Pykstu ant V.Laučiaus… Žiauriai…
Pykstu ant V.Laučiaus. Žiauriai…
Nuo pat ryto.
Ir net paskambinau jam ir, nevyniodamas nieko į vatą, tai pasakiau.
Nes tai, ką jis padarė yra žiauru ir neatleistina. Nedovanotina. Ir baustina.
Jau vakar buvau sugalvojęs, apie ką bus mano komentaras 15min. Viskas buvo taip aišku ir paprasta, tereikėjo tik atsisėsti ir surašyti. Nebūtų užtrukę nė valandos tikriausiai.
Bet…atsiverčiu šiandien Delfi, skaitau ir negaliu patikėti savo akimis.
V.Laučius nusirašė mano mintis. Pačiu grubiausiu ir įžūliausiu būdu. Beveik žodis žodin (na, gerai, ne visai – jis naudoja daugiau tarptautinių žodžių nei aš).
O tai reiškia, kad po košmariškai įtemptos darbo dienos turėsiu sugalvoti naują temą komentarui ir dar tą komentarą parašyti
Tai kaip galiu nepykti, pasakykit jūs man, a?!!!
Vienintelė paguoda yra V.Laučiaus tekstas:
Demonstratyvus niekinamas kalbėjimas apie politinį elitą neretai tėra viešųjų ryšių triukas, kuriuo pelnoma elito nemėgstančios liaudies meilė. Žinoma, galima elgtis ir taip – vaidinti liaudies ruporą ir pabrėžtinai nesiteikti bendrauti tai su Lietuvos, tai su užsienio politinio elito atstovais. Iš tokio reklaminio nebendravimo Lietuvai – tik žala, bet užtat liaudis, tikinti, kad elitas yra susimokęs ją engti, atsidėkoja aplodismentais ir meile.
Taip, mūsų politinis elitas dažnai diskredituoja pačią „elito“ sąvoką ir veikia ne tiek valstybės, kiek grupinių interesų labui. Yra pagrindo nemažą jo dalį vadinti „save pasiskyrusiu“ (self-appointed) elitu. Tačiau jis nėra tiek supuvęs ir blogas, kad apie jį derėtų kalbėti vien neigiamai ir reklamuotis tuo, kad esi jo priešas. Sėkmingam valstybės reikalų tvarkymui reikalinga ne tik ir gal net ne tiek masių meilė, kiek politinės klasės konsolidavimas ir elito bendradarbiavimas.
(7 balsų, vidurkis: 4,29 iš 5)
Loading...
