Prisimenu….
… Šiomis dienomis visi dalijasi prisiminimais…
Mano prisiminimai išblukę.
Prisimenu sausio 8-ąją: vandenį iš gaisrininkų žarnų ir V.L. kalbą pro langą.
Prisimenu, kaip į trečią aukštą buvo nešami smėlio maišai.
Prisimenu, kaip rūmuose pirmą kartą pamačiau vyrus su ginklais. Kiek vėliau atsirado benzino kvapas – nuo „Molotovo kokteilių“.
Prisimenu rimtį, didėjančią įtampą, o gal net baimę.
Prisimenu čiužinį ant kurio kelias paras numigdavau – jis buvo su mėlynais dryžiais.
Prisimenu Rasą, kuri atnešdavo kojinių ir apatinių. Tik neprisimenu, kaip sužinodavau, kad ji atėjo. Nes mobiliųjų dar nebuvo.
Prisimenu vieną Seimo narį, kuris sakė kelias dienas beveik nevalgąs – jei kartais pataikytų į pilvą. Tada beveik nebuvo juokinga.
Prisimenu, kad sausio 12-ąją sužinojome, kad, berods, trys SSRS deputatai vyksta į Vilnių. Vėliau paaiškėjo, kad atvyko per vėlai, nes kažkodėl sustojo Minske.
Bet tą sužinojau jau po to, nes grįžau nakvoti į Saulėtekio bendrabutį. Vakarinių žinių nesulaukiau.
Ir geriausiai prisimenu sausio 13-osios rytą, kai troleibusu važiavau į darbą, nieko nežinodamas. Tiksliau, jau troleibuse supratau, kad naktį kažkas įvyko, nors niekas nieko nesakė… Tai tvyrojo ore.
Nežinau, ar dar kada nors po to esu tokį jausmą patyręs.
Tą žinojimą nežinant…
(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
