Taksi: iš kur rezervai?

…Prieš mėnesį į telefoną gavau porą žinučių, siūlančių taksi paslaugas.

„Mes jums padėsime įveikti krizę – taksi kaina tik 1,49 lito už kilometrą“.

Neištryniau ir net pasinaudojau vieną kartą.

O štai vakar važiuodamas namo mačiau du taksi: užrašas ant vieno skelbė, kad kilometro kaina – 1,29 lito, o kitas siūlėsi vežti už 1,25 lito…

Smagu…

Kita vertus, jautiesi keistai, nes kuro kainos degalinėse iš esmės tokios pačios kaip prieš metus ar dvejus. Ir patys automobiliai, atrodo, perpus neatpigo…

Kodėl tada pernai kilometras kainavo 2 litai?..

Nejau tiek rezervų visi prikaupė ir dabar dirba skolon?

(7 balsų, vidurkis: 4,14 iš 5)
Loading...
  • GIGA

    o kodėl statybininkų,mūrininkų tarkim kainos 3 kart nukrito?Sukosi daug pinigų,tai visi ir mokėjo viens kitam su dideliu antkainiu,o ir šiandien taksistas ne už dyką dirba-100 km nuvažiuoja su 10 litrų dyzelio,tai kokia 33 litai,o gauna 125,atmetus amortizaciją ir visą kitą,vis tiek lieka daugiau nei šakelių genėtojui ar „Maximos“ pardavėjai

  • Bent jau Šiauliuose taksistai teigia dirbą už savikainą. Tiesa, tokia konkurencija galima tik didžiuosiuose miestuose, kur yra daug vežėjų, nes vienam sumažinus kainą kiti turi sekti pirmojo pavyzdžiu jei apskritai nori turėti klientų. Mažesniuose miesteliuose to nėra, kainos nekito. O taip pat prisiduriama ir iš „papildomų paslaugų“, kurių atsiradimą įtakojo draudimas prekiauti alkoholiu po 22-os valandos.

    • GIGA

      Už savikainą?Tai gal jiems norisi iš namų išeit,su žmonėm pabendraut…

      • Aš kalbu apie taksi firmas, tai reiškia, jog į savikainą įeina ir firmos darbuotojų atlyginimai ir kiti kaštai. :)

  • Auksinis kardas

    Nieko nuostabaus, nes šiuo metu viskas linksta ne link pelningo darbo, bet link ištvėrimo, išsilaikymo išvis. Taksistas dar ir valgo, amortizuoja/remontuoja priemones ir moka mokestį, beigi 100km pavažinėti gauna ne be pastangos ir laiko. Jei laikosi – ir tai yra pranašesnėje padėtyje, nei atleistas samdinys.

  • Edgaras

    Kodėl už savikainą? Mieste ima 5 litus, pusė tos sumos krenta kurui, nusidėvėjimas dar skaičiuojamas, tai kokie 2 litai lieka už vieną reisą. Bet užtat labai paslauga elastinga, iškart atsiranda daugiau keleivių, iš tikro būtų įdomu pastudijuot buhalteriją, kas ir kaip įdomu, kiek padaugėjo ir gal pelno marža smarkiai nekrito?

    • Yra ir kur už 4 (apie įsėdimo mokestį kalbame, kaip supratau). 2Lt gali likt, gali nelikt, jei taksi reikia grįžti be keleivio.

    • romas

      O kur mokesčiai valstybei? Taksi firma moka PVM, pelno mokesčius, o darbuotojas (taksistas) moka Sodros ir pajamų mokesčius. Firma taip pat turi administraciją ir patalpas. Turėtų būti atskaitymai administracijai ir patalpų išlaikymui. Jei mašina nauja, prisideda lizingo įmokos ir visais atvejais automobilio draudimas. Labai riebus gyvenimas neturėtų būti:)

  • Tadas

    Nors klausimas idomus, visgi bent man tai neaisku, ar cia rezervai. Gali but, kad tokiom kainom pavazineje, taksistai po kurio laiko ismirs. Gali but, kad kur nors, kur anksciau netaupe, pradejo taupyt (pvz, algos, soc. garantijos, investicijos i kokybe).

  • none
  • Valentinas

    Tiesiog yra visa eilė biznių, kurių egzistavimas paremtas nuolatiniu zyzimu, kad jie yra ant bankroto ribos, todėl reikia kelti kainas. Keletas tokių biznių yra:
    Ūkininkai. Kiekvienais metais ūkininkams yra blogas sezonas, nušąla pasėliai, šalnos, krušos, sausra, lietūs ar šiaip belekas. Bet kuriuo atveju visada reikia parreikalauti kompensacijų iš valstybės. Ūkininkų darbo kalendorius susideda iš trijų dalių: sėja, pjūtė ir kompensacijų reikalavimas.

    Transportininkai. Visos pervežimo firmos visais laikais buvo ant bankroto ribos. Kuo firma didesnė monopolistė, tuo ji ant didesnio bankroto ribos. Todėl visada reikia arba didinti kainas arba valstybė turi subsidijuoti. Tai galioja ir geležinkeliams ir taksi firmoms.

    Energetikai. Jei kainos nebus pakeltos, energetinis sektorius bankrutuos. Taip buvo visada nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Šiame fone kyla dujininkų, elektrikų ir šilumininkų vadovų gyvenvietės pastatytos už atlyginimus, kelis kartus viršijančius prezidento,premjero ir ministrų atlyginimus.

    • nerijus

      Taip, Valentinai, pritariu, kad daugumos biznierių stenėjimas, jau įkyrėjęs ir jiems niekada nebus gerai.
      Ūkininkams nėra ko zysti, jie jie nėra susiję su pieno ūkiu. Pasėlius jau galima draustis Vokietijos bendrovėje ir jokių nuostolių nebebus ir nereikės ašarotis. Draudimą, iš dalies, subsidijuoja/ dengia valstybė, nes, kitaip vokiečių nei su žiburiu nerastume- nuostoliga- tokia tai mūsų gamta ir nieko čia nepadarysi.
      Transportininkai vien dėl gobšumo atsidūrė „ant abnkroto“ ribos. Kai buvo „geri“ laikai, tai prisiėmė paskolų iš bankų ir dabar jų neišgali atiduoti, o kas dirbo savo galva ir protu, tai be vargo darbuojasi ir šiandien.
      Kaip energetisnis sektorius gali bankrutuoti, kai valstybė aprūpina žaliavomis- uranu, anglimi, mazutu…Jiems nei „kapeikos“ nereikia į tai investuoti.

      • A.G.

        Dėl Jūsų minėto ūkininkų draudimo žiauriai suklydote – pasidomėkite, prašau.
        Naujas ministras nuo tos nesąmonės ūkininkus išgelbėjo.
        Pasidomėkite.

        • nerijus

          Nuo ko išgelbėjo? Nuo draudimo? Jis vykdomas.
          Pažystu žmogų, kuris vertina nuostolius ir nereikia man niekuom domėtis. Jei tą turite omenyje?

          • A.G.

            1. Norint gauti ES paramą – buvo privaloma apsidrausti ir ženklią tos paramos dalį atiduoti tam nachlebninkui.
            Taip, kad visi į tą paramą sužiūri, kaip ir tie šakalai skerdenai pakvipus… Juk atitinkamai kainos reagavo ir technikai ir dirbtinėms sintetinėms mineralinėms trąšoma (jei kalbėti apie chemizuotus ūkius).
            2. Ūkininkas jei nieko neįvyko – netenka per didelės dalies savo pajamų apsidrausdamas (čia ne taip kaip apsidraudi vykdamas į užsienį ar pan.), tad pats šis draudimas jau stichinė nelaimė ūkininkui.
            3. Žinoma, kai kas iki tol neblogai naudojosi tomis stichinėmis nelaimėmis – tas tiesa ir kažką daryti reikėjo. Tačiau čia buvo nelabai švarus reikalas.

          • nerijus

            Niekas nėra verčiamas, tai savanoriškas draudimas.
            Sakyti, spėlioti ar nutiks ar nenutiks, tai visi gebam. Kiekvieno reikalas draustis arba- ne.

            Šiuo metu, jau kiekvieną padargą, kuris perkamas ( plius ) ES lėšų pagalba- draustinas priverstinai. Anksčiau to nebuvo.

  • Nemanau, kad jiems yra gerai. Aisku is vienos puses gerai, kad veza uz savikaina, taciau blogai tai, kad kai veze brangiau negerino kokybes, o panasu, kad ir toliau negerins…
    PS. Tarifai skelbiami http://www.etaksi.lt, galit pasiziuret.

  • Kaune vis dar 2.50 už km:))))

    Tiesa, kai kurios firmos taiko 30% nuolaidą…

  • Vilniuje dar mikrūškės kažkada čia atpigo nuo 4 iki senųjų 3 litų

  • Linas

    man tai nelabai aišku,kas čia yra nesuprantamo.Kainą reguliuoja paklausa.Sumažinusi kainas,konkreti taksi firma tikisi klientų skaičiaus padidėjimo,turinčio kompensuoti kainų sumažinimą.Ar tai pasiteisins,parodys laikas.Mažinti vis tiek geriau negu išeiti į darbą ir gaut per dieną 1-2 užsakymus.Kita vertus,manau,kad dalis firmų gali krizės sąlygomis iš viso pradėt dirbti nuostolingai,nes tam tikrais atvejais,tai galima pateisinti vien galimybe išlikti rinkoje,o ne bankrutuoti.Tam, tiesa,reikia turėti rezervų iš ankstesnių metų ar gauti papildomų investicijų.Pernai kilometras kainavo 2 litai,nes tokia buvo rinkos kaina.Iš principo paslaugų tiekėjas ar gamintojas visada turi didinti kainas,jei dėl to nekrinta paklausa.