Humans of Uber: Tomas, kuris nemėgo marškinių

Ši istorija yra labai pavėluota. Todėl gali būti ne visai tiksli. Tiesą pasakius, net nesu 100 proc. tikras, ar vardas buvo Tomas. Bet man atrodo, kad taip. Jei ne, atsiprašau, ir jei atsilieps ne Tomas, pasitaisysiu.

Be to, ši istorija yra preliudija į mano būsimą įrašą, kuris bus vienas beprotiškiausių dalykų, kuriuos esu padaręs per pusę iki šiol nugyvento savo gyvenimo. Bet padarysiu, nes esu daręs ne kartą.

Tomas gyvena Valakampiuose. Vežiau jį, jei gerai prisimenu, iš Aušros Vartų gatvės.

Jis mane pažino. Ne pirmas ir ne paskutinis. Vidutiniškai 37 proc. mane pažįsta. Kai kurie ne iš karto, pavyzdžiui, Ieva šiandien galvojo kokius 1,7 kilometro.

Tomas buvo apsirengęs marškinėlius. Tamsius. Nes, kaip jis pats sakė, nekenčia marškinių. Neklausiau, kodėl.

Bet vieną dieną jis nuėjo ir nusipirko marškinius. Baltus.

Žinote kodėl? Nežinote.

Nes todėl, kad žiūrėjo laidą per TV, kurioje aš pasakojau, kaip mūsų šeima švenčia Kūčias. Aš tikrai nežinau, kokia tai buvo laida ir kokia tai buvo TV. Tai buvo seniai, nes šiandien jokia TV manęs į laidas nekviečia. Neformatas.

Bet pasakojau, taip, kaip yra: per Kūčias visada apsirengiu baltus marškinius. Nes tai yra mūsų šeimos šventė. Kai viskas švaru, skaidru ir visi per metus buvę nemalonumai pamirštami. Tai vienintelė diena, kai sau tą leidžiu.

Man (ir tikiuosi visiems kitiems mūsų šeimos nariams) tai įprasta. Nes tai darome jau labai daug metų.

Tomui tai buvo nauja. Jis sakė, jog dažnai nepritaria tam, ką aš rašau ir kalbu, bet, nepaisant to, pažiūrėjęs tą TV laidą (niekaip neprisimenu, kurioje TV tai buvo), jis nuėjo ir nusipirko baltus marškinius, nors šiaip marškinių nekenčia. Ir dar be kalnierukų, visai kaip mano.

Ir apsirengia juos per Kūčias.

Klausiausi Tomo ir galvojau: dzin man už ką Tomas balsuoja, dzin man ar jis pritaria tam, ką rašau apie D.Grybauskaitę ir Lietuvos žiniasklaidą. Dėjau aš ant visų įtakingiausių sąrašų, dėjau aš ant VSD ataskaitų ir VU fakultetų dekanų baimių.

Man nereikės paminklo, kai užsilenksiu  –  Tomas (kuris yra gerokai jaunesnis už mane ir, jei praktikuos sveiką gyvenimo būdą) su baltais marškiniais bus geriausias mano darbo įamžinimas. Ir net jei Tomas užsilenks anksčiau nei jam dera, aš tikiu, kad baltus marškinius perims jo vaikai. Nes Tomas buvo panašus į tėtį, kuriam rūpi, kokias užaugs jo vaikai.

Labai tikiuosi, kad Tomui viskas nesibaigs tik baltais marškiniais. Nes kol važiavome iki Valakampių, aš jam papasakojau apie dar vieną mūsų šeimos Kūčių tradiciją.

Prieš ragaudami 12 patiekalų, mes visi pasakome vienas kitam ačiū. Sakysite, banalu ir paprasta? Sakykite. Bet pabandykite tai padaryti, žiūrėdami į akis ir nuoširdžiai. Pasakykite savo žmogui, sūnui, dukrai, sūnaus draugei, dukros draugui už ką konkrečiai šiemet norite jam/jai pasakyti ačiū. Veiksmą, žodį, telefono skambutį, nuolatines pastangas, atsisakymą, pritarimą… Pamenu, kai kurie iš mano vaikų verkė, nes tai reikalauja pastangų.

Tomas sakė pabandys.  Ir aš linkiu jam sėkmės. Nes Tomas yra mano paminklas. Ir jo vaikai bus.

Bėda ta, kad man paminklo nereikės, nes aš norėsiu būti kremuotas ir išbarstytas.

 

(11 balsų, vidurkis: 5.00 iš 5)
Loading...
  • axo

    man atrodo apie kūčias kažkada naktigonėje pas Brazauską plepėjot