Artūras Račas

Žiūriu „Teisę žinoti“…

Apie tai, kaip VSD pareigūnai gynė valstybės interesus ir mokė apžvalgininką K.Girnių, ką ir kaip jis turėtų rašyti.

Pirmas įspūdis – nieko nesužinosiu. Vien todėl, kad pašnekovai labai įdomūs: trys politikai iš valdančiosios koalicijos bei žurnalistė, kuri per VSD skandalą buvo bene vienintelė gaudavusi informaciją tiesiogiai iš buvusio VSD vado A.Pociaus jo kabinete.

Pirmos frazės labai įdomios: K.Masiulis kalba apie kažkokį susijaudinimą, kuris būdingas tik humanitarams (kažkaip iš kart prisiminiau Ž.Marcinkevičių ir jo terminą „kultūrologai“), V.Bogušis aiškina, kad VSD perspėdama K.Girnių nerašyti negražiai apie kai kuriuos politikus ar institucijas, elgėsi pagal įstatymus ir statutą, kurie pasak V.Bogušio leidžia VSD imtis „preventyvių priemonių“.

Iš karto pažiūrėjau abu V.Bogušio minimus dokumentus.

Rezultatai tokie. VSD Statute nieko panašaus nėra, nėra numatyta jokių preventyvių priemonių ir Valstybės saugumo departamento įstatyme.

Štai ką sako įstatymas:

7 straipsnis. Saugumo departamento uždaviniai

Saugumo departamento uždaviniai yra laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Saugumo departamento funkcijos

Saugumo departamentas, spręsdamas Įstatymo numatytus uždavinius Lietuvos valstybės interesais:

1) atlieka žvalgybą ir kontržvalgybą;

2) tiria, analizuoja ir prognozuoja visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su valstybės saugumu;

3) kovoja su terorizmu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui;

4) savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis rengia ir įgyvendina priemones valstybei pavojingoms veikoms užkirsti energetikos, svarbiausių komunikacijų, ryšių bei kituose strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose;

5) tiria Saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, vykdo asmenų, įtariamų padarius tokius teisės pažeidimus, paiešką;

6) tiria asmenų veikas, dėl kurių gali būti padaryta arba daroma žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams;

7) organizuoja ir užtikrina vyriausybinį ryšį bei jo techninę apsaugą;

8) kontroliuoja Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugą valstybės viduje bei jos įstaigose užsienyje;

9) savarankiškai arba kartu su kitomis įgaliotomis valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis rengia ir įgyvendina priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti;

10) valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

8(1) straipsnis. Oficialus įspėjimas asmeniui

Oficialus įspėjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Oficialus įspėjimas gali būti taikomas, kai iš nustatyta tvarka gautų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius pakenkti valstybės saugumo interesams.

Oficialų įspėjimą asmeniui turi teisę pareikšti Saugumo departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, centrinio aparato valdybų ir skyrių viršininkai arba teritorinių įstaigų viršininkai.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas oficialus įspėjimas pareiškiamas asmeniškai, pateikiant jį asmeniui susipažinti pasirašytinai. Oficialiai įspėtas asmuo turi teisę gauti jo oficialaus įspėjimo nuorašą.

Pabraukiau tas įstatymo vietas, kurias bent jau teoriškai VSD galėjo pritaikyti „auklėdama K.Girnių.

Tačiau jokių prevencijų ar „teisių įspėti žmogų, kad jis ko nors blogo nepadarytų“, kaip aiškina laidoje V.Bogušis, įstatyme nėra.

…O mano buvęs kolega A.Matonis ką tik uždavė genalų klausimą: ar užsienio specialiosios tarnybos domisi tik asmenimis, žinančiais paslaptis, ar gali domėtis ir nuomonės formuotojais.

Suprask: rusai bandė K.Girnių verbuoti, o šaunusis VSD užkirto tam kelią.

K.Masiulis kur buvęs kur nebuvęs – būtent tai ir patvirtina. Kaip tikras specialiųjų tarnybų veiklos specas…

…O laida baigėsi klausimu, kuri uždavė V.Bogušis: kaip VSD gali griauti demokratinės valstybės pagrindus, juk ji juos saugo.

Geras klausimas, tik gaila, kad laidoje nebuvo bandoma į jį atsakyti.

Bet galima pabandyti.

Prisiminkime apkaltą. Prisiminkime, kaip VSD klausėsi teisėtai išrinkto prezidento telefoninių pokalbių ir operatyvinę medžiagą dalijo žurnalistams, kad jie skelbtų ją laikraščiuose.

Prisiminkime VSD pažymą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui ir po to paklauskime savęs, kas iš tos pažymos liko po visų teismų.

Dar paklauskime savęs, kur šiandien yra didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliam saugumui kėlęs ir jau seniausiai iš Lietuvos turėjęs būti deportuotas J.Borisovas?

O prisiminkime tokį tūlą Viktorą Saveljevą, kuris bandė verbuoti žurnalistą V.Gaivenį. Tą patį, kuris tvirtino, kad tokią užduotį jam davė pats prezidentas V.Adamkus.

O dar prisiminkime VSD vadovą A.Pocių, kuris kratė „Laisvą laikraštį“ ir buvo pasodinęs žurnalistą A.Drižių, kuris, atrodo, taip pat kėlė grėsmę valstybės saugumui.

O pamenate A.Pociaus kalbą Seime, kai jis aiškino, kad „preventyvios priemonės“ prieš A.Drižių ir „Laisvą laikraštį“ buvo taikomos, nes šie yra susiję su KGB?

Po to paaiškėjo, kad A.Pocius yra visiškas melagis. Kuris nerausdamas melavo iš Seimo tribūnos

Ir visa tai buvo demokratinių valstybės pamatų saugojimas?

Atleiskite, bet tai jau aukščiau demagogijos.

Ir būtent apie tai, o ne apie tai patinka ar nepatinka kam nors P.Malakauskas, šiandien ir reikia kalbėti.

Nes istorija su K.Girniumi yra tik dar vienas įrodymas, kad VSD užsiima ne tuo, kas jau priklauso, kad šiai institucijai būtinos permainos, kurios pagaliau pašalintų ją iš valstybės politinio gyvenimo.

Deja, bet „Teisė žinoti“ apie tai nekalbėjo.

(12 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)

Loading...