išsamus straipsnis apie žydų vargus Lietuvoje. pagrindiniai akcentai – skustagalvių eitynės ir ciniškos statybos ant žydų kaulų (Karaliaus Mindaugo apartamentai). žinoma, buvo rašoma ir apie įstrigusią žydų turto restituciją.

    tos kaltinimų, grasinimų ir raginimų mylėti žydus bangos yra stebėtinai periodiškos, nuoseklios, kestai sutampančios su rengimusi eiliniam derybų ar politinio sprendimo dėl žydų turto restitucijos raundui. ne mažiau keista (ar žavinga) yra tai, kad visų šių išpuolių braižas stebėtinai panašus į Normano Finkelšteino knygoje „Holokausto industrija“ aprašytas priemones, kuriomis Pasaulio žydų kongresas ir JAV žydų komitetas su lietuviams jau gerai pažįstamu p. Beikeriu išmušinėjo gausias kompensacijas holokausto aukoms iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir t.t.

    ir dar šiol ilgo komentaro pabaigai norisi konstatuoti du dalykus:
    1) mano pažįstami Lietuvos žydai (išskyrus p. Alperavičių) kažkodėl labai nepalankiai vertina savo tautiečių iš JAV iniciatyvas dėl žydų turto restitucijos ir Lietuvos kaip antisemitų šalies „reklamos“. jie įsitikinę, kad Lietuvos žydai ir iš vieno, ir iš kito jokios naudos neturėsią, veikiau priešingai;
    2) dėl vieno dalyko su kritikais tenka sutikti – Lietuvoje (kaime ir mieste, jaunimo ir pagyvenusių žmonių tarpe) išties esama bauginamai daug antisemitų. nesvarbu, ar tai yra jau minėtų tarptautinių žydų organizacijų veiksmų priežastis, ar jų pasekmė, bet man gėda už šią buką lietuvių neapykantą žydams.

  • @protezas:

    „1) mano pažįstami Lietuvos žydai ..įsitikinę, kad Lietuvos žydai ir iš vieno, ir iš kito jokios naudos neturėsią, veikiau priešingai;“

    – kaip čia pasakius: didelės naudos tikrai ne – jiems geriausiu atveju liks tik trupiniai muo rimtų žydiškų organizacijų funkcionierių stalo – kas ir nenuostabu – juk būtent jos išmelš iš Lietuvos valdžios tuos kelis šimtus milijonų. Bet šiek tiek ir jiems nubyrės….

    „2) dėl vieno dalyko su kritikais tenka sutikti – Lietuvoje (kaime ir mieste, jaunimo ir pagyvenusių žmonių tarpe) išties esama bauginamai daug antisemitų. nesvarbu, ar tai yra jau minėtų tarptautinių žydų organizacijų veiksmų priežastis, ar jų pasekmė, bet man gėda už šią buką lietuvių neapykantą žydams.“

    – gėda turėtu būti tiems, kas sukurstė, puoselėjo šio jausmo atsiradimą ir plėtrą tarp lietuvių ir vis įmeta naujų malkelių, kad jį pakurstyti.

    Nesant viešos ir atviros diskusijos šiais klausimais, nepateikiant tautai jokių atsakymų į juos, natūralu, kad kyla tam tikra reakcija į tai…
    Kas yra labai smagu nekurių organizacijų funkcionieriams, sugebantiems sveiką neapykantą konkrečioms jų aferoms nukreipti visos žydų tautos adresu..:(

  • Anonimas

    Ar jums, gerbiamieji diskutantai, neatrodo, kad per daug gaištame laiko ir ieškome argumentų įtikinti vieni kitus tuo, kas yra jau šimtąkart įrodyta ir visuotinai žinoma?
    Iš tiesų, artėja sunki žiema (ir ekonomine, ir politine prasme), kuriai esame nepasiruošę. EK nesiruošia daryti nuolaidų dėl IAE reaktoriaus veiklos pratęsimo, kuro kainų nestabilumas kelia nerimą, vykdomosios valdžios pareigūnai Seimo rinkimų akivaizdoje bevelija spręsti asmeninius reikalus. Aštrinti „žydų reikalą“ – labai netinkamas metas.

  • Kad neverta vieni kitų įtikinėti, Tamsta visiškai teisus, o štai dėl šito:

    „artėja sunki žiema …aštrinti “žydų reikalą” – labai netinkamas metas“

    – ne visai.

    Artėjant ekonomikos krizei, kokios dar patirti Lietuvai neteko, visgi labai aktualus yra beveik poros šimtų milijonų litų biudžeto įsipareigojimų žydiškoms organizacijoms prisiėmimo tikslingumo ir teisėtumo klausimas.