Artūras Račas

Jūs naršote archyvus: ačiū.

Jei atvirai, tai nuo pat pradžių giliai širdyje tikėjau, kad tai, kas nutiko sekmadienio vakare, buvo nelemtas aplinkybių sutapimas.

Juk ne veltui aš ten lankausi kasmet po kelis kartus ir visada noriu sugrįžti. Norėjau, net šį pirmadienį išvažiuodamas iš Druskininkų atgal į Vilnių.

Na, niekaip juk negalėjau palikti šio fakto neįamžinto… (ačiū Mykolui) Nors šiaip tai, anokia čia staigmena:) Bet kuriuo atveju, labai ačiū ir labai Jus visus sveikinu. Kartu noriu atsiprašyti, kad pastaruoju metu galbūt šiek tiek daugiau, nei įprasta, skiriu dėmesio ne viešiesiems, o privatiesiems reikalams, bet tokia jau susiklostė situacija. Be to, kai kurie iš […]

… Viskas kartojasi.. Jau net nepamenu, dešimti ar vienuolikti metai… Šioje vietoje. Viskas beveik taip pat ir kartu šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, mūsų ne penki, o šeši. Yra buvę ir daugiau, bet mažiau kol kas – ne. Virtuvėje vėl vyksta veiksmas, bus tie patys pyragėliai su grybais ir su aguonomis. Tačiau jų autoriai šiemet bus […]