Artūras Račas

… Viskas kartojasi.. Jau net nepamenu, dešimti ar vienuolikti metai… Šioje vietoje.

Viskas beveik taip pat ir kartu šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, mūsų ne penki, o šeši. Yra buvę ir daugiau, bet mažiau kol kas – ne.

Virtuvėje vėl vyksta veiksmas, bus tie patys pyragėliai su grybais ir su aguonomis. Tačiau jų autoriai šiemet bus kiti.

Eglutė dar nepapuošta, bet visi žinom, kas ją puoš. Kaip visada. Ir ji bus tokia pat graži. Kaip visada.

Po to, kaip visada, eisiu apsirengti baltus marškinius. Ir tikriausiai vėl būsiu pirmas, kuriam teks prisiminti, už ką noriu visiems pasakyti ačiū.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nuobodu, ar ne – juk viskas kartojasi. Bet iš tiesų tai nieko nėra geriau. Nes tie pasikartojimai visą laiką skirtingi. Nes vis dar gyvenu ir žmonės šalia manęs gyvena.

Ir kasmet, kai sėdu prie to paties stalo, žinau, kad gyvenu gerai, nes prie to stalo mūsų vis dar penki arba daugiau.

Taip pat žinau, kad vis dar gyvenu pirmyn, nes kasmet, žvelgdamas atgal randu tai, ko dar nebuvo. Šiandien žvelgdamas atgal taip pat randu labai daug, ko dar nebuvo. Galbūt ne visko norėjau, bet nieko nesigailiu. Kita vertus, vėlgi daug kas kartojosi, tačiau kartojosi kitaip, su naujomis spalvomis. O buvo ir visiškai naujų patyrimų – netikėtų, malonių, nustebinusių ir patvirtinusių, kad vis dar gyvenu pirmyn. Dėl to jaučiuosi labai gerai. Kaip visada.

Ir prieš sėsdamas prie to paties stalo su tais pačiais žmonėmis, noriu pasakyti ačiū ir kitiems. Jums – visiems tiems, kurie buvo su manim šiais metais. Kaip ir pernai, kaip ir užpernai. Kurie ginčijosi, pyko, gyrė, peikė. Kaip ir pernai, užpernai ar net prieš dešimt metų.

Ačiū ir tiems, kurie neužsibuvo. Reiškia taip reikėjo ir reiškia taip buvo geriau ir jums, ir man.

Ir tiems, kurie norėjo, kad manęs nebūtų, taip pat ačiū. Būtent tas jų noras mane dažnai įkvėpdavo, suteikdavo papildomos energijos ir pakeldavo nuotaiką. Nes tada suprasdavau, kad esu ne veltui. Ir kad per savo trumpą gyvenimą mačiau daug tų norinčių.

Juk viskas kartojasi.

Tegul kartojasi ir toliau. Tegul visada šalia mūsų būna žmonių, kuriems norime pasakyti ačiū ir išgirsti ačiū iš jų. Tegul tų žmonių niekada nemažėja.

Tegul gyvenimas kartojasi ir kartu eina pirmyn. Eina taip, kad nereikėtų gailėtis, to kas buvo. Nes viskas yra mūsų. Ir tai, kas kartojasi, ir tai, kas nauja.

Viskas bus gerai. Kaip visada.

(10 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)

Loading...