Šventėme laisvę…
… Sugiedoję Lietuvos himną prie Muzikos akademijos, dar nusprendėme išgerti kavos. Pasirinkome „Neringą“ ir vaizdelis, kurį ten pamačiau, mano supratimu, labai gerai iliustruoja Lietuvą.
Prie lango su kažkokia ponia sėdėjo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė ir smalsiai stebėjo žmones, kurie su vėliavomis ir balionais traukė Gedimino prospektu atgal nuo Muzikos akademijos. Tai buvo žmonės, šiandien nusprendę sudalyvauti eisenoje „Švęskime laisvę“.
Ką man iliustravo L.Andrikienė? Ogi tą Lietuvos politinį elitą, kuris kasmet gailiai verkia dėl vadinamojo patriotinio jaunimo eitynių, mušasi kumščiais į krūtinę aiškindami, kad jie ne tokie, kad jie tam nepritaria, o gal net smerkia. Tai iš dalies tiesa, bet tik iš dalies. Nes L.Andrikienė, sėdinti ir žiūrinti į eiseną pro langą ir „jokia“, panašiai kaip kažkada pro užuolaidą žiūrėjęs V.Adamkus.
Šiandienos eisenoje tikrai mačiau V.Andriukaitį, atrodo – A.M.Pavilionienę ir gal dar A.Sysą. Daugiau Seimo narių į mano akiratį nepateko.
Beje, ir kolegų žurnalistų, išskyrus,žinoma, filmuojančius ir fotografuojančius, mačiau labai nedaug.
Kai stovėjau prie Muzikos akademijos – pagalvojau, o kodėl taip gražiai apie nepakantumą kalbantis A.Kubilius negalėjo bent trumpam prisijungti prie eisenos? Vien tam, kad pavyzdžiui, kartu su visais sugiedotų tautinę giesmę. O kaip būtų gražu, jei jis būtų atvykęs kartu su visu ministru kabinetu ir visais savo patarėjais.
Seimo pirmininkė I.Degutienė su visais savo vicepirmininkais ir visų frakcijų vadovais?
Visų pagrindinių interneto portalų, dienraščių, televizijų redaktoriai ir vadovai. Kurių priešakyje visuomeninės televizijos generalinis direktorius su savo pavaduotojais ir žinių tarnybos vadovu?
Aš suprantu, šalta, truputį net lijo, bet jei jau kalba, kad reikia švęsti visiems kartu, nieko neišskirti, nieko neatsumti, tad kodėl nepasinaudojus tokia puikia proga? Proga tiesiog pabūti kartu su visais. Tiesiog švęsti laisvę. Be mikrofonų, iškilmingų kalbų, raudonų kilimų. Paprasčiausiai pabūti minioje, pamosuoti vėliavėle, nusišypsoti šalia esantiems.
Nesakau, kad visi jie privalėjo dalyvauti. Ne. Tiesiog manau, kad galėjo.
Kaip ir visi kiti, kurie šiandien dėl blogo oro ar tiesiog patingėję pasiliko namuose.
Gedimino prospekte šiandien mūsų buvo gana daug, bet kartu ir labai mažai. Daug – todėl, kad visi atėjo savo noru ir labai aiškiai suprasdami, kodėl atėjo.
Mažai – todėl, kad jei atėjo visi, kurie išties nori švęsti ir kuriems bent kažkiek rūpi, tai ateitis labai liūdna.
Nes, žiūrint pro langą kaip L.Andrikienei, mes paprasčiausiai atsisakome savo teisės prisidėti prie tos ateities kūrimo. Ir tada tą ateitį kuria kiti.