Artūras Račas

Jei, pamenate, LRT televzizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis neseniai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą

A.Matonio profesinė ir dalykinė reputacija

prašydamas, kad ši įpareigotų mane kai ką paneigti.

Trečiadienį delfi.lt pranešė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba A.Matonio skundą išnagrinėjo.

Jau sakiau, kad nuoširdžiai ir be jokios ironijos žemai lenkiuosi M.Jackevičiui, kuris tiesą apie mane sužinojo anksčiau nei aš pats. Profesionalu.

Man užtruko šiek tiek ilgiau, bet dabar jau ir aš šį bei tą žinau.

Konkrečiai žinau, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikosi nuostatos, kad visuomeninės televizijos naujienų tarnybos direktorius Audrius Matonis, gana ilgai dirbęs naujienų agentūros BNS Politikos skyriaus vyriausiuoju redaktoriumi, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariu, viešai skelbiantis savo nuomones didžiausiuose šalies interneto portaluose, dalyvaujantis radijo ir televizijos laidose, per Seimo rinkimus vizituojantis partijų štabus, nėra viešas asmuo:

A. Račas nepagrįstai pareiškėją laiko viešuoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinta definityvinė norma, kurioje pateikiamas sąvokos „viešasis asmuo“ apibrėžimas. Pagal ją, viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Šios nuostatos lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, kaip LRT televizijos TV naujienų tarnybos direktorius, nepatenka į išvardintų pareigybių sąrašą, jam nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, jis taip pat neadministruoja ir viešųjų paslaugų teikimo, o jo oficialiai vykdoma veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams. Iš to seka, kad pareiškėjas neatitinka viešąjį asmenį charakterizuojančių požymių, nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje.

Mano subjektyvia nuomone, tokia pozicija atspindi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos neprofesionalumą ir nekompetenciją. Bet tai, žinoma, ginčo objektas ir aš dar nuspręsiu, ar verta tą ginčą tęsti.

Taip pat žinau, kad nepaisant to, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikosi pozicijos, kad, vertinant A.Matonio veiklą, mano:

pasirinktos kritikos raiškos priemonės vertintinos kaip neproporcingos (nepriimtinos) ne tik privataus, bet ir viešojo asmens atžvilgiu.

ir kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nežinia kodėl galvoja, kad reikšdamas apie pilietį A.Matonį, pilietis A.Račas:

siekė sumenkinti pareiškėją visuomenės akyse ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas

ji vis dėlto sąžiningai pripažino, kad mano teisė turėti nuomonę apie A.Matonį yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kad:

nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, todėl paneigimas kaip pažeistų pareiškėjo teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti pritaikytas

Taigi, iš to darau išvadą, kad viskas, kas buvo pasakyta, galioja ir paneigti nėra ką.

Neslėpsiu – mane tai visiškai tenkina.

P.S. Nenustebčiau ir net būčiau dėkingas, jei M.Jackevičius apie tai irgi parašytų.

(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)

Loading...