Svečio įrašas: A.Vinokuras apie A.Račo spekuliacijas

A.Vinokuras šiandien mane informavo, kad savo tinklaraštyje parašė atsakymą į mano pamąstymus apie žiniasklaidos dėmesį A.Dautartui ir paklausė, ar jį įsidėčiau.

Nors manau, kad A.Vinokuras nesugebėjo suprasti, ką bandžiau pasakyti ir nepaisant to, jog visiškai nesutinku su jo nuomone, įsidėsiu.

***********************************************************************************************************

A. Dautarto mirtis pagal A. Račą

Ką gi, kartas nuo karto ir kolega Artūras Račas prašauna pro šalį. Visiems pasitaiko. Jo kritikuojama ir man iki šioliai visai nežinomo buvusio TV darbuotojo mirties esakalavimas Artūrą Račą purto. Jis sako: „Kodėl tada A. Dautarto mirtis tapo išskirtine? Mano atsakymas, kuris nebūtinai yra teisingas, yra labai paprastas: todėl, kad A.Dautartas kažkada dirbo televizijos laidų vedėju“.

 Kiek tame eskalavime yra noro pasipelnyti tuščioje vietoje, spręsti kiekvienam pagal save.  Vilis Normanas apie tai yra puikiai parašęs. Tiesą sakant, su tokiais argumentais galima numarinti bet kokio, net ir garsaus žmogaus  mirtį viešoje erdvėje. Prielaida tokiam A. Račo argumentui yra niekas kita, kaip spekuliacinis akcentų sustatymas.

Kitaip tariant, stiklinė arba pusiau pilna, arba pusiau tuščia.  Kaip pažiūrėsi. Mat galima visą šią dramą, anot Artūro Račo pseudo dramą, pateikti visai kitaip. Pavyzdžiui, kaip televizijos įtakingumo žiūrovo emociniam save supratimui kontekstą. Juk žinoma TV įtaka ypač jauno žiūrovo pasaulėžiūros formavimui ar konflikto valdymo gebėjimams. Žinant šį kontekstą, kažkokiai jaunųjų žiūrovų daliai žinomas A. Dautartas ir jo pasirinkimas išeiti iš gyvenimo savo noru, gali sukelti panašių minčių kuriam nors jaunuoliui.

 Gal tame ir glūdi A. Dautarto mirties „eskalavimo“ priežastis? Kažkam suveikė atsakomybės jausmas, todėl po kiekvieno straipsnio apie  savižudį ir informuojami skaitytojai apie psichologų pagalbą, kviečiami į juos kreiptis. Kiek jaunų savižudžių buvo galima išgelbėti, Artūrai Račai, ar suvoki?  Bent kažkam, ačiū Dievui, suveikė atsakomybės jausmas. Artūrui Račui čia  trūksta gilesnės argumentacijos. Dar tiksliau: geriau jau spekuliacijomis, bet kad tik išgelbėtų bent vieną žmogų nuo savižudybės.

(Dar neįvertinta)
Loading...