Socialdemokratija lietuviškai arba Lietuva – verslininkų rojus

Užvakar paskelbtoje Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos apžvalgoje apie verslo plėtrą pasaulyje vėl nuskambėjo Lietuvos vardas. Šį kartą labai teigiamai: pasirodo, Lietuva pagal verslo sąlygas yra patrauklesnė ne tik už visas kitas naująsias Europos Sąjungos valstybe (įskaitant ir Estiją). Lenkiame net Prancūziją, Belgiją ar Vokietiją.

Džiugu, kad kartais ir mus pagiria. Apsidžiaugė ir Algirdo Mykolo vadovaujama Vyriausybė, žaibo greičiu išplatinusi pranešimą spaudai, kuriame premjeras pabrėžė, kad „palankių verslui sąlygų kūrimas visuomet buvo ir išlieka vienu iš pagrindinių šios Vyriausybės prioritetų“.

Būčiau verslininkas, ir aš kartu pasidžiaugčiau ir padėkočiau Socialdemokratų partijos pirmininkui už pastangas. Tačiau kadangi esu tik samdomas darbuotojas, tai yra, potencialus socialdemokratų rinkėjas, man belieka tik stebėtis tokiais kairiųjų Vyriausybės pasiekimais.

Ypač – kai matai, kad vertindami Lietuvą, Pasaulio banko ekspertai ypač aukštus įvertinimus Lietuvai suteikė už darbo rinkos liberalizavimą. Algirdo Mykolo gali neabejotinai didžiuotis tuo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis lengva ne tik pasamdyti, bet ir atleisti darbuotojus, savo veiklos nuopelnams ji gali priskirti ir tai, kad samdomos darbo jėgos atleidimo kaštai yra vidutiniškai 2-3 kartus mažesni nei daugumoje Europos Sąjungos valstybių.

Tikrai kairiųjų verta, socialdemokratine ideologija pagrįsta politika. Rinkėjai – ypač tie, kurie ne verslininkai, po mėnesio tai turėtų tinkamai įvertinti.

O tie, kurie verslininkai, socialdemokratus, matyt, tinkamai įvertins ir be Pasaulio banko apžvalgų. Nors ir besipešdami tarpusavyje ir viešai besiaiškindami, kas – „Achema“ ar „VP Market“ daugiau sumokėjo už Elektros energijos įstatymą, jie vis dėlto turėtų džiaugtis, kad elektros energijos kaina Lietuvos pramonės įmonėms bene mažiausia visoje Europoje ir kad tie, kurie ne verslininkai, už ją moka beveik dvigubai daugiau.

Soacialdemokratiška – kaip ir tai, kad gydytojai, mokytojai, vairuotojai, statybininkai ir kiti potencialūs socialdemokratų rinkėjai nuo savo pajamų į biudžetą sumoka vos 33 proc., o tie, kurie verslininkai – nuo dividendų, tantjemų ir kitų varganų išmokų – net 15 proc. pajamų mokestį.

Algirdas Mykolas teisus – tikrai reikėjo labai stengtis, nes tokių sąlygų verslininkams nėra nė vienoje normalioje Europos Sąjungos valstybėje.

Nors ką čia girti socialdemokratus – visi po truputėlį prisidėjo statant šiandieninę Lietuvą. Geriausias to pavyzdys – Pasaulio banko apžvalgos paskelbimo išvakarėse Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas dėl Širdies chirurgijos centro pripažinimo bankrutavusiu ir jo likvidavimo.

Pats savaime šis faktas nebūtų verta didesnio dėmesio, nes šalyje kasmet bankrutuoja šimtai įmonių. Tačiau prieš 10 metų įsteigtas Širdies chirurgijos centras – ypatingas atvejis, nes bankrutuodama ji nusineša nebūtin virš 70 milijonų litų mano ir visų tų, kurie ne verslininkai, pinigų, nes maždaug tiek siekia centro skola valstybei.

Vien socialdemokratų dėl to neapkaltinsi: valstybės garantiją pirmajai 9 milijonų JAV dolerių paskolai iš Japonijos bankų dar 1995 metais šiam centrui suteikė tuometinės LDDP kontroliuojama Adolfo Šleževičiaus Vyriausybė (beje, paskirta prezidentu tada buvusio Algirdo Mykolo).

Kadangi tų garantijų buvo mažoka, 1997 metais pridėjo buvusio konservatoriaus, o dabar jau krikščionio demokrato Gedimino Vagnoriaus vadovaujama konservatorių Vyriausybė. Nedaug – 6,5 milijono JAV dolerių iš Tarptautinio Valiutos fondo paskolos Lietuvos ūkiui stabilizuoti.

Iki šiol konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė taip pat buvo už geresnes sąlygas verslui – 2000 metais, atsižvelgdama į sunkią Širdies chirurgijos centro padėtį, priėmė sprendimą atidėti paskolos ir palūkanų mokėjimą, nors tų palūkanų jau buvo keli šimtai tūkstančių prikapsėję.

Deja, jungtinės tradicinių partijų pastangos nedavė laukiamo rezultato. Algirdo Mykolo vadovaujamai Vyriausybei 2003 metais teko parduoti centrą privačiai bendrovei. Tačiau gauti 10 mln. litų tebuvo septintadalis tos sumos, kurią centras buvo skolingas valstybei. Likusią sumą sumokėjome mes.

O Širdies chirurgijos centro akcininkai ir steigėjai Vytautas Jonas Sirvydis, Giedrius Uždavinys buvo apdovanoti ordinais už nuopelnus Lietuvai, Vitas Mičiulis laimingai sau dirba Vilniaus mero Artūro Zuoko pavaduotoju, o Vilniaus bankui dabar priklausanti finansų maklerio įmonė „Vilfima“ toliau sėkmingai teikia investicinės bankininkystės paslaugas verslo klientams.

Beje, toliau sėkmingai veikia ir pats Širdies chirurgijos centras, kuriame išliko už valstybės paskolas įrengtos liukso palatos, moderniausia aparatūra ir net koplytėlė. Centre toliau sėkmingai dirba ir kai kurie buvę jo akcininkai.

Ir gydymas ten ir toliau mokamas, tik gautos pajamos patenka ne į valstybės biudžetą, o į privačių verslininkų kišenę.

2001 metais Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama iširti valstybės paskolų suteikimo Širdies chirurgijos centrui aplinkybes, tačiau apie tyrimo rezultatus bent jau man neteko nieko girdėti.

Dabar turbūt jau vėlu – prokurorai juk daug svarbesniais reikalais užsiėmę: reikia išsiaiškinti, kas yra AMB, kodėl dėl visko, kas Lietuvoje blogai, kalti žurnalistai, ėmė socialdemokratas, konservatorius ir socialliberalas, ar ne ir mokėjo Artūras Zuokas už mero kėdę, ar ne.

Laiko liko mažai, rinkimai jau po mėnesio. O per juos vėl galėsime balsuoti už tuos, kurių prioritetas – palankių sąlygų verslui kūrimas. Beje, tai nebūtinai turi būti socialdemokratai.

(2 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...