Prezidentės imunitetas N.Venckienei
Savaitraštis 15min 2012 06 01
***************************************
Šią savaitę, kai prezidentė D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimą, ar teisėja N.Venckienė gali toliau eiti užimamas pareigas, nuoširdžiai apsidžiaugiau. Man, priešingai nei kai kuriems mano kolegoms, tokia valstybės vadovės pozicija pasirodė labai tinkama, ypač atsižvelgiant į tai, kad N.Venckienės elgesį svarsto Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir kad Seime sprendžiamas klausimas dėl jos neliečiamybės panaikinimo.
Mano nuomone, bet koks prezidentės pareiškimas tokiame kontekste tuoj pat galėtų būti įvertintas kaip tam tikras spaudimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Seimui ir įvelti valstybės vadovę į pigų politikavimą, kuriuo šiandien užsiima visi, kas netingi.
Prezidentės atsisakymas komentuoti N.Venckienės tinkamumą užimti teisėjos pareigas mane asmeniškai pradžiugino dar ir dėl to, kad man pasirodė, kad taip prezidentė taiso savo ankstesnę klaidą, kai ji paskubėjo stoti į vienos iš konfliktuojančių šalių pusę. Galbūt netiesiogiai, tačiau gana nedviprasmiškai.
Priešingai nei teigė, kai kurie mano kolegos žurnalistai, tokios D.Grybauskaitės pozicijos anaiptol nesiejau su pastaruoju metu sumažėjusiais jos populiarumo reitingais. Galiu, žinoma, klysti, tačiau manau, kad dabartinei prezidentei reitingai, nors ir svarbūs, kaip ir kiekvienam politikui, nėra tokie reikšmingi kaip prieš tai buvusiam Lietuvos valstybės vadovui. Be to, sieti D.Grybauskaitės reitingus su jos pozicija N.Venckiene ir apskritai Garliavos istorija būtų nelabai logiška, nes kokią poziciją beužimtų prezidentė, dalis pastaruoju metu vis labiau kiršinamos visuomenės vis tiek liks nepatenkinta.
Tad iš pradžių paprasčiausiai atrodė, kad prezidentė pasielgė išmintingai ir solidžiai, kaip ir dera valstybės vadovei. Trūko gal tik paaiškinimo, kodėl ji pasirinko tokią poziciją – man atrodė, kad nesunku buvo, pavyzdžiui, pasakyti, kad ji nenori kištis ten, kur nesiekia jos kompetencija, tai yra, į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo darbą.
Deja, bet paaiškinimas atėjo vėliau ir, priešingai nei pirminė prezidentės pozicija, jis manęs visai nenudžiugino.
“Jeigu bus įrodyta, kad teisėja padarė nusikalstamą veiką, ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, ji bus atleista, kaip ir numato Konstitucija”, pareiškė D.Grybauskaitė ir šis jos pareiškimas nėra nei išmintingas nei solidus.
Pirmiausia todėl, kad prezidentės žodžiai prieštarauja jos veiksmams ir galbūt net priesaikai, kurią ji davė padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos.
Nepatingėjau patikrinti, ir jei teisingai suskaičiavau, per savo kadenciją prezidentė yra atleidusi iš pareigų 12 teisėjų dėl teisėjo vardo pažeminimo, nors atleidimo metu nė vienu atveju nebuvo įrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Jei neklystu, iki šios dienos tik viena iš 12 minėtų teisėjų – V.Pilitauskienė – teismo buvo pripažinta kalta, o pusei atleistųjų teisėjų net nebuvo pareikšti kaltinimai. Vienos atleistos teisėjos – A.Šimaitienės – byla nutraukta suėjus senaties terminui.
Atsižvelgiant į tai, D.Grybauskaitės pareiškimą reikėtų vertinti kaip valstybės vadovės asmeniškai N.Venckienei suteiktą imunitetą. Nepaisant to, koks bus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo sprendimas.
Man atrodo, kad tai neišmintinga, nesolidu ir nedera valstybės vadovei.
(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
