„Skatinamoji“ stipendija, verta Guinnesso rekordų knygos

Žinote, kai mokiausi VU, gaudavau 50 rublių stipendijos.

Buvau pažangus (dažniausiai) studentas – tokiems priklausė 40 rublių, o dar 10 mokėdavo pasirinkusiems pedagoginį profilį.

Tai va, pamenu, taksi nuo Saulėtekio iki VU centrinių rūmų kainuodavo 1 rublį. Kasdien negalėdavai sau leisti, bet kai labai labai reikėdavo ir jei dar prameigodavai ne vienas…

Alaus kainos nepamenu, bet kažkodėl tai atrodo, jog butelis kainuodavo apie 30 kapeikų.

Nesu tikras, bet man atrodo, kad už rublį galėdavai sočiai pavalgyti, o už 10 – keliese visą vakarą „Lokyje“ smagiai pasėdėti…

Kodėl visa tai pasakoju?

Kai kas tikriausiai sakys, jog ilgiuosi sovietmečio… kad nemyliu konservatorių ir A.Valinsko ir esu raudonas 

Ir bus neteisūs:) … nes visi šie prisiminimai susiję su tuo, ką perskaičiau studentų laikraštyje „Studentų era“

Užjaučiu dabartinius studentus. Ypač tuos, kurie mokosi VPU Pedagogikos ir psichologijos fakultete…

Ne ko daugiau jei nei užuojautos verti gerai besimokantys studentai, kurių stipendija yra nuo 20,8 iki 41,6 lito.

Ir įsiklausykite – tos stipendijos vadinamos „skatinamosiomis“…

Būtų linksma, jei nebūtų graudu…

Ir dar linksmesnis (o kartu ir graudesnis) minėto fakulteto dekano Juozo Žilionio paaiškinimas: „VPU studentai gauna tokias mažas stipendijas dėl to, kad pas mus studentai geriau mokosi“.

Štai tokia ta Lietuvos aukštojo mokslo sistema: geriau mokaisi, mažesnė stipendija. 

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad taip yra ne visuose „universitetuose“.

Antai VDU skatinamoji stipendija siekia 520 litų, VGTU ji gali siekti iki 390 litų (nors gali būti ir 91 litas).

Šiaip „Studentų eroje“ pateikta lentelė rodo, kad vidutinė „skatinamoji“ stipendija yra apie 200 litų.

Aš gal jau pasenau, tačiau man atrodo, kad tokia suma anaiptol neskatina. Vien todėl, kad ji tikrai neleidžia išgyventi. O skatinamoji stipendija, bent jau mano požiūriu, turėtų skatinti mokytis ir negalvoti apie nieką kitą. 

O dabar įspūdis toks, kad elgiamasi kolūkio principu – padalyti visiems po truputį.

Bėda ta, kad net ir to po truputį liko gerokai mažiau po to, kai Vyriausybė šių metų sausį pakeitė stipendijų skyrimo tvarką ir padidino socialinės stipendijos dydį tris kartus. Sprendimas buvo teisingas, nes 130 litų išmoką vadinti „socialine stipendija“ tikrai galima tik pasimetus visišku kvailiu.

Padidinti padidino, o lėšų papildomų neskyrė, nors pagal naujus kriterijus pretendentų į socialines stipendijos atisaro daugiau ir jie šiek tiek keisti (net mano sūnus galėtų pretenduoti).

Kita vertus, aukštosioms mokykloms buvo nurodyta, kad stpendijų fondas pirmiausia turi būti skiriamas socialinėms stipendijoms, o kas lieka – skatinamosioms.

Rezultatas – skatinamųjų stipendijų gavėjų aukštosiose mokyklose sumažėjo vidutiniškai 3 kartus ir atsirado  20 litų stipendijos… (Galvoju, gal būtų galima į Guinness’o rekordų knygą pretenduoti).

Tiesa, ne visur taip. Vilniaus Universitetas nusprendė, kad Vyriausybės nutarimai jiems negalioja ir socialines stipendijas paskirstė pagal savo nustatytus kriterijus. Tačiau ne visi juk Lietuvoje yra Vilniaus Universitetai.

O švietimo reforma Lietuvoje, sako vyksta toliau…

(16 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Marius

    O Klaipėdos Universitetas buvo sugalvojo dar geriau, kai šiemet dėl savo aplaidaus darbo planuojant pinigus pritrūko pinigų, nusprendė nemokėti stipendijų doktorantams. Ir šią žinią pranešė labai šiuolaikiškai: likus 3 dienoms iki stipendijų mokėjimo dienos, doktorantai gavo žinutę elektroniniu paštu, kad stipendijų nebus…
    O senatas rektoriui, tuo pat metu pakėlė priedą prie atlyginimo…

    • Auksinis kardas

      Būtent tas motyvas man atrodo labai svarbus šiuolaikiniams santykiams visur kur perprasti – tai yra išnaudojimo motyvas. Turintys galimybę realizuoti savanaudiškumą dar stipriau, siekia tai įgyvendinti. Rektoriai gali pasididinti ta pačia akimirka, kai gali sumažinti išmokas studentams. Procesas atspindi aukščiausios švietimo įstaigos esmių supratimą. Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai – įrodinėja, kad jų atlygis ir pavaduotojų kiekis stulbinantys pelnytai. Išsivysčiusios ekonomikos – kad jų gyvybiškai būtini interesai verčia skriausti trečiojo pasaulio ir besivystančių ekonomikų aborigenus.

      …bandymus kalbėti apie kultūros vaidmenį nutraukiantys šūviai tamsoje: ar sunku pasidomėti kodėl esame krizėje…

  • VU, manau, pasielgė teisingai. Man apgailėtinai atrodo ne tik tai, kad socialines stipendijas duoda iš gerai besimokančių kišenės. Vaikinukas (VGTU) gauna socialinę 390 ir jau tris kartus neišlaikė egzamino kažkurio, nes tiesiog nesimoko. Klausimas: kaip jaustis tam, kuris mokosi, bet jam stebuklingai pritrūksta lėšų skatinamajai stipendijai? Smagi ta Lietuvėlė:)

  • Tadas

    Bet kad cia nereik but raudonu, kad pasiimt rimtesniu ekonomistu (pvz, 2001 Nobelio laureato Stiglitzo) studiju (pvz, Globalization and its discontents, arba Making globalization work), lyginanciu sovietinius laikus su „posovietiniais“, ir ten pasiskaityt, kad po tos transition gyvenimo standartas krito apie 70%, skurdo lygis soktelejo velnias zino kiek, o kad BVP pasiektu sovietini lygi irgi labai ilgai reikejo laukt. Neseniai britai publikavo didelio atgarsio sulaukusia moksline studija apie tai, kiek tas periodas mirtinguma padidino, ypac vyru, ja galim lengvai susirast internete. Tik nesuprantu, kodel siuos faktus destant kas nors gali susigalvot, kad visa tai atvirai sakyt gali tik „raudonas“? Cia gal kazkokie musu kompleksai atsiskleidzia, nors sleptis nuo realybes ar pan. Man Raco palyginimas patiko, ypac kaip jau praktiskai nebegyvenusiam tais laikais labai idomu isgirst ir apie tu laiku stipendijas, ir apie kainas.

    • Auksinis kardas

      Manyčiau, kad Stiglitzą rikiuoja prie raudonesnių, labai jau aštriai skamba jo priekaištai turimai sistemai. Kartu – jis, visgi, pakankamas realistas, nes siūlo galinčius veikti sprendimus.

      Jau būsiu sakęs, kad ir man jis buvo netikėtai vertingas atradimas – kalbėjimas taiklus ir paprastas, praktinio išmanymo su kaupu, tikslai – kilnūs, gerbtini, projekcija į perspektyvą – puiki.

      • Tadas

        Na taip, cia turbut tiems, kuriems atrodo, kad visi Vakarai stato socializma (plg naujausia Peceliunienes rasini apie drasa but desiniuoju „lietuviskai“, zr bernardinai.lt) turbut Stiglitztas „prie raudonesniu“ (nors, tiesa sakant, nesuprantu, ka tai keicia vertinant jo mokslinius tyrimus ir lyginamuosius skaicius). O dabartine sistema kritikuojanciu su kaupu visose pusese. Kritikus radikalumas tikrai nera kriterijus „desinei-kairei“, jei sis skirstymas dar apskritai ka nors, isskyrus sumaistu duoda, (pvz, amerikitiska „kaire“ gi desinesene uz europietiska desine, bet kai koki amerikieti ju spauda vadina „kairiuoju“, tai musu Atlanto pusej visiems atrodo, kad tai – „raudonas“). As Stiglitza visose tose schemose laikau kazkuo pan. tikra, nedogmatini „centrista“. Super autorius. Beje, Popieziaus patarejas ekonomikos klausimais:)

        • Levas

          Nemadinga ilga laika buvo prisiminti tarybinius laikus, nes mes gi nesulauke komunizmo patraukem demokratijos link, tik einam einam, klimpstam i kazkoki visiska sh.. Dabar vienintelis issigelbejimo saltinis prisiminti kaip baisiai buvo tremiami, kankinami zudomi tevynainiai, kitu tautu zmones.. tarybinius laikus naudinga prisiminti kaip koki didziuli konclageri, zmones uz spygliuotu vielu, ir pan.. bet kai pagalvoji ir kai palygini, kad visu tautu stalinizmo tremtyse zuvusiu zmoniu yra maziau nei zuvusiu vien tik VIETNAMO kare.. ( o dar gi musiskiai nori ta komunizma prilyginti nacizmui).. bet gi buvo dar kombodza, ir pan.. Vienzodziu.. klimpstam i shuda, taip kad nebutu tos visos kalbos uz nepriklausomybe tiesiog beverciu pliurpalu.. geriau prisiminkime tuos laikus bloguoju, ir kuo blogiau tuo geriau, nes tuomet gal pajusime ta PROGRESSA!!!!

  • nerijus

    Mokomės dėl savęs,o ne dėl stipendijos…
    Kad vadovų algos peržengia padorumo ribas, tai faktas.
    Suteikta „neliečiamųjų“ teisė, tik paskatino atotrūkį tarp universitetų vadovų ir dekanų algų, žinoma, kad dekanai ir nebadauja.
    Žinau, kaip vienas VGTU dėstytojas „imdavo“ į kišenę parduodamas savo paveikslus…Legalu ir neprikibsi, kad kyšininkas…Gudrus :)

    • Gintaras Slavinskas

      Sakyčiau tikrai apgalvotas metodas, kaip paimtį kyšį nepažeidžiant įstatymų :D

      • nerijus

        Tik, va, čekio neduodavo- mokesčių slėpimas :)

  • Žigulinis – 32 kap., 12 – butelis.
    Trijų litrų ąsotis Žemaičiuose – 3 rub.
    Prima – 14 kap.
    Kosmosas – 70.
    :-)

  • Reikia dėkot aukščiausiajam, kad VU pradėjo šiek tiek logiškiau mąstyt, nes… Įsivaizduokit (grįžtu į netolimą praeitį) – socialinė stipendija būdavo 130 Lt. Tai atsimenu net kažkam juokiausi: už bendrabutį 115 Lt, autobuso – troleibuso bilietas 12 Lt ir… Mėnesiui pavalgyti lieka nei daug, nei mažai – 3 litai! :DDD

    Nors šiaip… Gerai, kad pas mus studentai gali gauti tiek skatinamąją, tiek socialinę stipendiją, bet prastai, kad įsigretinti į puikiai besimokančiųjų gretas tapo sunkiau :OO Nors ir vėl klausimas – tikrai prastai ar tiesiog esi priverstas labiau pasitempti?

  • Donatas

    Kiek atsimenu, ir anais laikais 40 rub. nelabai leisdavo išgyventi. vis tiek reikėdavo iš tėvų (bent mokslų pradžioje) prisidurti…

  • max

    dar truputį apie kainas :

    žigulinio alaus butelys – 33 kap , bokalas Putelėje Antakalnyje – neprisimenu
    karbonadas su šonkauliuku Rūtos kavinėje „brode“(netoli dabartinio seimo ) 1,20 rub
    kava (šutka) juoda – 8 kap
    sauso vyno Risling fužeras (suprask taurė) 38 kap
    paskambinti iš taksofono – 2 kap ir kalbėk „до усеры“
    pyragaitis plikytas – 22 kap
    kotletas visose valgyklose – 27 kap
    Kas daugiau?

    • Tadas

      O kiek kainuodavo, pvz, atostogos?

      • Auksinis kardas

        Vaikui kelialapis stovyklon 3 savaitėm apie 6 rubliai (kita dalis dengiama profsąjungos). Stovyklų pajūryje turėjome gausiai, viena prie kitos, vaikai galėjo smagiai leisti vasaras prie jūros.

        Savo nei vieno vaiko dabar dar nesugebėjau išleisti – kelialapiai nepadoriai brangūs, dotavimo, matyt, nesama, laikas vos 2 savaitės (ar 10 d.?), pačios stovyklos taip nupeipusios, kad sunkiai įsivaizduoju ar išties ten būtų labai smagu. Bet svarbiausia kliūtis visuomet būdavo tai, kad tie keli kelialapiai dingdavo taip anksti, kad vasaros pradžioje padoresnėn stovyklon ir tų nei kvapo, nieko negali planuotis.

        Atostogas žmonės labiau leisdavo pakeliaudami automobiliu, su palapinėmis – esame išvažinėję šiek tiek su tėvais. Dabar įteigta, kad atostogas reikia pirkti, ir jos „kainuoja“.

        • Levas

          Dabar ir pakrantes isdalintos privaciom statybom.. kiek tokiu pioneriu stovyklu su geriausem pakrantem nuejo siam reikalui.. tai dabar tie tuntai skautu palyginus nekaip atrodo..

  • nerijus

    Gira- bokalas ( iš „bačkos“ ) 5 kp.

    • max

      tai čia didelis bokalas, o mažas tai , atrodo, buvo 3. Bet gira (kvasas) buvo tikrai gera iš tų bačkų, dabar tokios negausi. Girdėjau tokį bajerį ( nelabai tikiu) , kad tose bačkose buvo kirminų. Ir alų iš tokių bačkų pardavinėjo. Dar – gazirovkė su sirupu – 3 kap, pomidorų (ir obolių ) sultys daržovių parduotuvėj – 10 kap

      • nerijus

        Močiutė man pirkdavo tik didelius bokalus :)
        Pratino, taip išeina..? :)
        Kirmėlės, gal, užsiveisdavo dėl nepriežiūros?

  • Slyvanosis

    Vienas mano neįgalus prietelius, kuriam per L.I.Brežnevo organizuotą kampaniją į Afganistaną dušmanai apmputavo visas galūnes, perskaitęs pirmas penkias bazinio komentaro pastraipas, padiktavo tokį atsiliepimą:
    „Aha, draugas A. Račai. Išsidavėt galų gale! 50 rublių stipendija – pažangiam tarybiniam studentui, TSKP istorijos ir marksizmo – leninizmo mokslus studijavusiam tik gerais ar/ir lab. gerais pažymiais. Dėl to ir neatsimenat, kiek kainavo alaus bokalas Bizonų slėny, nes uoliai studijavote TSKP suvažiavimų nutarimus.
    Priminsiu: Žigulinio 0,5 l bokalas(70% alaus, 30% vandens) 0,18 rub., Baltijos – 0,26 rub.
    Aš tik metus pasidžiaugiau studentišku gyvenimu, „bendrabūčiavimu“ Kamčiatkoj, bet viską prisimenu. Bet po pirmo kurso susėmė į CA ir va…“

    Žmogus susisielojo ir apsiašarojo, nebegali rišliai minties suregst.
    Atleiskit jam ir man, jojo raštininkui.

    • Dalius

      Siūlai kovoti prieš sistemą? Mulkis visada liks mulkiu – o protingas protingu nesvarbu, kokia idealogija, nes ir tas pats marksizmas nėra visiškas blogis – net ir jame galima atrasti naudingų dalykų, ar vertingų pamokymų. Jeigu tamsta manai, kad marksizmas yra blogis – jį pažinti turi taip pat, nes kaip savo patarlė – „pažink savo priešą“ arba „draugus laikyk arti, bet priešus dar arčiau“.

    • Mielas Slyvanosi, perduokit mano užuojautą savo draugui ir pasakykit, kad Bizonų slėnis nebuvo mano mėgiamiausia vieta.

      Ir jei tai jį paguos dar labiau, tai CA ir man teko pabūti, tiesa, ne Afganistane ir kojos bei rankos išliko sveikos:)

  • A.G.

    Dar studentas būdamas Kaune pakviečiau į kavinaitę panelę ir kiek atsimenu turėjau kišenėje 3 rub. Atvirai pasakius truputį pergyvenau ar užteks paimti po stiklą vyno ir kokių sausainukų (tuomet mes dar kavos negėrėme). Bet kiek atmenu – užteko tų 3 rub.
    Šiap trečiuose KPI rūmuose papietaudavau (visus patiekalus) kažkur 0.60 rub.
    Vėliau kai jau dirbau – kompleksiniai pietūs Dainavos restorane (kad nesupainiočiau su Palangos – na ne tame, kuris nugriautas, o tame kur, dabar kazino yra) – mokėdavau 1.20 rub.
    Bet iš karto galiu pasakyti, kad lyginant su šia diena – gyvenau labai kukliai (nors tiek dabar, tiek tuomet dirbau labai įtemtai ir atsakingai).
    Gerai gyveno darbininkai ir inžinieriai ten, kur būdavo ketvirtinės, metinės premijos (žinoma, ne pijokėliai). Paskutiniu metu – tik gulbės pieno trūko kaimo vaikams mieste studijuojantiems.
    O mes darbininkų tarnai – tarnautojai, iš tiesų gyvenome blogai, maždaug 10 kart blogiau nei dabartiniai valdininkai (dabar tarnai – darbininkai, viskas gi apsivetrė…).
    Bet ne apie tai.
    Pradžioje reikia gerai išsistudijuoti Vokietijos patirtį. Mes visiškai neturime nagingų šiuolaikinių darbininkų, meistrų.
    O universitetuose rengiame žmones net nežinia kam.
    Tai katastrofa.
    Taip kaip mane Prancūzijoje sužavėjo (ir bandome perkelti) visa išskirinių maisto produktų sistema, taip Vokietijoje – mokymo visa sistema.
    Jie visiškai kitaip parengia aukštųjų mokyklų studentus 9kaip pas mus buvę technikumai) ir universitetų.
    Pirmieji – kol nebaigia aukštosios, mokslą keičia darbu nuo pirmos klasės (tas pats kas baigia ir proftechnines pas juos).
    Antrieji (padangių „pilotai“) – nuo pirmosios klaės tik mokosi.
    Jei turėsime ir darbinkų ir meistrų ir su universitetais (dabar nei vienų, nei kitų, nei trečių neturime) – ižde turime tik skolintus ir padovanotus pinigus ir per 20 metų …)… tad apie kokias gi stipendijas galime kalbėti.

  • PauliusT

    pritariu, kad buvo visai gerai taip gyventi ir tikrau daug geriau nei dabar bent jau finansiskai.
    Taciau gal del to i bankrutavo sovietu sistema… o jei, tarkim, nebutu turejus tiek istekliu, tai butu butu isvis badas kaip Siaures Korejoje

    • linas pl

      O jei nebūtų rusai caro nuvertę? :) kaip tada?

      O jei rimtai, juk nepriklausomybės (valstybingumo) siekimas savaime dar nereiškė, kad būtinai turime turėti tokį „kapitalizmą“; ar vienu, ar kitu atžvilgiu yra šita tvarka bjauri kone visiems. Todėl ir reikėtų kuo dažniau pamąstyti, kokios tvarkos krašte norėtumėm dabartinėm sąlygomis. Tik iš tokio sutelktinio mąstymo ir gali kažkas gimti, todėl tai ir svarbu.

      Kad šiandien visuomenėje įsivyravo savotiškas nusistatymas visus aplinkinius laikyti kvailiais, dėl to truputį gaila. Neretas žmogus pareiškia, mąstydamas apie Lietuvos reikalus:
      aš tai žinau, ko reikėtų, bet negi dabar imsiu aiškinti visiems tiems kvailiams! Tuo tarpu jo kaimynas, „tas kvailys“, mąsto irgi visai taip pat. — Jeigu šitą nusistatymą įveiksime, tuomet į viską galima žiūrėti su gera viltimi.

  • Slyvanosis

    Daliau, aišku kad, socializme buvo geriau. Niekam nebūtų galima rašinėti internete, išskyrus Čekuolį ir Juršėną. Ach, kokia būtų nuostabi internetinė „Šluota“ su šmaikščiuoju V. Tomkumi.
    Na, o aš socializme 2018 metais būčiau „išėjęs“ pensijon paspuošęs nusipelniusio LTSR inžinieriaus ženkleliu ir gavęs paskyrą 61-mai „Volgai“, kurią, dar nenupirktą, būčiau pardavęs M. Saakašvilio puseserės vyro pusbroliui iš Gorio (su 100% „navaru“).
    …net apsvaigau nuo fantazijų…
    Kryziaus paveikta mano psichika, sorry…

    • A.G.

      Ne visai manau esate teisus.
      Taip kaip 17- mėtų revoliucija jau būtų kitokia (juk matrosai jau kitokie), taip ir viskas.
      Juk ir Lietuva laisva nebūtų buvusi šiandien tokia, kokia buvo 1940 m. (juk buvo beraštė, ubagė).
      Tas pats ir čia. Juk Kinija komunistinė šalis – bet tik laiko klausimas, kuomet dominuos Planetoje.
      O pagaliau internetui – nei sienų, nei santvarkų nėra (kas, žinoma, jo didžiausias minusas kartu ir yra).
      Visiškai pritariu PauliuiT – tos sitemos didžiausias minusas ir yra tas, kad ji laikina (ten, kur yra daug išteklių ir kol jų yra – net jei vagių nei vieno nebūtų…). Juk 1986 m. Rusija jau badavo ir buvo maitinama išskirtinai tik iš Vakarų loskos (todėl turėjo atiduoti Baltijos šalis, vėliau jei ne Gaidaras – būtų labai greitai atidavę ir Sibirą… dabar truputuką su Sibiru dar pratems matomai…).
      Kaip ir kapitalizmas – labai laikinas, kol nesunaikinama Planeta (kaip žmogui tinkama gyventi – o tai kapitalizmas manau gali padaryti per vieną kitą šimtmetį, nepriklausomai, kaip į tokį finišą reaguotų naujausi su milžinišku finansavimu mokslo pasiekimai).

      • Valentinas

        A.G.
        Kinija seniai nebekomunistinė šalis.

        • A.G.

          Betgi valdo komunistų partija. Reiškia komunistinė.

          O jei kalbėti apie tarybinę Rusiją ir jos užgrobtas šalis – tai ir ji (jos) niekuomet nebuvo komunistinės.
          Juk…

          Taigi, niekas nežino kas tai yra komunistinė – Kinija sakome ne, Rusija – markisistai sako taip pat niekada nebuvo komunistinė (kažkokia beri nierazbieri)).
          Bet imant, kad tokiu pavadinimu partija valdo.

          Juk ilgus pokario metus Italija taip pat galima sakyti buvo komunistinė, kai valdė ją komunistų partija.

          • Valentinas

            Kinijoje tik pavadinimas komunistų partija. Iš tikro ten yra šiuo metu gryniausias kapitalizmas pasaulyje be jokių trukdančių detalių tokių kaip:
            demokratija,
            žmogaus teisės,
            laisvė,
            darbuotojų teisės,
            socialinė apsauga,
            Būtent todėl, kai kurie sako, Kinija laimės šį krizinį lenktyniavimą nes ji yra padėjus ant žmonių poreikių ir rūpinasi tik valstybės poreikiais. Tuo tarpu demokratiškos valstybės privalo galvoti apie tai kaip balsuos žmonės, todėl negali imtis visų būtinų priemonių. Pvz. Kinijoje net nesvarstytų ar reikia mažinti motinystės pašalpas ar ne. Būtų sumažinta ir viskas. Valstybei gerai. Tie kurie protestuos, bus nušauti.
            Tvarka ir teisingumas :)

          • Donatas

            na, kinams juk atvirkščiai su gimstamumu, ten jei daugiau pagimdai, tai baudų gauni, tad pašalpas jie galėtų mokėti nebent už tai, kad gyveni be vaikų arba tik su vienu :)))

  • Slyvanosis

    Ačiū, Artūrai, už gerą žodį ir kad nesupykote už nevykusį sarkazmą.
    Iš tiesų, esu likęs be „stipkės“ dėl ideologinių ginčų su doc. Izraeliu Lempertu. Mokslinio komunizmo įskaitą gavau iš trečio karto pasibaigus įskaitiniam sesijos laikotarpiui ir buvau įrašytas į nepažangiųjų sąrašą. Kažin kuriam seminare nesutikau su docento veikalo teiginiais, kad 1926 – 1940 metais Lietuvoje buvęs fašistinis režimas, vygdęs žydų genocidą. Žmogus neužmiršo nubausti „ideologinį priešą“.
    Mano abejonės docento teiginiais buvo pagrįstos mano mamos pasakojimais apie prieškario Šiaulius ir jame klestėjusį žydų „smulkųjį ir vidutinį“ verslą, apie kaimynes ir bendramoksles žydaites bei pirmąjį „kavalierių“, žinomo Šiauliuose laikrodininko Šapiro sūnų…
    Tąkart grupės kuratorius mane pamokė: „Tavo liežuvis, tavo priešas“.
    Tai teik lyrikos…

    • Auksinis kardas

      Vyksmas, vykti, vykdyti

  • Karvė

    Na teko girdėti ir didesnių kuriozų. Kur kurse mažai studentų ir jiems pavyksta gauti neblogus pažymius (8 ir daugiau), dauguma gauna stipendijas, bet kai kurie turi mokėti už mokslą (nes nemokamų vietų skaičius/procentas kaip supratau yra konkretus ir nesikeitė pakeitus „gerai besimokantis“ sąvoką) :) Va čia tai sakyčiau į rekordų knygą kaip didžiausias absurdas galėtų pretenduoti toks pavyzdys – gauni skatinamąją stipendiją ir iš jos susimoki už mokslus :)

    O iš savo studijų laikų pamenu, kad taip ir nesupratau, kaip tos socialinės stipendijos skiriamos. Pinigų tėvams vos užtekdavo šeimai išsilaikyti, reikėdavo dar skolintis, bet kažkaip kriterijų neatitikdavau. Užtai grupiokas verslininko sūnus (kuriam po pirmo kurso tėvas padovanojo butą) gaudavo. Vat ir suprask man dabar…

  • A.G.

    Valentinui, na tai gal ta aikštė tuomet ir išgelbėjo pasaulį nuo katastrofos.
    Ką reikštų Kinijoje toks chaosas kaip sakykime vakar ir šiandien Lietuvoje – mirtį likusiam pasauliui, ar ne taip manote.
    Taigi, Dievas myli kiniečius, o mus už kažką baudžia.
    Mes turime rūpintis, visgi, kad Lietuvos Respublikoje būtų šventai laikomasi konstitucijos. Taškas.
    Mes savo šalį galime išgelbėti tik vienu atveju – besąlygiškai vykdydami mūsų Konstituciją.

  • Liapsus

    Ar klysčiau jei rublio ir dabartinio lito santykį prilyginčiau 1:10?

    • A.G.

      Na aš pavyzdžiui, taip skaičiuojant uždirbu 1:20, bet gyvenu nepalyginamai geriau.
      Na anuo metu – mums buvo gyvenimas labai ir labai sunkus.
      Labai gerai gyveno darbininkai, kolūkiečiai, žmonės, kurie dirbo įstaigose, įmonėse, kurtiose buvo didelės ketvirtinės ir metinės premijos, taip pat specialistai provincijoje, o taip pat dideli viršininkai.
      Žinoma, atostogos prie jūros – man buvo ne problema (kiekviena organizacija turėjo savo vilas, kur vietas išpirkdavo profsąjunga, reikdavo tik truputį damokėti… bet labai retai važiuodavome, nes buvo sodas, jame reikėjo dirbti…).
      O mašiną tuomet įsigyti – buvo man sunku (šiandien ir kiekviena juokas).
      Tad noriu pasakyti – lyginti sunku.
      Žinau, kai skaičiuoja pensiją – tai tuomet uždirbamus 100 rublių, dabar prilygina 1 litu, t.y. jei tuometmogus uždirbo į mėn. 100 rub., skaito, kad uždirbo vieną litą 9kažkaip keista, bet taip yra).

  • Ogis&Co

    Gaudavau protarpiais iki 75 rub., budavau ‘bagotas’. Su pana susimete galedavom kasdien vaziuot namo taxi ir valgyt kompleksinius – dar Erfurta Lazdynuos pamirsot :)
    Veliau, kai nusipirkau masina (taip taip, turejau sena vaziuojanti lauza), statydavau salia rektoriaus ziguliuko – stebedavaus, kad geresnio nesusiorganizuoja…

    Del dabarties. Didziausia problema – ne stipendijos, pinigu galima nesunkiai uzsidirbti, beda, kad abituros egzaminu rezultatas lemia absoliuciai viska: kur ir ar istosi, mokesi ar nemokesi uz moksla – faktiskai, lemia puse gyvenimo…
    O juk gali danti skaudet egzamino diena – bet antro karto nera.
    O mes laikem stojamuosius, kam nepasiseke pirmais metais, istojo antrais-treciais

    • Liapsus

      Brandos egzaminus galima perlaikyti. Ar aš klystu?

    • mdxacuk

      Tam, kas sugebėjo Lietuvoj prastumti valstybinių egzaminų sistemą, galima statyt paminklą lenino aikštėj. Nes tai tikriausiai vienintelė sausa salelė neišbrendamos tautinės korupcijos liūne. Prisimenu laikus, kai per stojamuosius į mediciną Kaune tuometinę akademiją saugodavo milicija, kad neprasimuštų tėveliai su kyšiais. Bet rezultatas buvo tas, kad neužteko kokio tik nori kyšio, bet dar reikėjo ir blato.

      Dar ir šiais laikais, kai jau veikė bendra priėmimo sistema, kai kurių universitetų dvarponiai jos neįsileido, nes ji nepalieka praktiškai jokių landų družbanų vaikiukams. Bet galų gale ir jie buvo priveikti.

      O valstybinius egzaminus gali perlaikinėti kasmet kad ir iki pensijos. Tai anais laikais kokį jau gavai mokyklos atestatą, tokį ir nešiosies iki grabo. Dabar gali gerintis iki pamėlynavimo, niekas nedraudžia.

  • VDU studentas

    Raudonas, raudonas p. Račas… kaip kad vargo pelės iš „Dviračio šou“ išgromuluotų – blogas Račas, blogas… Kažin, kas pasakys, kokiais kriterijais remdamasis vyr. redaktorius išskiria universitetus kabutėse ir universitetus be pastarųjų? Ar tik ne pagal tai, ar jau vykdė veiklą „prie Brežnevo“ (na, kai vyr. redaktorius už rublius „Lokį užpirkdavo“) ar dar ne? Raudonas, raudonas vyr. redaktorius…

    • VDU studentui – kaip pirmą kartą rašančiam ir kaip VDU studentui tokias nesąmones atleisiu. Juk šiaip ar taip ten pas jus juk Lietuvos Tolerancijos lopšys…. O kuo skiriasi universitetai nuo „universitetų“ galėtume jau ir pats žinoti, jei tikrai esate studentas. Tai gana paprasta ir su L.I.Brežnevu neturi nieko bendro. Kaip ir su L.Donskiu, E.Aleksandravičiumi ar L.Baškauskaite. Deja.

  • VDU studentas

    O ką, argi aš netolerantiškas, juk ramiai ir parašiau: „raudonas, raudonas vyr. redaktorius“? Ir leiskite padėkoti už Jūsų toleranciją bei pagarbiai pasiteirauti, o kuo tų kabučių nusipelnė VGTU? Ir tiesiog, nebeaštrinant Jums „Drungos žaizdos“ bei neprimenant įžeistų ambicijų – na nežiūrėkite Jūs su tokiu drebulingai tramdomu įniršiu į tą trejetą raidelių šalia mano vardo – tiesiog įžvelkite studentą, kuris atidavė šešerius metus ir štai vienasyk užklydęs į buvusio Vilniaus Raudonos darbo vėliavos ordino ir Tautų draugystės ordino Kapsuko Universiteto išduotą diplomą turinčio autoriaus, tarp 10 skaitomiausių asmeninių tinkaraščių (bloga, bloga Wikipedija, bloga…) Lietuvoje patenkantį, interneto kampą buvo nupiltas it šaltu vandeniu žinios, kad praspoksojo į lentą kolegijos lygio mokykloje. Pikta, nes net ir ką kaltinti nepaliekama pasirinkimo – nei L. Donskį, nei E. Aleksandravičių juk nepulsi… Na bet (pri)baikime taikiai, kadangi esu pirmą kartą rašantis ir dar nesuspėjau įsigilinti į vyr. redaktoriaus minčių viražus bei įmantriai rezgamas ir paslėptas, lyg Windows Minesweeper, užuominas, tai nuo šiol manysiu, kad universitetai Lietuvoje tėra du – VU (iš kur einama alaus gerti) ir VPU (nes čia… na pati gražiausia studentija susirenka, kuriai mokamų stipendijų dydis nepatengia lūpdažio kaštų).

  • Woo

    O Dieve, jau apie stipendijas tai geriau patylėsiu. Pati studijuoju VU ir gaunu „skatinamąją“ stipendiją – 195 Lt. Visa laimė, kad esu vilnietė ir man nereikia mokėti už bendrabutį, tačiau ir iš tėvų imti pinigus jau nesmagu.
    Kažkada stengiausi paskaičiuoti, kiek man vidutiniškai per mėnesį reikia pinigų. Na, jeigu valgyčiau kaip normalūs žmonės, tai savaitei reikėtų apie 50 Lt, reiškia mėnesiui 200 Lt – visa mano stipendija. Apie literatūrą, pramogas ar dar ką nors nekalbu… Pramogų galima susigalvoti nemokamų, o literatūrą rasti bibliotekoje.
    Tačiau ką daryti tiems, kurie yra iš kitų miestų ir kurių tėvai negali finansuoti jų gyvenimo ir studijų? Jiems belieka ieškotis darbo, todėl automatiškai nukenčia studijos. Žodžiu, uždaras ratas.
    O jau 40 Lt stipendija – pasityčiojimas iš studento! Net bandelei su arbata per mėnesį tokios sumos neužtektų!

    • nerijus

      Gerb. Woo
      Kiekvienas renkamės savo kelią. Nori mokytis- mokykis. Nori dirbti- dirbk. Manau, kad tėveliai visada ras lėšų, jei norės, kad jų atžala būtų išsimokslinusi/ išprususi.
      Reikėtų sukurti sistemą, kad valstybė garantuotų, sunkiai besiverčiančioms šeimoms- nemokamas jų vaikų mokslas Aukštojoje mokykloje ( bendrabutis, pietūs ir žinoma mokslas ).
      Dabar kuriama ir tobulinama sistema, kai galės mokytis tik „išrinktųjų“ vaikai ir tik jie ateis valdyti šalį. Link to einama.
      Ubagas vėl tampys arklą po pievas arba dirbs etatiniu valytoju pas „ale verslininką“.

  • rasuole

    Zmones gerieji kas buvo prazuvo… nebera jau kapeiku ir rubliu… skaiciuojam litais svarais ir eurais:)ziurint kas kur dirba tokia valiuta ir skaiciuoja:)Mokintis LT siuo permainu laiku visai neapsimoka ir ne tik del stipendiju studentams, bet ir del destytoju atlyginimu (atlyginimas nuo 800lt jauniems destytojams, norint destytojaut reikia baigt magistratura studiju kaina nuo 7000lt)ir del programu (ne visos atestuotos gali ir neatestuoti si rudeni, tai istojus gali ir nesimokinti, nes tokios studiju programos nebebus:()ir del poziurio (studente tu turi moket, bet as tau nepaaiskinsiu, nes turi literaturos sarasa pagal ji ir ruoskis:)ir del daugelio kitu mazmoziu, kurio del vietos ir laiko stokos nerasysiu… sekmes studijuojantiems ir stiprybes busimiems studentams!

  • rasuole

    Dar del destytoju atlyginimu dirbti vienu etatu nepasimoka. Reikia dirbti taip: 1 etatas universitete, 0.8 etato kolegijoje, 0.5 etato mokslinio darbuotojo, dar plus dalyvauja iviriose konferencijoje, seminaruose, skaito pranesimus uzsienyje, vyksta i nuolatines komandiruotes ir dar dalyvauja ivairiuose projektuose, kuriuose atlyginimas mokamas autorines sutarties pagrindu. Iskyla klausimas, kada mokint studentus, nes kai kada paskaitos dubliuojasi ir kolegijoje ir universitete ir i komandiruotes reikia vykt daznai. Kaip mokint studentus jei darbu milijonas. O gal sakykim tai… Studente imk pavyzdi is destytojo… daug dirbk mazai mokinkis!!!gera sistema LT, pagal nauja svietimo reforma turetu buti dar geresne, bet ar krepseliu sitema ir mokamas mokslas sumazins destytoju kruvius ir padidins atlyginimus?A stipendijos padides ar ir toliau pretenduos i rekordu knyga?

  • dejavu

    Na skatinamąsias stipendijas manau galėtų panaikinti visai , mokintis reikia ne dėlto kad stipendija gautum. Beto papildoma priežastis sukčiaut.

  • Linas

    3ltr sloikas „Žigulinio“iš televizoriaus prie Kalvarijų turgaus – 1,08rub.,“Širvenos“ – 1,32rub.“Šaltupys“,“Žilvitis“,“Žuvintas“,“Žėrutis“,“Agdamas“,“Gintaro krantas“,portveinai ir vermutai 1,12-1,30rub.,vaisiukas -0,92rub.,karablikas 3,62rub.Už stipendiją išeidavo apie 10 butelių degtinės,nes ne visada pigios būdavo.Bet mes gerdavome daugiausia alų ir rašalą.Pavalgai pas tėvus,taip kad gyventi buvo galima.Laikraštis – 2kap.,internetas 1 rub.į mėnesį.

  • Donatas

    na, čia man patiko – internetas už 1 rub. per menesį :) ypač žinant kada lietuvoje nustojo cirkuliuoti rubliai ir kada jau kiek plačiau paplito internetas :)

  • Linas

    dėl to ir stengiamės,kad patiktų.Čia buvo nepatentuotas variantas,kontrabandinis,berods iš Ulan-Batoro,skirtas siauram žmonių ratui,nors eksploatavimo technologija – sudėtinga,dabar žymiai paprastesnė.O rublių Lietuvoje saugomose teritorijose galima užtikti ir dabar.

  • mikas

    pasirodo p.Racas bijosi,kad jam neprkistu ,,sovietmecio“,o is tikruju sovietmeciu buvo geriau!Bijosi Racas demokratijos!Sovietmeciu ir buvo galima paloti nebijant susidorojimo.Tas pat ir dabar ziurint ka loji ir ant ko loji!

    • Mikai, atspėjai… Labai labai bijau… Dabar verkiu pasislėpęs po stalu

      Tik Mikuti, gal dar paauk kiek prieš spręsdamas apie tai, kada man buvo geriau…

  • Woo

    Gerb. dejavu,

    Taip, sutinku, mokytis reikia ne tam, kad gautum stipendiją. Bet aš dar kartą kartoju – nenoriu pinigų prašyti iš tėvų, nes jaučiuosi pakankamai suaugusi savim nors iš dalies pasirūpinti, tuo labiau, kad mano tėvai tikrai mažai uždirba. Todėl lieka dvi išeitys – darbas ir stipendija. Aš galiu visiškai atvirai prisipažinti, kad yra daug tokių dalykų universitete, kurie, jaučiu, man niekada nebus reikalingi (o dar kai ir dėstytojas nemoka jų išdėstyti), bet mokausi vien dėl stipendijos. Dabar klausimas – kieno čia problema? Mano, ar tų, kurie sudarinėja studijų programas ir visiškai neskatina studentų mokytis?(nekalbu apie skatinimą stipendijomis, o skatinimą įdomiomis paskaitomis ir literatūra).
    Nežinau, kas bus su ta naująja reforma, tačiau tiems, kurie stoja šiemet, labai nepasisekė…