Artūras Račas

Labai gerbiu Vytautą Landsbergį. Kaip politiką, kaip asmenybę. 

Prisidėjo ir tai, kad prieš kelioliką metų turėjau galimybę matyti jį iš arti.  

Tačiau matydamas tai, kas įvyko 2009 sausio 13-ąją, pradedu abejoti, ar V.Landsbergis vis dar tas pats V.Landsbergis, kuris apsirengęs neperšaunamą liemenę 1991 sausio mėnesį sėdėjo dabartiniame A.Valinsko kabinete, praėjimas į kurį buvo „įrėmintas“ smėlio maišais. 

Tas pats, kuris rašydamas laiškus M.Gorbačiovui, įkyriai kreipdavosi į jį „Jūsų ekselencija“ ir kuriam buvo nė motais visa panieka ir pyktis, kurią jam tuomet demonstruodavo ne tik Sovietų Sąjunga bet ir jo oponentai pačioje Lietuvoje.

Ar tai vis dar tas pats muzikos profesorius, tapęs valstybės vadovu ir savo intelekto ir tikėjimo dėka pasiekęs tai, ko iš jo niekas nesitikėjo.

2009 sausio 13-ąją iškilmingą Seimo minėjimą Vytautas Landsbergis stebėjo sėdėdamas R.Juknevičienės kabinete.

Jis nėjo į salę, nes buvo labai įsižeidęs. Mat V.Landsbergio į minėjimą nepakvietė.

Tiksliau, nepakvietė taip, kaip V.Landsbergis pats būtų norėjęs. Kaip? Mes to nežinome. Bet galime spėti, kad V.Landsbergiui pritrūko dėmesio. Štai ką apie tai rašo vienas interneto portalas:

V.Landsbergis iki paskutinės minutės nežinojo, ar dalyvaus posėdyje. „Taip ir nesupratau, buvau kviestas į minėjimą Seime ar ne“, – paaiškino jis. Politikas pasakojo iš Seimo kanceliarijos sulaukęs kvietimo atvykti į Sausio 13-osios paminėjimą parlamente. Tačiau gautas laiškelis buvo nepanašus į tokiai progai deramą kvietimą. „Tai buvo lyg kur nors laiptinėje rasta informacija“, – stebėjosi jis. Kvietimas buvo ne vardinis – paprasčiausia kortelė be adresato pavardės.

Štai taip – kvietimas buvo, bet jis „nebuvo deramas“. O kaip derėjo? Atvežti asmeniškai? Aukso raidėmis įrašyti vardą? Taip, V.Landsbergis to tikriausiai vertas.

Bet kaip mažam vaikui užpykti ir pasislėpti kampe negavus norimo saldainio… Ar tai tikrai elgesys vertas iškilaus ir išmintingo politiko? Ir ar tikrai vertėjo taip elgtis sausio 13-ąją.

Juo labiau, kad V.Landsbergis, panašu, šiek tiek slapukauja. Na, bent jau jei patikėtume Seimo Ryšių su visuomene skyriumi, kuris rašo štai ką:

Seimo posėdžių sekretoriatas informavo išsiuntęs gerbiamam profesoriui kvietimą bei gavęs jo padėjėjos Genės Kurilienės atsakymą, kuriuo patvirtinamas V. Landsbergio atvykimas:  „Ačiū už kvietimą. Prof. V. Landsbergis renginiuose, taip pat ir iškilmingame minėjime Seime, dalyvaus“, – rašė G. Kurilienė.

Sunku patikėti, kad Seimo tarnautojai drįstų meluoti. Jei jie sako tiesą, V.Landsbergis buvo pakviestas ir sutiko dalyvauti.

Kodėl persigalvojo? Tai žino tik jis pats… Gal norėjo pasakyti kalbą, tačiau tai jam nebuvo pasiūlyta, gal buvo dar kokių nors priežasčių…. Kas dabar žino.

Tačiau vieną dalyką žinau ir aš, ir Vytautas Landsbergis: 1991 metų sausio 13-ąją vardiniai kvietimai  taip pat nebuvo siuntinėjami.

Taip, tada taip pat ne visi atėjo, bet tiesiog toks buvo kiekvieno pasirinkimas.

Tačiau atėjusieji tada nesislėpė už kampo ir nesigraudino, kad kažkas jų deramai neįvertino. Nors kaip  bebūtų skaudu, iš tikrųjų tai dalis jų deramai neįvertinta iki šiol.

Priešingai nei V.Landsbergis…  Kuris vakar taip pat pasirinko ir savo pasirinkimu parodė, kad jis jau nebe tas išmintingas ir iškilus politikas, kuris buvo Lietuvos vadovu, kai buvo atkurta valstybės Nepriklausomybė.

Man dėl to nuoširdžiai liūdna.

(33 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...