Natūriniai mainai Sausio 13-osios fone

Šiandien, minint penkioliktąsias Sausio 13-osios metines, tikriausiai reikėtų kalbėti ne apie politiką ar vėl prasidėjusius nesutarimus valdančiojoje koalicijoje. Šiandien reikėtų prisiminti, kokie buvome mes, kokia buvo Lietuva prieš penkiolika metų ir pasidžiaugti, kad per šį gana trumpą laikotarpį nuėjome taip toli į priekį.

Šiandien reikėtų bent mintyse pagerbti tuos, kurie žuvo ar buvo sužeisti prie televizijos bokšto atėję ginti to didžiausios vertybės, kurią šiandien turime – laisvės.

Šiandien derėtų būti oriems, išdidiems, geriems, nepaisant to, kad galbūt ne viskas per tuos penkiolika klostėsi taip, kaip norėjome ar tikėjomės. Nereikėtų kaltinti valdžios, kad ji mumis nepakankamai rūpinosi, nes kokia ji bebūtų, ji yra mūsų pačių rinkta, o ne kieno nors paskirta ar atsiųsta. Per būsimus rinkimus, jei labai norėsime, galėsime ją pakeisti – tai irgi vienas iš Sausio 13-osios pasiekimų.

Ar šiandien, kaip prieš penkiolika metų eitume vėl jos ginti, jei pakviestų? Manau – taip. Nes eitume ginti ne A. Brazausko, V.Adamkaus ar A.Paulausko, o savęs ir tos laisvės, kurią turime po Sausio 13-osios.

Beje, būtent ta laisvė, priešingai nei prieš penkiolika metų, leidžia mums matyti ir kalbėti apie tai, kas valdžioje dedasi. O joje pastaruoju metu dedasi gana keisti dalykai.

Ypač keistai elgiasi premjeras, kuris vieną dieną nori naujos ministerijos, o kitą dieną tvirtina, jog Lietuvai jos visai nereikia. Kodėl premjeras taip blaškosi? Gal atsižvelgė į prezidento nuomonę, kuri šiuo klausimu yra akivaizdžiai neigiama? O gal sureagavo į opozicijos kritiką?

Įmanoma. Tačiau gerokai labiau tikėtina, jog premjero blaškymasis susijęs su koalicijos partnerės Darbo partijos pasiūlymu grįžti prie Gamtinių dujų įstatymo pataisų, siūlančių reguliuoti dujų tiekėjų pelnus.

Pasiūlymas gana logiškas – laikantis ekonomikos logikos šiandien gana sunku paaiškinti, kodėl pirkdamos dujas iš tos pačios „Gazprom“ bendrovės, „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“ šalies vartotojams pardavinėja jas skirtingomis kainomis. Vienas iš paaiškinimų yra tai, kad „Gazprom“ dujas „Lietuvos dujoms“ parduoda pigiau nei „Dujotekanai“, tačiau tai visiškai nepaaiškina, kodėl pastaroji taiko dar ir didesnį antkainį.

Dar daugiau klausimų kyla žinant, jog „Gazprom“ yra ne tik viena iš pagrindinių „Lietuvos dujų“ akcininkių, bet, kaip teigia dujų rinkos ekspertai, ir tikroji „Dujotekanos“ savininkė. Esminis klausimas yra, kodėl „Gazprom“ iš esmės pati sau pardavinėja dujas skirtingomis kainomis? Vienas iš galimų atsakymų: todėl, kad „Lietuvos dujose“ pelną tenka dalytis su kitais akcininkais, o „Dujotekanoje“ to galbūt daryti nereikia. Kitas paaiškinimas, kodėl „Dujotekanos“ parduodamos dujos yra gerokai brangesnės nei siūlomos „Lietuvos dujų“ gali būti tas, kad „Dujotekanos“ klientais tampa tik tie verslininkai, kuriems nepavyksta susitarti su „Lietuvos dujomis“. Labai tikėtina, kad norinčių susitarti verslininkų yra nemažai, todėl kas galėtų paneigti, kad skirtumas tarp „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ siūlomos dujų kainos vėliau yra dalijamas pusiau (arba į tris dalis).

Visi šie klausimai šiandien ypač aktualūs, turint galvoje tai, jog nuo šių metų pradžios „Gazprom“ padidino tiek „Lietuvos dujoms“, tiek „Dujotekanai“ parduodamų dujų kainą. Šia prasme premjero nusiteikimas prieš kainų reguliavimą dar labiau nesuprantamas. Juk 2004 metais, kai buvo privatizuojamos „Lietuvos dujos“, Vyriausybė, skelbė, jog, cituoju, „ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis suteikia teisines garantijas, kad po akcijų paketo pardavimo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, “Gazprom” tiekiamų gamtinių dujų kaina Lietuvai iki 2015 metų išliks stabiliose ir prognozuojamose ribose”.

Šiais argumentais Vyriausybė tada gynėsi nuo kaltinimų, jog „Lietuvos dujos“ parduodamos per pigiai.

Šiandien galima būtų klausti, ar premjeras žinojo, kad dujos nuo šių metų pabrangs 30 procentų? Teigiamas atsakymas reikštų, jog premjeras tada viešai melavo.

Priešingu atveju tektų daryti išvadą, jog savo žodžio nesilaiko „Gaprom“, tačiau tada visiškai nesuprantama, kodėl A.Brazauskas šiandien aiškina, kad dujų kainų reguliavimas reikštų, jog Lietuva nesilaiko savo įsipareigojimų.

Žodžiu, panašu į visišką painiavą. Tačiau iš tikrųjų jokios painiavos turbūt nėra – vyksta tiesiog natūriniai mainai.

Darbo partija nori, kad premjeras tesėtų savo pažadą ir įsteigęs naują ministeriją atiduotų ją valdyti šios partijos ministrui. Ir šis noras turbūt susijęs ne su Europos Sąjungos lėšomis kaip daug kas teigia, o su įtaka Vyriausybėje.

Gamtinių dujų įstatymo pataisos, keliančios grėsmę susitarimams tarp Vyriausybės, „Gazprom“, „Lietuvos dujų“ bei „Dujotekanos“ bei galinčios atimti galimybę diskriminuoti ir, esant reikalui, paspausti arba pamaloninti verslininkus, panašu, reikalingos padėti premjerui greičiau apsispręsti.

Gaila tik kad šie natūriniai mainai vyksta Sausio 13-osios fone.

(3 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...