Tai kas tas baudžiauninkas?
Nebuvau Operos ir baleto teatre… taip jau sutapo, kad tuo pat metu Vasario 16-ąją šventėme kitur ir su kita kompanija..
Tačiau grįžęs perskaičiau, ką ten kalbėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
Jis klausė:
Ar mes esame įveikę baudžiauninką savyje? Savo baimes, nepasitikėjimą, įtarumą?
Ir atsakė:
Mums pakanka galių kurti ne vien savo asmeninę, bet ir bendrą šalies, tautos gerovę. Tam reikia atsikratyti išankstinių baimių, nepasiduoti destrukcijai, kritiką paversti konstruktyviu dialogu. Nekapituliuoti prieš blogį – politinį, moralinį socialinį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika grįsta laikysena ir darbais.
O man skaitant kilo klausimas: tai kas gi vis dėlto baudžiauninkas? Kas nesugebėjo įveikti tos baimės, įtarumo ir kas nekapituliavo prieš moralinį ir socialinį blogį ir priešinosi jam tiesos žodžiu, viešumu bei atsakomybės etika grįsta laikysena?
Apie ką čia kalbėjo Prezidentas?
Apie save?..
Jis dar prisiminė V.Kudirką. Ir sakė, kad šis „kreipė žvilgsnį į ateitį ir tikėjo idealo pranašumu prieš vadinamąją realybės politiką“.
Gerai pasakyta…
Tik gaila, kad tik pasakyta…
O kur tas žvilgsnis į ateitį ir kur tas idealas?
Ir kas vis dėlto tas tikrasis baudžiauninkas: tas, kuris ragina kitus išsivaduoti, tačiau pats dieną pradeda nuo laikraščių apžvalgos ir verkia neradęs ten savo nuotraukos?
Ar tas, kuris turi idealą ir tarnauja jam, nebodamas, ką apie jį parašys šių dienų metraštininkas?
(3 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
