Artūras Račas

Perskaičiau Jūsų praėjusį sekmadienį paskelbtą priešrinkiminį laišką visiems tikintiems ir geros valios Lietuvos piliečiams, o kadangi esu Lietuvos pilietis ir iš esmės nesu blogos valios nusprendžiau, kad jis skirtas ir man.

Vienam iš tų, kurie, kaip Jūs sakote, laukia, kad saugesnis ir geresnis gyvenimas ateitų į kiekvieno namus ir kuriam nelengva susivokti tarp besikeičiančių ir vis naujų partijų, sąjungų ir koalicijų.

Jūs sakote, kad Bažnyčia neremia nė vienos konkrečios koalicijos ar kandidato, tačiau nededa tarp jų ir lygybės ženklo. Siūlote elgtis pagal protą ir sąžinę ir rinkti tuos, apie kurių pažiūras ir įsitikinimus pasako „pavyzdingas asmeninis gyvenimas ir rūpestis bendruoju gėriu“.

Man tas priimtina, nes suprantu, kad siūlote nebalsuoti už tuos, kurie slepia savo skyrybas ir naujas vedybas, kurie organizuoja balsavimus Seime už tiesioginę paramą ar partiniams fondams, kurie nesigviešia svetimos tvoros ar tarnybinio automobilio.

Pritariu ir nuomonei, kad vienas iš svarbiausių uždavinių šiandien – asmeninė, tautinė ir valstybinė savigarba. Suprantu, kad pabrėždami šį uždavinį Jūs siūlote nebalsuoti už tuos, kurie vos prieš metus visokeriopai menkino Lietuvą ir jos galimybes agituodami „būti europiečiais“ ir pilietine akcija vadino balsų keitimą į alaus butelį ar skalbimo miltelių maišą.

Tiesa, nelabai suprantu, kodėl Jūs manote, kad sunku yra tikėtis, kad „kitų tradicijų ar ateistinės aplinkos suformuotiems žmonėms bus suprantami mūsų tautos dvasiniai rūpesčiai ir kad „tik giliai įsišakniję savo žemėje politikai ryžtingai gins tai, kas visiems mums brangu – šeimą, santuoką, tautą, jos papročius ir kultūrą“.

Ar tai reiškia, kad Jūs siūlote nebalsuoti už dabartinės Vyriausybės vadovą Algirdą Brazauską bei valdančiosios koalicijos sąrašo priekyje esantį Česlovą Juršėną? Taip pat siūlote nebalsuoti už sąrašus, kuriuose įrašyti Lietuvos rusai, žydai, karaimai ir kitų tautinių mažumų atstovai, kuriuos suformavo „kitos tradicijos“?

Ar reikia suprasti, kad Jūsų manymu ir už dabartinį prezidentą Valdą Adamkų, nereikėjo balsuoti, nes jis savo žemėje įsišaknijęs tik nuo 1997-ųjų metų, kai grįžo iš Čikagos ir apsigyveno Šiauliuose?

Aš manau, kad tokia pozicija kiek per griežta net Lietuvos katalikų bažnyčiai – juk mūsų valstybė jau nuo Gedimino laikų garsėjo tolerancija ir pakantumu kitataučiams, kurie prisidėdavo prie valstybės kūrimo.

Visai kas kita – Jūsų siūlymas paisyti ne priešrinkiminės labdaros, kandidatų dovanėlių bei pažadų, bet kasdienio elgesio. Suprantu, siūlote nebalsuoti už tuos, kurie trejus metus nedidinę pensijų ir pašalpų prieš rinkimus staiga prisimena savo pažadus ir „suranda“ lėšų papildomiems 20 litų prie pensijos ir 50 litų už vaikus, kurių Lietuvos valstybei šiandien taip trūksta (tiesa, pataliukais pasiskolindami 100 milijonų eurų, kuriuos grąžinti paliks jau ateinančiai valdžiai).

Visiškai priimtinas man ir Jūsų pasiūlymas pamąstyti, ar „iššvaistantys neaiškios kilmės milijonus rinkimų propagandai tikrai siekia tiesos pergalės ir socialinio teisingumo“.

Visą laiką apie tai mąsčiau, todėl neabejoju, kad pirmiausia turite galvoje Petrą Auštrevičių, kuris per neseniai vykusius prezidento rinkimus labiausiai pasižymėjo neaiškios kilmės pinigų švaistymu, nes niekas iki šiol nežino, kas už jį mokėjo.

Tikriausiai turite galvoje ir Valdą Adamkų, kurio rinkimų kampanijos finansavimas per dvejus pastaruosius prezidento rinkimus taip pat neatitiko įstatymų reikalavimų, tačiau suprantu Jūsų bejėgiškumą – Tauta pasirinko, jos valios neatšauksi.

Pritariu Jūsų pastebėjimui, kad „tik pastovios ir ilgalaikės atsakomybės vienijamos grupės įstengia kontroliuoti savo narius ir veiksmingai siekia strateginių tikslų“. Tuo neseniai visi galėjome įsitikinti stebėdami balsavimą Seime, kai prokurorai prašė panaikinti neliečiamybę korupcija įtariamiems Seimo nariams bei skaitydami žiniasklaidoje paskelbtus telefoninius pokalbius, kuriuose atsispindėjo gana veiksmingas strateginių tikslų siekimas.

Sutinku ir su Jūsų nuomone, kad labai svarbi tolygi visuomenės raida ir kad su atsarga reikia žvelgti į žadančius apginti žemdirbius ar mokytojus ir gydytojus, pasirūpinti kaimu ar miestu. Jūs visiškai teisūs – pamenu socialliberalai prieš anuos Seimo rinkimus net parašus rinko žadėdami padidinti švietimo sistemos finansavimą, o socialdemokratai žadėjo atsisukti veidu į kaimą. Šiandien jau žinome, kad kaimui jie buvo atsukę kitą vietą ir kad mokytojų ir gydytojų algoms dar toli iki tos kurią gauna, ministerijų sekretorės.

Geras Jūsų laiškas – jei visi rinkėjai balsuotų vadovaudamiesi jo nuostatomis, išsirinktume Seimą, kurio autoriteto niekas negalėtų sąmoningai smukdyti ir kuris dirbtų paisydamas visos visuomenės, o ne atskirų grupių interesų. Žinotume, kad atidavę balsus tiems, kurie žada sumažinti mokesčius, po rinkimų mokėsime mažiau, o balsuodami už tuos, kurie žada juos didinti – dalinsimės savo pajamomis su, kaip Jūs sakote, stokojančiais.

Ne bėda net jei iš vienų truputėlį atimtų tam, kad duotų kitiems, nors Jūs ir siūlote į tokius žvelgti atsargiai. Juk dalintis – ne nuodėmė.

Bėda kitur – vadovaujantis Jūsų laišku, nelabai yra už ką balsuoti. Gaila, nes laiškas tikrai buvo geras.

(14 balsų, vidurkis: 4,36 iš 5)

Loading...