Kol aš miegojau: apie Vidmantą, kuris leido savaitgalį pagyventi savo namuose, o pats išėjo pasivaikščioti

Įsivaizduokite, kad pareinate namo, jus aploja svetimas šuo, o viduje randate smagią nepažįstamų žmonių kompaniją, išsikrovusią savo mantą ir besidžiaugiančią jūsų namų grožiu ir jų patogumais?

Ką darote? Kol jūs atsakinėsite, aš pasakysiu, ką daro Vidmantas iš Zarasų su savo sutuoktine.

Jis mandagiai pasisveikina, šypsosi ir sako „Matau, jūs čia gražiai įsikūrę, gerai leidžiate laiką. be to, atvykote iš paties Vilnius. Norėjome čia su žmona pabūti šiek tiek, bet gal eisime pasivaikščioti aplinkui. Būtų gerai, kad šiukšles ir tuščią tarą po to susirinktumėte. O kitą kartą kai važiuosite, tai paskambinkite, duosiu raktą, galėsite normaliai pirtyje pabūti.“

Po to dar Vidmantas papasakoja, ką gyvenime veikia, kaip savo namus įrenginėjo, kaip dirba su medžiu, išgirsta, kaip buvo atrakintos jo namo durys, o taip pat daug komplimentų savo ir savo namų adresu, aptariamas oras ir grybai. Tada Vidmantas ir jo sutuoktinė išeina pasivaikščioti, o smagi jam nepažįstamų žmonių iš Vilniaus kompanija lieka smagiai leisti laiką.

Sakysite taip nebūna? Man irgi buvo sunku patikėti, nes kai Vidmantas buvo atėjęs, aš dar miegojau. Nes žvejojome iki pat vėlyvo ryto. Todėl istoriją perpasakoju iš to, ką girdėjau, bet visi nemiegoję jos dalyviai pasakojo tą patį, tad teko patikėti.

Vidmanto namai – tai vieta prie vieno Zarasų rajono ežero (nenoriu išduoti vietos, nes labai patiko). Kažkada žiemą, eidami aplink tą ežerą, ją praėjome, ir kai kurie dalykai man užsifiksavo atmintyje, nors žiemą vaizdas visiškai kitoks nei dabar. Bet kai penktadienį prie to ežero atvažiavome, prisiminiau ir nusprendžiau pažiūrėti, kaip viskas atrodo rudens pradžioje.

Kai pažiūrėjome, pagunda tapo tokia didelė, kad beliko tik sugalvoti, kaip įveikti ant keliuko esantį šlagbaumą, jo nelaužant. Mums pavyko, nieko nesugadinom, niekam nepakenkėm ir net pėdas šakomis uždengėme. Galvojau sau, jei šeimininkai ir atvyks, tai bent vieną vakarą būsiu pabuvęs. Šeimininkai atvyko sekmadienio rytą. Ir, kaip teigia įvykio dalyviai, išvyko pasivaikščioti po apylinkes.

Jums gali kilti klausimas, iš kur atsirado ta pagunda įveikinėti šlagbaumą ir brautis į svetimas valdas? Pirmiausia, raminom save tuo, kad nėra užrašo „Privati valda“ ir kad atsiprašysim ir ramiai pakeisim lokaciją, jei mūsų buvimas ten šeimininkams (jei jie kartais atvyktų, pasirodys nepriimtinas?

Tačiau dar didesnė paskata stoti į sunkią kovą su šlagbaumu buvo Vidmanto namų vaizdai ir juose įrengti patogumai.

Vidmanto namai yra labai erdvūs.

imag0602

 

Juose yra puiki ir patogi virtuvė, sauganti gaminamus patiekalus nuo lietaus ir puikiai pritaikyta gaminti maistą.

imag0613

Virtuvė sujungta su erdviu valgomuoju, kurio visų privalumų mes net nespėjome išbandyti, nes buvo labai šilta,  saulėta ir nevėjuota. Tokiems atvejams valgomasis turi papildomas apsaugas (matosi po stogeliu).

imag0614

Šalia valgomojo yra pirmos sūpuoklės, kurios bent jau mūsų kompanijoje buvo populiariausios.

supynes

Yra ir didėlesnės ir saugesnės supynės. Jos taip pat buvo mėgstamos romantiškiems pasisėdėjimams.imag0605

Bet pačios romantiškiausios, žinoma, buvo štai šitos supynės. Nes jos skirtos dviems.

imag0607

Vidmanto namuose yra pirtis. Kiek neįprasta, bet veikianti. Išbandėme, merginoms patiko, bet jos pylė per daug vandens, todėl kai vyrai grįžo iš sunkios kovos su invaziniais vėžiais, šilumos buvo likę gal kiek mažokai. Mes kova truko ilgai, o merginos norėjo būti švelnios ir gražios. Joms pavyko, o vyrai bent jau rankas atsišildė.

Be to, Vidmantas juk sakė, kad kai kitą kartą užsuksime pas jį į svečius, tai duos raktus nuo pirties. Iš tiesų, tai ten bus ne visai raktai, bet, neabejoju, kad kitą kartą šilumos liks ir vyrams. Čia turiu galvoje pirties šilumą, jei ką.

imag0603

Tie, kam teko būti pirtyje, žino, kad į ją dažniausiai einama vakare, o iš jos – dažniausiai į vandenį. Vidmanto namuose tam reikalui yra lieptelis. Vakare jis veda į vandenį, o dieną – nežinia kur.

imag0601

Netoli lieptelio yra televizoriaus kambarys, kuriame galima būti tiek vakare, tiek dieną. Tiek vienam, tiek dviems, tiek trims, jei  meilės jums būna per mažai. Programa visada HD formatu, jei pradedi žiūrėti, negali atsitraukti.

imag0611

Jūs žinoma paklausite: „o?“ Taip. žinoma, Kiek tolėliau už virtuvės ir valgomojo, tarp pušų. Vanduo nenusileidžia, bet sėdėti galima. Tualetinio popieriaus buvo.

imag0620

Vidmanto namuose yra dar du objektai ir aš niekaip negalėjau apsispręsti, kuris iš jų yra savaitgalio vinis. Bet galvoju, kad antrasis. O pirmasis yra persirengimo kabina. Kaip galite pastebėti nuotraukoje, prie jos yra gana ilgas suoliukas, ant kurio galima prisėsti ir palaukti, kai prie kabinos susidaro eilė. Kai mes svečiavomės, tai eilių nebuvo, bet juk niekada negali žinoti, kaip bus kitą kartą….

imag0609

Tad savaitgalio vinies prizas iškilmingai atitenka prie virtuvės ir valgomojo esančiam būtinam tokioms vietoms buitinės technikos įtaisui. Šaldytuvui. Kuris yra belaidis. Na, kaip būna belaidis internetas. Kaip žinote, belaidis internetas bent jau Lietuvoje kuo puikiausiai veikia. Belaidis šaldytuvas Vidmanto namuose – taip pat.

imag0617

Aš jau rašiau, kad savaitgalis buvo tobulas. Jei nesuprantate, apie ką kalbu, tai jums gali padėti Lietuvių kalbos žodynas (“ Krikštas Jono nebuvo tóbulas, ir negalėjo būt nuodžių atleidimo DP29. Ir stosis sėklė jo tobula minia giminių Ch1Moz48,19.“.

Vakar grįžome vėlai, todėl Vidmantui paskambinau šiandien. Nes negalėjau nepasakyti ačiū žmogui už jo darbą, už jo rankomis sukurtą šedevrą ir už jo gerumą. Ir už tai, kad savo šedevru ir savo gerumu jis dosniai dalijasi su kitais.

Žinau, kad dar važiuosiu į Vidmanto namus, žinoma, prieš tai atsiklausęs jo leidimo. Važiuosiu vien jau todėl, kad labai gailiuosi, kad tą sekmadienio rytą miegojau ir neturėjau progos su Vidmantu susipažinti.

Nes pasaulis laikosi būtent ant tokių žmonių, kaip Vidmantas ir normalią valstybę galėsime sukurti tik tada, kai dauguma bus tokių, kaip jis.

Šiandien ilgai apie tai galvojau. Ir žinote ką? Tokių žmonių, kaip Vidmantas Lietuvoje yra daug. Tik mes dažnai jų nepamatome, nepasakome jiems ačiū, nepasidžiaugiame kartu su jais.

Ir mūsų (atsiprašau, už tą piktą žodį, nes vienam žmogui šiandien žadėjau, kad būsiu pozityvus) suknista, provinciali, banali, propagandinė, susireikšminusi, perkanti ir parduodanti, bukinanti, besityčiojanti žiniasklaida tokių žmonių nepastebi ir kiša jums valentaites, repčenkaites, arlauskaites, jankevičius, šalčiūtes, tapinus, užkalnius, jakutienes, laučius ir kitas „žvaigždes“, kurios šviečia tiek pat, kiek mano vėžiams virti naudojams katiliukas ir kurios, kartu sudėjus, mano asmenine nuomone, nevertos Vidmanto kairės kojos mažojo piršto nago.

Ačiū Jums, Vidmantai. Labai labai ačiū.

(7 balsų, vidurkis: 5.00 iš 5)
Loading...