Artūras Račas

Pastaruoju metu vis stebėdavausi, kaip pasikeitė mano mylimas dešinysis apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

Šito asmens nuotrauka nekaba lentoje „Jų ieško policija“, tačiau jei netyčia sutiksite jį gatvėje, geriau apiekite, nes tai – nusikaltėlis

Anksčiau vadinęs mane „Kremliaus beždžione“, „šiknasnukiu melagiu ir lunatiku“, pastaruoju metu pradėjo žodžius rinktis gerokai atsargiau. Kaip koks A.Matonis vis kiauktelėdavo apie iguaną arba „bedarbį lunachodą“, o vieną kartą net Artūru Raču pavadino.

Net nežinojau ką galvoti. Taip, pupulis visada buvo šiek tiek protingesnis (čia nekalbu apie verslą) nei Algis Ramanauskas, tačiau tų permainų esmės taip ir nesupratau.

Pasirodo, viskas labai paprasta: vienas A.Užkalnio dergimosi ir siuntinėjimo neapsikentęs pilietis padavė pupulį į teismą ir teismas po kurio laiko – šių metų vasario 10 dienos sprendimu – pupulį nuteisė. Pagal BK 155 straipsnį.

Taigi, A.Užkalnis dabar oficialiai gali būti vadinamas nusikaltėliu.

Sprendžiant iš bylos medžiagos, pupulis teisme nebuvo toks pat drąsus, kokį jį matome Facebook’e:

Apklaustas teismo posėdyje Andrius Užkalnis prisipažino iš dalies kaltas ir parodė, kad jo žodžiai (Tie, žodžiai, kam įdomu, buvo tokie: „Eisi smaukytis pas savo jedinstvininkus ant sienos, kur tau vieta. Dusk, iškrypusi, urodliva dvėsna“. Sakyčiau įprasta pupuliui leksika)  įžeidė ieškovą (kurio pavardės čia neminėsime). Skunde išdėstyti žodžiai yra tie, kuriuos jis yra parašęs savo Facebook profilyje, juos parašė būdamas Seime sausio 13 dieną, nes tuo metu ieškovo žodžiai išprovokavo emocijų proveržį apie tai, kad sausio 13 d. yra nereikalinga auka ir jis t.y., A.Užkalnis apie tai išdėstė nuomonę. Ieškovas įsižeidė, nors jis, t.y., A.Užkalnis įžeisti ieškovo nenorėjo.

Jis, tai yra, A.Užkalnis bandė atsiprašyti, paskelbė atsiprašymą viešai savo Facebook profilyje, tačiau ieškovui atsiprašymas pasirodė nepriimtinas.

Kai dešiniajam apžvalgininkui A.Užkalniui išsiveržia emocijos, jis atrodo maždaug taip

Kaip matote, A.Užkalnis yra gana jautri asmenybė su gana nevaldomomis emocijomis, kurios kartais prasiveržia. Tikriausiai – valstybinių švenčių ir atmintinų dienų proga.

Taip pat galime pastebėti, kad A.Užkalnis nemano, kad siuntimas „smaukytis“ ir žodžiai „iškrypusi, urodliva dvėsna“ yra malonybiniai būdvardžiai, kurie nieko negali įžeisti. Galima spėti, kad tokiais žodžiais A.Užkalnis bendrauja ne tik su savo draugeliais A.Ramanausku ir D.Pancerovu, bet taip pat kreipiasi jais į savo dukras bei sutuoktinę.

Nepaisant to, pupulis nėra kvailas ir žino, kad prisipažinimas visada sumažina bausmę. Todėl:

Kaltinamasis A.Užkalnis šioje dalyje kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad jo žodžiai įžeidė ieškovą, tačiau įžeisti jis nenorėjo, paties ieškovo žodžiai išprovokavo jo, tai yra, A.Užkalnio emocijų proveržį.

Teismas prisipažinimą priėmė, bet dėl afekto būsenos suabejojo:

Teismas pripažįsta, kad intereneto puslapyje Facebook, vartotojo A.Užkalnio paskyroje, A.Užkalnio komentare ieškovui išsakyti žodžiai (kurių čia nebekartosime) akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams ir jais šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. A.Užkalnio nurodyta aplinkybė, kad paties ieškovo žodžiai išprovokavo jo, t.y., A.Užkalnio emocijų proveržį, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Veiksmas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Tačiau teismai Lietuvoje, kaip žinome, yra humaniški. Todėl:

Skiriant bausmę Andriui Užkalniui, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad viešai atsiprašė ieškovo, į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, vedęs, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A.Užkalniui baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, negu baudos vidurkis, numatytas įstatyme už nesunkaus nusikaltmo padarymą.

Aš asmeniškai manau, kad teismas šioje vietoje suklydo. Taip, A.Užkalnis atsiprašė, prisipažino ir mušėsi į krūtinę, kad daugiau taip nebedarys. Bet ne dėl to, kad jis tikrai gailisi, o tik todėl, kad, kaip ir minėta, jis šiek tiek protingesnis už A.Ramanauską. Nes darė, daro ir darys, kol jam nebus įkalta į galvą, kad ne visi žmonės tokie kaip jis ir A.Ramanauskas ir ne su visais leistina bendrauti taip, kaip jis bendrauja su juo arba su savo šeimos nariais.

Nepaisant to, aš labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad kitoje byloje teismas lengvinančių aplinkybių ras mažiau, nes jau nebebus galima parašyti „praeityje neteistas“.

Nes jau kaip ir teistas. Nusikaltėlis. Ir toks bus dar, berods, trejus metus.

P.S. Šia proga turiu klausimą Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generaliniam direktoriui Mantui Juozui Nociui: gerbiamas direktoriau, ar esate tikras, kad nusikaltėlis Andrius Užkalnis tikrai yra vertas būti už mokesčių mokėtojų lėšas vežiojamas po Lietuvą ir rodomas jos gyventojams kaip pavyzdys?

Labai tikiuosi, kad atsakysite. Galite ir asmeniniu laišku, kurį aš pasižadu viešai paskelbti.

P.P.S. Įdomus dalykas – dėl teismo sprendime minimų A.Užkalnio pasisakymų ieškovas pirmiausia kreipėsi į Lino Slušnio vadovaujamą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri ieškovą pasiuntė toli toli. Išvada pagal trenktas kvankas: kas nusikalstama – tas etiška.

(56 balsų, vidurkis: 4,86 iš 5)

Loading...