Artūras Račas

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė dvi naujienas. Vieną gerą, kitą – blogą.

Gera yra ta, kad, pasak departamento vartojimo kainos mažėja jau antrą mėnesį iš eilės. Bloga – tai, kad nepaisant „mažėjančių kainų“, metinė infliacija pernai siekė 8,5 procento.

Iš pirmo žvilgsnio – lyg ir nelabai daug. Realiame gyvenime 8,5 proc. infliacija reikštų, kad bendram krepšeliui, pagal kurį skaičiuojama infliacija,  nupirkti 2008 sausį reikėjo 100 litų, o šiandien jį galima pripildyti  už 108,5 lito.

Turint galvoje, kad nuo sausio 1-osios gyventojų pajamų mokestis sumažėjo 3 proc. punktais, kainų padidėjimo statistiškai iš esmės lyg ir neturėtume pajausti.

Nežinau kaip jūs, tačiau aš tą padidėjimą jaučiu. Ir, nepaisant to, ką sako statistika, jis, mano nuomone yra gerokai didesnis nei 8,5 procento.

Pabandžiau ieškoti atsakymo ir, man atrodo, jį radau: krepšelyje (jis pateiktas žemiau), pagal kurį skaičiuojamas bendras kainų pokytis.  

Gali būti, kad esu ne statistinis, tačiau net ir būdamas toks, nemanau, kad statistinis lietuvis per metus prageria ir prarūko daugiau nei išleidžia baldams, buitinei technikai ir būsto priežiūrai ar beveik tiek pat, kiek sveikatos priežiūrai ir švietimui kartu sudėjus.

Tikriausiai nesu statistinis ir todėl, kad niekaip nesuprantu, kaip transportas gali kainuoti beveik tiek pat kiek mokesčiai už šildymą, elektrą ir vandenį kartu sudėjus.

Taip pat esu visiškai ne statistinis dar ir todėl, kad už ryšius (net jei esu vienas iš tų, kurie naudojasi visais – tai yra, mobiliuoju, fiksuotuoju ir interenetu) tikrai nesumoku pusės sumos, kurią išleidžiu aprangai ir avalynei.

Ką noriu visu tuo pasakyti? Tikriausiai tik tiek, kad krepšelis, pagal kurį skaičiuojama infliacija neatspindi tikrosios padėties, ypač jei atsižvelgsime į šalies gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas.

Juk jei,  pavyzdžiui, kalbėsime apie pensininkus, kurių Lietuvoje yra, berods, beveik 1 milijonas, tai jų krepšelyje tikriausiai būtų dvi pagrindinės pozicijos: būsto išlaikymas (50 proc.) ir maistas 40 procentų. Visoms kitoms pozicijoms, tai kas liko.

Bet tada ir metinė infliacija jiems būtų ne 8,5 proc., o mažiausiai 18 proc. nes maistas brango 15,9 proc., o būstas ir komunalinės paslaugos – 19,3 procento (įdomu, ar šis rodiklis apima paskolų brangimą).

Bet tarkime, jūs ne pensininkas ir gaunate vidutinį atlyginimą (beveik 1800 „į rankas“). Tarkime, jūsų sutuoktinis uždirba tiek pat ir jūs auginate pora  gražių dukrelių ar sūnelių.

Iš viso – 3600 litų į rankas. Pabandykime pagyvento pagal Statistikos departamentą.

Tikriausiai turite, kur gyventi. Jei tai nėra bendrabutis ir jei gyvenate bent jau 2-3 kambarių bute, spėju, kad jūsų išlaidos būstui siekia mažiausiai apie 500-700 litų (elektra, šildymas, vanduo).  Tai apie 17 proc. aukščiau paminėtos sumos. Šiek tiek daugiau nei jums skirta, tačiau paišlaidaukime. bet tik tuo atveju jei to buto nepaveldėjote ar jo jums niekas nepadovanojo (tai yra, jei jį nuomojate ar nusipirkote pasiėmę paskolą). Tada skaičiuoti net neverta…:)

Švietimui statistikos departamentas jums siūlo skirti 54 litus per mėnesį (1,5 proc.). Mano supratimu. šiek tiek mažoka, bet jei vaikai rašo ant sąsiuvinių viršelių, o vyresnieji palieka vadovėlius jaunesniesiems – gal kaip nors.

Tikriausiai vis bent kartą per dieną valgote. Jei tam skirtumėte bent tiek, kiek kainuoja pradinuko pietūs panaikinus nemokamą maitinimą (5,5 lito), išleistumėte per mėnesį 660 litų.  Bet spėju, kad tokiu atveju, po kokių poros mėnesių šeimoje ir liktų tik pradinukai. Todėl maistui tikriausiai reikėtų skirti bent jau kokį 1200 per mėnesį (tai – po 10 litų per dieną asmeniui). Išgyvensite. Ir beveik tilpsite į Statistikos departamento normą (pagal ją būtų 925,2 lito per mėnesį)

Bet užtat galėsite važinėti iki sočiai. Jei vaikučiai mokosi, mėnesio bilietai jiems kainuos po 20 litų. Bet transportui juk jums skiriama 414 litų per mėnesį. Atmetus nuolatinius vaikučiams, lieka daugiau nei 100 litrų benzinui per mėnesį. Galite važinėti visureigiu. Žinoma, jei jį turite. Jei ne, geriau pirkite nuolatinius ir dar šiek tiek liks taksi ir kelionei į tėviškę per Vėlines. 

Degtinė ir tabakas: rekomenduojama norma 237,6 lito per mėnesį. vaikučiams nereikia, tad jums lieka maždaug po butelį degtinės šeimai kas antrą dieną jei nerūkote. Jei rūkote – gerkite restoranuose ir kavinėse – tam jums Statistikos departamentas skiria 205 lito per mėnesį.

Dar daugiau – 273,6 lito jums rekomenduoja poilsiui ir kultūrai. Galite drąsiai kiekvieną savaitgalį visa šeima eiti į kiną. Tiesa, tada pamirškite spaudos prenumeratą ir atostogas.

Apsirengti kiekvienam šeimos nariui pagal Statistikos departamento rekomendacijas  – beveik po 75 litus per mėnesį.  Šeimos galvai – kostiumas, vieni marškiniai ir pora batų, šeimos kaklui – dvi poros batų ir vienas kostiumėlis. Vaikus po to tikriausiai teks apipirkinėti „Humanoje“. Bet ne jūs vieni būsite tokie…

Nebent nuspręstumėte apsieiti be baldų ir buitinės technikos, kuriems per metus rekomenduojama išleisti apie 2800 litų. Lova ir šaldytuvas. Arba tiesiog televizorius ir vaikiškas dviratukas.

Tai tokios štai rekomendacijos….

Pasakysiu atvirai – man pagal jas nelabai išeitų gyventi. Bet tai turbūt tik todėl, kad esu nestatistinis.

Tačiau noriu paklausti jūsų: ar daug tų statistinių pažįstate jūs?    

P.S. Beje, o ar prisimenate kas iki lapkričio mėnesio buvo Statistikos departamento direktorius?

 Pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai 2008 m. gruodžio mėn.,
Procentais

(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)

Loading...