Smulkmenos… (ne apie D.Kreivį)

Ką tik grįžau iš vienos bendrovės renginio.

Iš esmės kalba sukosi apie paslaugas.

Buvo kalbama apie požiūrį į klientą, santykį su juo, kliento lūkesčius.

Apie tai, ar geras aptarnavimas gali kompensuoti šiek tiek didesnę kainą, ar nemokama burė klientui, turinčiam automobilį, bet neturinčiam jachtos, yra tikrai vertingas pasiūlymas.

Vyko toks gana atviras pokalbis. Iš gana skirtingų pozicijų, nes diskusijoje dalyvavo žmonės su skirtingomis patirtimis ir skirtingais poreikiais bei lūkesčiais.

Man patiko, ir aš manau, kad ta bendrovė elgiasi labai teisingai ir turės naudos iš šios diskusijos. Jei, žinoma, išgirs tai, apie ką buvo kalbama. Ir ne aš vienas taip galvojau.

Ir dar netgi suvenyrą gavau už tai, kad išsakiau savo nuomonę.

Po to nuėjau į automobilių stovėjimo aikštelę ir paaiškėjo, kad turiu susimokėti 4 litus.

Piniginėje – tik 2 litai…

Smulkmena…

Tačiau visiškai nebuvo pikta.

Šypsojausi visą kelią atgal ir dar dabar rašydamas tebesišypsau…

(2 balsų, vidurkis: 3.50 iš 5)
Loading...
  • romas

    Išeina, kad dovaną nusipirkot? :)

  • Dundukas

    Piniginėje – tik 2 litai? Sunku jums, varguoliams. Pažįstu Saulių Pošką, galėčiau užtarti, kad dešrų kimšėju priimtųm, ale išsilavinimo trūksta, ne Riomerį baigęs…

    • povilas

      Saulius Poška metė dešrų verslą dabar jsi gi makus gamina :D

    • nerijus

      Užtat, pas A. R. ilgi pirštai ir manau, kad į dešrelių kimšėjus tiktų :)

      • Stogas

        Neveltui gyveni, protingu minciu turi, ne veltui gyveni

  • D.

    džiaugėtės jog nereikėjo baudos mokėti? :)

  • Mantas

    Aš irgi šypsaus, kai sąskaitą už šilumą gaunu ir piniginėj trūksta. :)

  • sigitas

    paskūsiu AR, paskūūūūsiu…

  • Valentinas

    Šioje vietoje prisimena anekdotas apie mergaitę, kuriai statybose ant galvos nukrito plyta, bet ji tik nusišypsojo ir nuėjo. Iki šiol šypsosi…

    • Genijus

      Tas puikus anekdotas iš tikrųjų skambėjo dar juokingiau: iki šiol vaikšto su šalmu ir šypsosi ;)

  • Fredis*

    Labai rimta gyvenimiška pamoka suvokiant, kad nemokamų pietų nebūna. Tokią verslo ABC aš išmokau maždaug prieš 20 metų.

  • Auksinis kardas

    Štai dėl ko niekada nesišypsau, tai dėl rinkliavų už transporto stovėjimą nežinia kieno nusavintuose šalies miestuose.

    Tarkime, mūsų mieste tokie surinkimai vargiai padengia atitinkamos įrangos ir baudų rinkėjų sąnaudas – taigi ekonomiškai miestui net nenaudingi; nelabai terasi juos renkančiosios savivaldos po sovietmečio įrengtų stovėjimo aikštelių, tas pats galioja reikalingai priežiūrai – pavyzdžiui, sniego valymui – jos tiesiog nėra; naudojimasis miesto ir užmiesčio erdvėmis tokiu būdu tik ribojamas, nors centras jau dabar tik merdi, pačios erdvės tik parceliuojamos, geriausiu atveju prievartaujant įrenginėti stovėjimo vietas investuotojus. Pastarosiomis dienomis didinamos baudos pranoksta, turimomis žiniomis, taikomas tokiais atvejais Vokietijoje bent keturiskart. Atlyginimai šalyje, žinia, skiriasi tik priešinga kryptimi.

    Didžiuojuosi šiam beprasmiam, žeminančiam reketui neskyręs anei lito. Kartu su paveldėtais iš sovietmečio miestų aikštynais pilnai galėjome paveldėti ir laisvę nuo tokio. Argumentai „dabar kaip Vakaruose“ – neįtikina.

    • em

      Ponas o nepamąstėt, kad jei A.R. būtų palikęs auto po ženklu, kur galioja „rinkliava už transporto stovėjimą nežinia kieno nusavintuose šalies miestuose“ tai tektų ieškoti ne 2lt o žymiai didesnės sumos baudai?
      Kažkodėl įtariu, kad palikta auto buvo privačioje teritorijoje kur baudos neišrašomos, o tiesiog paskaičiuojama kiek stovėjai ir „paprašo litų“.

      • Auksinis kardas

        Kažkodėl įtariu, kad aiškiai parašiau apie ką kalbėjau?

  • may

    Artūras Račas automobilį paliko bendrovei priklausančioje mokamoje aikštelėje. Kad aikštelė po n-tosios valandos yra mokama užrašyta įvažiuojant į tą aikštelę. Visgi, būtų buvę gražu, apdairu ir teisinga iš bendrovės pusės išleisti garbius svečius iš aikštelės. Smagu, kad nuotaikos nesugadino.
    Ačiū, Artūrai :)

    • problemėlė kilo todėl, jog maniau renginį užtruksiant kiek trumpiau ir iš anksto nepasirūpinau, kad kišenėje būtų reikiamas kiekis monetų. Tiesą sakant, iš viso nesirūpinau, nes paprasčiausiai apie tai nepagalvojau. Pamoka ateičiai – kalbėti apie paslaugas gali kiek nori, bet geriausiai kai pats jomis pasirūpini:)

  • Linas

    kažkodėl ir aš – koks sutapimas!- dabar baksnodamas klavišus besišypsau.Štai ką reiškia neabejingo negerovėms talentingo žurnalisto rašinėlis,parašytas neprievartiniu būdu.Štai jau ir aš,kaip ta vakarykštė bendrovė,jau gavau nematerialinės naudos,perskaitęs gerb.A.R.ir jo prelegentų mintis.Vis tik trūksta mūsų visų pasisakymuose tikro nesuvenyrinio pozityvo,gerai,kad nors šiame tinklapyje jo aptinku.