Talinas

Buvau Taline.

Ketvirtadienį ten jau buvo žiema.

Tokia tikra – su daug sniego ir pūga. Kai norisi rankas nuolat laikyti kišenėse.

Viena taksi bendrovė ten vadinasi „Tulika taksi“. 

Keistokas pavadinimas…

Bet vairuotojas kalba angliškai.

Ir priima banko korteles (geriau būtų grynais, bet jei neturite…).

Ir kasos čekį atspausdina. Jame nurodytas automobilio registracijos numeris, taksi automobilio numeris, taksometro numeris, jo patikrinimo data, nuvažiuotas atstumas, tarifas už įsėdimą, kaina už nuvažiuotą atstumą ir bendra mokėjimo suma. Ir dal telefonas, kuriuo galim paskambinti, jei kiltų kokių neiškumų.

Parskrendi į Vilnių ir žinai, kd viskas bus kitaip…

Ar tik todėl, kad Vilniaus merais buvo A.Zuokas, J.Imbrasas ir V.Navickas?

Man kažkodėl tai atrodo, kad ne.

Kažkuo vis dėlto mes skiriamės.

(13 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
  • Ne meruose esmė. Situacija tokia pati visuose miestuose.

  • Tadas

    Kolegos germanai is Estijos verslo reikalais grize kiek susinepatoginusiai sokiruoti sako mazdaug: „Brac, sunku patiket, ka maciau, bet, zinokit, JIE KAIP MES.“ Didesni komplimenta rast ner taip paprasta.

  • Skaitytojas

    Kitas pavyzdys – kaimynai slavai. Daug kas žino, kokia betvarkė su taksi Maskvoje: vežioja nelegalai, net paprasti piliečiai, mafija valdo aikšteles, renka duokles, o tikri ir netikri taksistai užsieniečius apiplėšinėja ne blogiau nei Vilniuje.

    Žinoma, tokia mada bandė tarpti ir Minske, bet, sako, užteko Batkai kumščiu į stalą… Staigiai – keli sulaikymai, keli parodomieji teismo procesai, ir tvarkelė.

    Reiškia, viskas padaroma, tik noro reikia. (tiesa, Minske nebuvau 100 metų, gal mano žinios nebeteisingos)

  • Jurkis

    Juk kažkada sugebėjom tarpmiestiniuose autobusuose pastatyti kasos aparatus, ar ne? Beliko susitvarkyti su taksistais ir turgininkais.

  • doktor barmental

    turbut taksistu lobistai stiprus pas mus :)

  • kirvis

    o jau kiek nusuka tie taksistai vaje vaje,simtus milijonu litu kasmet,taksistai neturintys kasos aparato yra didziausi liaudies priesai!o jei rimtai,tai betvarke pas mus yra visur nes mes tik liezuviu bandome lygiuotis i Vakarus,tuo tarpu estukai tai daro darbais.

  • J. naivusis

    Atsilikome mes nuo tų „lėtapėdžių mėlynšvarkių bakenbardotų “ ne tik taksistais. Atsilikom visam gyvenimui. Ir suvisam.

    Mes – didvyrių žemė – gi nekalti, aplinka kalta – mūsų prasti kaimynai – ten visoki lenkai, rusai, gudai. Tuteišiai. O estus tai suomiai traukia, tad belieka tik visur girtis.
    Juokas pro ašaras – mes gi iš tikro ir nuoširdžiai tokiom nesąmonėm tikim – juk tai taip patogu.
    Nedaug liko iki ašarų pro juoką, gal tada suprasim. Bet vargu, deja.

    Juk ir dabar – ne tik Kubilius rimtai tiki, jog vertas pasaulinės krizių nugalėjimo chrestomatijos.

  • AM

    Nieko naujo nepasakysiu, bet manau, kad kitokį mentalitetą lemia protestantizmas. O katalikiškuose kraštuose ‘šeima’ yra aukščiau teisės’

    • vilnietis

      labai taikliai pastebėta. Ta proga yra netgi askira teorija kuiltūrų geografijoj kaip kiekviena atskira krikščionybės evoliucinė atšaka siejasi su tos vietos ekonominiu ir socialiniu išsivystymu. Estai laimė jiems turbūt, yra vieni iš liuterio pasekėjų.

      todėl svaičiojimai, kad mes galim estus kada nors ekonomiškai pasivyti yra labai sunkiai įmanomi.

      • dzyvai

        Kur žiūri sekuliarios valstybės sergėtojai? Negi ir vėl Lietuvos vyskupai bus įsikišę į valstybės valdymą, šiuokart ragindami piliečius sukčiauti beigi nemokėti mokesčių valstybei?

        O gal tokia demoralizacija – tai nuolatinio religijos menkinimo bei gujimo iš žmogaus ugdymo Lietuvoje pasekmės? Ir žmonės kiekvienas sau susikuria sau patogias moralės normas?

      • Skaitytojas

        taip, būta teorijų, kad protestantizmas (o estai ir latviai gi tokie) yra artimesnis kapitalizmo dvasiai („DIRBK ir Dievas tau padės“) nei katalikybė, kurioje labiau vaikomasi išorinio blizgesio (kas, kad badaujam, bet mūsų kaime surentėm bažnyčią už jūsų aukštesnę!) moralė keliama aukščiau už racionalumą bei naudą („MELSKIS ir Dievas tau padės“; šiandien: „Kas, kad pirkau už paskolą, bet mano džipas didesnis už tavo, mano vaiko „mobiliukas“ naujesnis už tavo“ ).

        Jei įdomu giliau, tos socialinės teorijos klasikas – Max Weber („Protestantizmo etika ir kapitalizmo dvasia“).

        Protestantai latviai ir estai jau prie kelis amžius buvo raštingi, nes, pasak protestantų, žmogus gali bendrauti su Dievu (melstis) tiesiogiai. O tam, logiška, reikia pačiam mokėti skaityti šventąjį raštą, ką protestantai daro per pamaldas. Todėl latvių, estų, danų etc. valstiečiai turėjo mokėti skaityti, o jau apie beraštį pastorių negalėjo būti nė kalbos.

        Gi mūsų senoliams katalikų bažnyčia teikė, kaip dabar pasakytų, viešąsias paslaugas, t.y. tarpininką tarp Dievo ir žmogaus – kunigą, kuris už tave aiškino ir skelbė šv. raštą, dažnai pats būdamas beraštis, o vėliau – vienintelis raštingas parapijoje.

        Tad protestantizmo etika iš tikro statistiškai palankesnė kapitalizmui. Bet tik statistiškai, nes SOCIALINIAI dėsningumai niekada nebūna DINAMINIAI, (absoliutūs). Štai kodėl bent turguj ir taksi mašinose galėtume ir turėtume įsivesti estišką (protestantišką?) tvarką.

        • Teko skaityti minėtąjį Weber veikalą. Esmė visos tos teorijos yra tokia, kad protestantizme pinigai yra pastatomi į Dievo vietą, tik pinigai ir jų turėjimas gali suteikti išganymą. Dirbama nebe tam, kad būtų galima kažką nusipirkti, bet dirbama dėl darbo, nes protestantiškoji predestinacijos dogma nebeleidžia tikėtis būti išganytam pagal jokį logiškai suvokiamą moralinį kriterijų, tad įtikima, jog besaikis darbas padės pakilti Dievo akyse. Šiandieninis postmodernusis kapitalizmas tuo veik visai nebesiremia, labiau remiamasi tuo, kad didesnis darbo kiekis padės pasiekti didesnį malonumo (t.y. instinktų patenkinimo) kiekį, tad vargu ar galime šitą Weber teoriją taikyti šios dienoms, nebent istoriniam kontekstui suprasti.

          • Skaitytojas

            monsieur Martynai, vulgarizuojate M.Vėberį arba blogai skaitėte. Protestantai nestato pinigų į Dievo vietą ir nesiekia darbo vardan darbo.

            Kita vertus, katalikybei prikišama, jog pastarosios dogmos leidžia ignoruoti moralę, paminti netgi Dekalogą, o tik laiku (pvz. prieš mirtį) išpažinti klaidas, atgailauti, tuo užsitikrinant nuodėmių atleidimo urmu bei išganymo.

            Bet ne tai esmė. Tam, kad taksi mašinose, turguose, aplamai Lietuvos ekonomikoje pasiektume daugiau tvarkos, nereikia nei M.Vėberio, nei aplamai apeliuoti į religiją ar sociologiją, užtektų ekonomikos.

          • Gerbiamas Skaitytojau, jei pasidomėtumėte Katalikų Bažnyčios mokymu, tai lengvai sužinotumėte, jog nuodemės darymas mąstant, jog Dievas vis tiek atleis, kai atgailausi prieš mirtį, yra nuodemė, o tokio nuodėmingo mąstymo sąlygota nenuoširdi atgaila išganymo negarantuoja.

    • tomas

      Tiem, kas teigia, kad tik protestantizmas lemia taksi paslaugų kainas, siūlau prasivažiuoti taksi iš Rygos aerouosto — suprasite klydę. O Taline Tallink įkūrė taksi bendrovę tik todėl, kad nepasikentė taksistų lupikavimo uoste. O tai, kad estai moka parodyti savo gerasias puses — jiem tikrai didelis pliusas. Mes — atvirkščiai, pirmiausia viešai išdžiaustom savo apatinius.

    • Ši teorija yra būrimas iš kavos tirščių.

  • na, su taksi tema ilga ir sudėtinga. realiai bet kur normaliam pasaulyje galima sėst į taksi ir nebūt apiplėštam – ir su aukštesniais tarifais berods teko susidurt tik Londone (bet ir tai nesmarkiai :) – o labai panašią istoriją apturėjau Helsinkyje – kur teko nuvažiuot ir pigiau ir geriau net negu ankstesnysis oro uosto standartinis tarifas (~3lt su sugadintais skaitliukais).

    Iš kitos pusės, ten oro uosto nukvakimas – vietoj to kad subsidijuotų neegzistuojančio keleivių srauto nuvėžimą taksi (visgi, normalios taksi kontoros užsakymų Vilniuje ir tai turi), jie specialiai dar ima pakankamai neblogą mokestį iš taksi kompanijų (3000lt už „vietą“).

    Juokinga (nu gerai, gerai, graudu) kas kartą parskridus matyt, kaip visokie seimo nariai (iš TPP pvz ;-) išėję iš lėktuvo kviečia taksi telefonu, kaip ir pusė kitų keleivių. Taip tos už vietas mokančios kompanijos dar labiau kenčia, ir tuo pačiu traukias (Martonas jau pasitraukė).

    O anksčiau tai ta „Martono“ oro uosto „Brigada“ buvo atskira respublika, ir juos ten kontroliuot galima buvo nebent gerai daužant per galvą, tačiau kažkuriuo metu visai neblogai susitvarkė (t.y. kelionė į Vilniaus centrą nekainuodavo net 30lt :).

    Dar aišku niuansas niuansėlis, kad mūsų oro uostas beveik mieste, tad tų kilometrų nedaug susidaro, taip laukimas ilgoj orouostinėj eilėj neitin vertas taksistui, kuris gali mieste paimt n užsakymų. To pliusas – iškvietus greitai atvažiuoja :-)

    Taigi, eilinį kartą manau kad oro uosto vadovybė nesirūpina geru oro uosto darbu ir nesutvarko transporto iš jo, kuris, beje, yra nesaugiausia kelionės dalis :)

    Reikalingas normalus ‘socialistinis’ konkursas su aukštais reikalavimais ir padoria subsidija, nes visgi, dabar labiausiai nukenčia miesto svečiai – tenka gerokai paraudonuot prieš kolegas.

    Aišku, būtų dar labai gerai, kad po keliasdešimties valandų skrydžių nereikėtų persijunginėt į „ar tą Lietuvą kurios norėjom“ ir tiesiog sėst į taksi ir būt po penkių minučių namie.

    • aš atsiprašau už kai kuriuos minties šuolius, tai buvo silpnoji mano rašliavų tema. „ten“ antroje pastraipoje yra ne Helsinkis o Vilnius :)

  • mdxacuk

    Estijoj negali būti „Tulika taksi“, gali būti tik „Takso“.

    O pavadinimas kilęs turbūt iš to, kad Tallinne yra tokia Tulika gatvė, kur kažkada buvo tarybinis taksi parkas.

  • Visus neūkiškumus, nelogiškumus ir apsileidimus nesunkiai galima paaiškinti dviejomis aplinkybėmis.
    Pirma – dėl visko kaltas kapitalizmas, būtina pridėti žodelį laukinis, nėra valstybėje tikro šeimininko, prie sovietų buvo tvarka, jeigu ir nuplėšdavo taksistai, tai tik vieną kitą rublį.
    Antra – dėl visko kalta krikščionybė ir ypač radikalioji jos atmaina katalikybė. Pagonys ir liuteronai krašte susitvarkytų geriau, bet jiems trukdo į nesąžiningumus ir aferas linkę katalikai.
    Va ir meno ir kultūros nacionalinės premijos laureatą J.Marcinkevičių Respublikoje susirūpinęs: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/jmarcinkevicius_ar_mes_seimininkai_valstybeje/

    • Skaitytojas

      Fredi, emigruok į Šiaurės Korėją. Ten tikrai nėra kapitalizmo – nei laukinio, nei kitokio; katalikybė, atrodo, uždrausta, už tai išvystyta sovietinė tvarka ir planinė ekonomika.

      Phenjane taksistas iš tamstos tikrai „į aferas linkę katalikai“ nenuplėš nė vieno rublio ar vono (lyg tokie jų pinigai), nes kažin ar sostinėje iš viso yra taksi. Todėl, kad taksi – kapitalizmo rudimentas, darbo liaudžiai yra tramvajai, o savaitgaliais į ekskursiją Kim Ir Seno takais vežioja autobusais nemokamai.

      Dar tropikų Afrikoje yra mielų pagoniškų kraštų, jie irgi neblogai tvarkosi :)

      • Man gerai ir Kuboje, čia aš tęsiu šlovingąjį Če Gevaros (Che Guevara) žygį.

        • Skaitytojas

          galima romantizuoti garsųjį revoliucionierių „Če“, bet kas įves tvarką ČIA? ;)

        • nerijus

          Fredi*

          Ar bent žinai, kas Che Guevara ir kodėl jis nėra uždraustas demokratinėse šalyse?..
          Man keista, kad jis, Lietuvoje (ir ES), nėra įtrauktas į „juoduosius“ sąrašus, kaip komunizmas ir nacizmas…
          Jis, juk buvo komunistas- socialistas, kaip ir Kristus?..

  • stogas

    Beda toje betvarkeje yra tik del to , kad kai koks Abonentas grizta is komandiruotes ji tiesiai paima nuo trapo su limuzinu. Pofik jam tas taxi ir ju paslaugos.

    • tai nebūtinai abonentas. va kokie nors vyskupai gali irgi naudotis VIP paslaugomis (paprastam mirtingajam – 800lt už kartą).

      http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=327315

      :-)

      • lida

        Tik kaži, ar jie tiek pat kiek abonentai gali įtakoti taksistus.

        • na, čia aš apjungiau kelias nuokrypas diskusijos – viena gi apie katalikus/protestantus, kita apie VIP oro uoste :)

          • Regis

            Kelios sujungtos nuokrypos suformuoja vieną didelę įkrypą, reikia tik padėkot žmogui atlikusiam tokią operaciją nes diskusija apie Taliną, taksi ir merus pagrįstai įkrypo į temą apie vyskupus. O jau vyskupus, VIP ir 800 lt visai pagrįstai galima sujungt į temą apie pedofiliją..

          • Regi, pedofilijos temai trūksta nuokrypų (be to, stengiuos joje nedalyvaut :)

            O šiaip tai Vilniaus oro uosto taksi situacija gerokai nukrypusi pati nuo viešojo svečių aptarnavimo mieste (pvz OSI darbuotojai Vilnių vadina „mūsų maža paslaptim“ ir mielai į jį atvažiuoja).

            Iš šitos pusės, tai yra šaukšto degute tema, o visuotinė VIPizacija leidžia ir nepastebėt.

          • Regis

            Domai, aš kai pamačiau paminėtus vyskupus iš kart pagalvojau, kad dar vienas bažnyčios nuskriaustas apsireiškė. Džiaugiuosi, kad klydau.

  • Gyvai

    Žinoma, kad kalti merai. Kas daugiau? Jie valdžioj, jie tegu ir daro, prie ko čia aš ar mano kaimynas? Vis tiek mes nieko pakeisti negalim…

    Va tuo mes ir skiriamės.

    • lida

      +

    • Skaitytojas

      Taip, kalčiausi merai ir gėjai.

      „(…) Štai matot, – sako su kartėliu Heinrichas Rizenfeldui. – Todėl mes ir pralaimėjome karą. Per intelektualų ištižimą ir per žydus.
      – Ir per dviratininkus, – priduria Rizenfeldas.
      – Kuo čia dėti dviratininkai? – nustebęs klausia Heinricchas.
      – O kuo čia dėti žydai? (…)“

      Erichas Marija Remarkas, „Juodasis Obeliskas“.

      • lida

        Kai kurie skaitovai tekstą tesugeba suvokti labai primityviai – tiesiog aritmetiškai sudėdami atskirų žodžių pasmes (jas sužino iš žodyno). Tiesa, reikia pripažinti, kad skirtingai nei sudedant skaičius, jų suvokimo rezultatui turi reikšmės žodžių seka, ty kuris žodis po kurio eina (tačiau tik dviejų, be to, gretimų). Negretimi žodžiai, nepaisant jų padėties sakinyje, vienas kito, o taip pat ir rezultato, neįtakoja, nes skaitovai tiesiog fiziškai nesugeba suvokti tokio tolimo ryšio (išskyrus retą atvejį, kai toks ryšys yra pateiktas žodyne, kaip atskiro žodžio vartojimo pavyzdys). Ir kas įdomu, tai niekaip nepriklauso nuo skaitovo nick`o (pav. valentingumas – sugebėjimas sudaryti ryšius, tiesa, cheminius). Yra žinoma, kad skaitydami tekstą, jie atskirais atvejais pajėgūs suvokti neigiamo sumavimo atitikmenį „ne“ (tačiau ne daugiau dviejų sakinyje), dar ginčijamasi dėl daugybos ir dalybos, vis abejojama dėl skliaustų, tačiau nekela jokių abejonių jų nesugebėjimas suvokti šaknų, laipsnių atitikmenų (jau nekalbant apie logaritmines funkcijas).

        P.s. minėtus asmenis specialiai pavadinau skaitovais, o ne skaitytojais, kad jie ne suprastų, jog čia neva prikalbėjau apie jus. Tiesa, pagal aukščiau aprašytas jų suvokimo galimybes jie „neva“ suvoks tik poroje su gretimu žodžiu „prikalbėjau“, o ne „jus“. Nors tiek jau to, vistiek jie pasiknisę žodynuose apkaltins mane, kad apkalbėjau gražiai skaitančius, korektūrų skaitytojus ir skaičiavimo specialistus.

        P.p.s. iš pateiktos puikios jūsų citatos visiškai neabejoju jūsų teksto suvokimo galimybėmis ir esu įsitikinusi, kad žodis ironija, skirtingai, nei aptartiems skaitovams, jums suvokiamas be žodyno ;)

        • Regis

          „Negretimi žodžiai, nepaisant jų padėties sakinyje, vienas kito, o taip pat ir rezultato, neįtakoja, nes skaitovai tiesiog fiziškai nesugeba suvokti tokio tolimo ryšio“

          Ar aš gerai supratau, kad:

          Žodžiai, nepaisydami negretimos savo padėties, o taip ir vienas kito, įtakoja rezultatą, o skaitytojas nesuvokdamas tos įtakos lieka neužmezgęs tolimo ryšio su tais žodžiais, kurie nepaisydami savo negretimos padėties, rezultatą įtakoja, bet tik tada, kai ryšis sugeba atitikti savo padėtį sakinyje, nes vėlgi priešingu atveju vienas kito, skaitovo ir ryšio, supratimas fiziškai neįvyks arba bus negretimas nepaisymas.

          Aš labai stengiausi..

          • lida

            Ne visai, bet svarbiau, kad bent stengiatės.

  • Dainius

    Esu pora sykių buvęs Taline, Saremo saloje ir kitose Estijos vietose. Man estai irgi labai imponuoja. Pirmiausia, gal mūsų įsivaizduojamu, bet ir kažkiek juntamu savo intelektualumu.

    • nerijus

      Dainiau

      „imponuoja“?..

      Kiek ten rusų (kurių engia Valentinas)?..
      O Latvijoje?..
      Vienas A. R. įrašas teigia:
      kuo Latvija ir Lietuva skiriasi (?)- rusų tautybės Žmonių kiekiu.

      Dauguma teigia: kur rusai- ten betvarkė.
      Estijos ir Latvijos pavyzdžiai įrodo priešingai- ne, gerbiamieji, kur daugiau lietuvių- ten visiškas chaosas…

      • nerijus

        p.s. ir tam nereikia būti nei Taline ar talentuose…pakanka turėti pasą su įrašu „lietuvis“.

      • Skaitytojas

        ar tikrai tautybė (kaip ir religija, rasė) sąlygoja šalyje tvarką bei gerovę?

        • nerijus

          Kad tvarką ir gerovę sukuria religija, tai aš labai drįstu abejoti- labiau, pačių Žmonių noras.

          • kas formuoja masių norus? :)

  • Dainius

    Estijoje yra ketvirtadalis rusų. Ir kas? Puiku. Tegu jie ir mes tik džiaugsimės, kad jų turim. Nepainiokim tų rusų, kurie yra rusiškų nacionalistų pakurstyti su elementariais, normaliais rusais. Tas skirtymas rusas, estas, sorry, švelniai išsireiškus yra vaikiškas ir būti tokiu kategorišku gali tik vaikiško proto žmogus. Dabar dar pridėkim vieną momentą, kad rusai gyvenantys Estijoje yra estiški rusai :) Jie gyvena žymiai tvarkingesnėje visuomenėje ir čia jiems puikios galimybės atsiskleisti jų gerosioms savybėms. Kaip ir lietuvis nelygu visuomet beiniciatyvis, bailys, prisitaikėlis, tinginys, neturintis vaizduotės, filosofuojantis, tačiau jo filosofija nepakyla iki universalijų (neskaitant išimčių). Tai vat šis lietuvis, kuris pats iš savęs nėra toks, tiesiog jis gyvena tokioje aplinkoje, kur nesuaktyvinamos jo gerosios savybės – tai vat jis perkeltas į kitą aplinką, pvz Angliją, žiūrėk atkunta, ir parodo tokių savo sugebėjimų, kurių negalėjai iš jo tikėtis. Dabar dėl Estijos intelektualumo. Daug galima svarstyt. Tai šiaurietiškas uždaresnis tipas, pridėkim dar įtakotas protestantiškos kultūros, tai reiškia, kad turim žmogų mažia susikoncentravusį į išorę, įspūdį (kas yra įprasta lietuviui katalikui), o į turinį, mintį, pagaliau Biblijos žodį, tai kas užrašyta. Iš čia ir stipri kritinė/intelektinė mintis/tradicija.

  • Sejanus

    „Kažkuo vis dėlto mes skiriamės.“

    Estija ribojasi su Suomija. Lietuva ribojasi su Lenkija / Baltarusija. Natūralu kad civilizacijai iki Estijos arčiau eit.

    • Aras

      Kvailystė. Atstumai dabar ne kliūtis, kiek čia mums iki tos Suomijos? Aš tai galvoju žemiškiau, per Repečkaitės-Stankerso skandalo prizmę: ar Estijoje galėjo taip atsitikti? Negalėjo. Estų Repečkaitė negalėjo sukelti audros stiklinėje apdergiant savo tautietį ir valstybę. Jie myli savo Estiją ir bendromis jėgomis stengiasi pavyti bei aplenkti Ameriką. Lietuviai gi stengiasi kuo sėkmingiau emigruoti, nes kas belieka? Nes mūsiškė Repečkaitė dės visas pastangas, kad čia amžinai išliktų 1984-ieji.

      • Skaitytojas

        negirdėjau, kas ta Repečkaitė-Stanker, bet mes mes visi linkę truputį idealizuoti istoriją bei kaimynines šalis. Nes matome tik fasadinę kitų šalių pusę, o istorijos – fragmentus.

        Estijoje, nors ekonominė situacija ir geresnė, nereiškia, jog puiki. Estai irgi masiškai įklimpę į skolas, yra ir pas juos sočiai dergiančių (tik jie sakys – kritikuojančių) savo tautiečius ir valstybę.

        Berods L.Feuerbach pasakė, kad „Būtis apsprendžia sąmonę“ (Der Mensch ist, was er ist“).

        Tikiu, kads būtent būtis, aplinka, tuo metu vyraujančios nuotaikos, mados, tendencijos, religija, naujienos, pat ir įvykiai kitose šalyse — VISA šita visuma daugiau mažiau lemia mūsų tiek individualius, tiek kaip visuomenės pasirinkimus bei poelgius.

        • Aras

          :)) Ne Repečkaitė-Stanker, bet šiomis dienomis garsi Repečkaitės – P. Stankerio dvikova dėl Niurnbergo teismo interpretacijų, arba liaudiškai kalbant – Repečkaitės audra stiklinėje isteriją maišant vadinamosios „Holokausto industrijos“ šaukšteliu. Istorikas, publicistas Petras Srankeris dėl Repečkaitės politinio budrumo (враг не дремлит!) neteko darbo. Gūdų briežnevizmą primenanti istorija.
          Aš norėjau pasakyti, kad Estijoje nėra palankios dirvos rastis repečkaitėms, užsieniui jie stengiasi rodyti paradinį kostiumą, nei demonstruoti apatinius baltinius. O pamatyti būtų ir pas juos ką – turėjo SS batalioną, po šiai dienai rengia SS veteranų sąskrydžius, neįleidžia protestuotojų iš kitų šalių prieš anuos. Atrodo, būtų puiki dirva tarpti estiškoms repečkaitėms, net kad negirdėti nieko, matyt, stropiai genėja vietinių politkorektiškumo piktžolių daigelius.

  • Skaitytojas

    Arai, būkite daugiau nei tikras, kad tokia subtili tema kaip nacistinis žydų holokaustas ir toks istoriko Stankerio neapgalkvotas sakinys tikrai nebūtų likęs nepastebėtas ir be Repečkaitės trigrašio.

    Kiek žinau, Lietuvos žydai akylai seka visą mūsų spaudai ir, radę bent menkiausią antisemitizmo apraišką, nedelsiant informuoja Tel-avivą. Žydai antisemitizmui liguistai jautrūs, bet juos galima suprati – milijonai jų tautiečių išžudyti vien dėl tautybės, daug žudikų išvengė atpildo.

    Estijoje, manot, nėra žydų ir vietinių repečkaičių? Tik mes jų nepažįstam.

    Be to, estai irgi nėra vieningi, Estijoje irgi sočiai radikalių nacionalistų, tiek tarp estų, tiek tarp rusų, tiek tarp… kretinų (A.R. pasakytų „dundukų“ :)

    C’est la vie.

  • Gytis

    Kuo skiriamės? Man atrodo,kad Lietuvos gyventojus, ne tik lietuvius, nuo daugelio kitų valstybių atstovų skiria nepagarba sau, turiu omeny ne tautą, o kiekvieną individą atskirai. Tiesa puikybės mums netrūksta. Dar mes be galo žavimės galia. Mėgstame kraštutinumus. Manydami, kad esame stipresni, pučiamės ir demonstruojame agresiją, bet vos pajutę galios svertų virptelėjimą, puolame ant kelių ir pelenais barstomės galvas. Čia kažką aukštiname, čia maišome su purvais. Kodėl apie tai? Todėl, kad taksi tik maža detalė viso paveikslo. Netvarka taksi, turguj, viešuose pirkimuose, kontrabandos reikaluose, mokesčių (ne)mokėjime nėra nenugalima. Bet ji naudinga šiandien galią turintiems, nes tą galią maitina ir augina. Kadangi mėgstame kraštutinumus, galią irgi naudojame be saiko. O dauguma kenčiančių nuo šios netvarkos žeminasi ir teisinasi negalintys nieko pakeisti. Be to lieja susikaupusią agresiją ant savęs ir vieni ant kitų.

  • NiekurNeiva

    Ведущие: Юлия Латынина, журналист
    Передача: Код доступа

    Суббота, 06.11.2010
    http://www.echo.msk.ru/programs/code/724097-echo/

    так вот эстонское правительство хочет,
    чтобы в стране было меньше неудачников, совершенно не важно – русских или эстонских…

  • rimas

    nemokamosknygos.lt
    naudokitės