CŽV kalėjimo kaliniai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas CŽV kalėjimų kalinių Lietuvoje nerado.
Rado lėktuvus, kurie leidosi ir kilo Vilniaus bei Palangos oro uostuose, rado automobilius, kurie tuos lėktuvus aptarnavo, tačiau automobiliai buvo tamsintais langais, tad kas buvo jų viduje įžvelgti nepavyko.
Komitetas rado ir dvi patalpas. Jos buvo pritaikytos kaliniams laikyti. Viena jų buvo mažesnė – ją įrengėme patys. Galbūt todėl žinome, kad ji nebuvo panaudota pagal paskirtį. Kita „patalpa buvo didesnė, ją įrenginėjo „partneriai“ . Tikriausiai todėl, apie šios panaudojimą mes nieko nežinome, nes „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“. Nelabai tikriausiai mums ir rūpėjo, juk „partneriai“ buvo labai patikimi.
Komitetas taip pat rado pinigų. Tiksliau gal reikėtų sakyti, jų kvapą, nes pačių pinigų jau seniai nebėra ir niekas nežino, ar už juos tik buvo statomos „patalpos“ ir įrenginėjami „objektai“, ar dar likdavo ir kotedžams, butams, automobiliams, kailiniams ir konjakui ir žiniasklaidos prenumeratai.
Komitetas taip pat rado tris neformalius neįtikėtinos galios centrus: Mečį, Dainių ir Arvydą. Tiksliau gal reikėtų sakyti „buvusios galios“, nes visi trys jau arba be galios, arba artimiausiu metu tokiais taps. Blogiausia, kas jiems gresia – valstybinė generolo pensija iki gyvos galvos.
Komitetas taip pat rado, kad kiti – viešosios galios – centrai yra švarūs. Jie apie „partnerius“ arba nieko nežinojo, arba būdavo tik paviršutiniškai, fragmentiškai ir tik bendrais bruožais informuojami.
Bet kalinių komitetas nerado.
Dauguma dėl to labai džiaugiasi – įskaitant ir tuos, kurie tikėjosi rasti, tuos, kurie iš anksto žinojo, kad nieko rasti nepavyks, ir tuos, kurie ieškoti iš viso nenorėjo.
Komiteto išvados iš esmės visus tenkina: jas – bent jau čia Lietuvoje – galima skaityti, taip, kaip nori. Taip ir skaito.
Svarbiausia – kad nėra kalinių.
O man šiek tiek keista, nes, skaitant išvadas, atrodo, kad komitetas CŽV kalėjimų kalinius surado. Ir jų labai daug.
Nes kur daugiau jei ne kalėjime – už aklinų sienų ir neįveikiamų grotų – vienas ar du žmonės gali viską kontroliuoti, niekam nieko nežinant.
Tik nelaisvi žmonės, užimantys aukštus postus valstybėje ir pasidabinę generolo antpečiais gali visiškai nekreipti dėmesio į įstatymus, spjauti pamiršti savigarbą ir asmeninę atsakomybę. Kalėjime taip elgiasi prižiūrėtojai, leidžiantys „verchams“ įvedinėti savo tvarką, nustatinėti savo taisykles. Jiems svarbiausia, kad nebūtų jokių rūpesčių.
Kažkas kažką primušė, kažkas kažką išprievartavo, kažkas nelegaliai gauna narkotikus ar mobiliuosius telefonus? Na ir kas? Svarbiausia, kad būtų ramu.
Komiteto tyrimas parodė, kad Lietuvoje viskas buvo (?) taip pat.
Oro uostai, muitinės ir pasienio tarnybos, skrydžių valdymo centrai, mokesčių inspekcija, statybos priežiūros ir aplinkos apsaugos tarnybos, savivaldybės ir apskričių administracijos – visiems buvo nusispjaut, kas, ką ir kodėl daro.
Užtekdavo vieno žodinio prašymo ir viskas kaip per sviestą. Jokių dokumentų, jokių įsakymų, išskyrus vieną vienintelį kartą, kai „partnerių“ kelyje pasimaišė vienas dar savigarbos visiškai nepraradęs pareigūnas.
Vienas žodinis prašymas ir generolai tapdavo jefreitoriais, direktoriai akimirksniu pavirsdavo valytojais, valdytojai- šiukliavežiais. Jokių klausimų, jokių ginčų, tik nuolankus paklusnumas. Kalėjime viskas taip pat – ten laisvėje turėti laipsniai, išsilavinimas ar kompetencijos nesvarbūs.
Kalėjime svarbiausia – išgyventi. Tam tinkami visi būdai, pradedant įžūliu melu ir baigiant gebėjimu nematyti to, ko tau nereikia matyti.
Kalėjime “ vierchas“ gali įžūliai meluoti, nes jam tai leidžia taisyklės. O taisykles kuria jis pats. Kiti kaliniai neprieštarauja: vieni todėl, kad patys tikisi kada nors tapti „vierchais“, kiti – tiesiog nori išgyventi, o tretiems paprasčiausiai nerūpi.
Komiteto tyrimas parodė, kad Lietuvoje viskas taip pat – A.Pocius čia gali teigti, kad prezidentas ir jo patarėjai buvo „tinkamai“ apie viską informuoti, o V.Adamkus tuo pat metu aiškinti, kad jis nieko apie nieką nežinojo. Visi aplink tik linguos galvomis ir neįžvelgs čia nieko keisto.
Juk įprasta: A.Pocius jau yra melavęs iš Seimo tribūnos, V.Adamkaus taip pat niekas neklausė nei apie JAV pilietybę kandidatuojant į prezidentus, nei apie rinkimų skolas ir pilietybę M.Sadekovui.
Ir niekada tikriausiai nebepaklaus, nes A.Pocius, ir V.Adamkus šiandien jau niekam neįdomūs. Kaip ir A.Brazauskas ar M.Laurinkus.
Nepklaus ir visų kitų: tų, kurių pavardės nebuvo įvardytos ir kurie – labai tikėtina – ir toliau nešioja antpečius, vadovauja ir laukia žodinių nurodymų, pasirengę juos uoliai ir be jokių klausimų vykdyti.
Nes kaliniai neklausinėja. Jiems svarbiausia – kas bus kitas „vierchas“ ir kokios bus jo taisyklės.
Būtent todėl komiteto išvadose CŽV kalėjimo kalinių nėra.
Nenuostabu.
Kiti visi gyvenimą bando atrasti save ir nepavyksta…
Nors tam tikra prasme mums visiems pasisekė. Turiu galvoje “ partnerius“.
Tik štai galvoju: kas bus, jei kitą kartą „partneriais“ taps kas nors kitas?
(30 balsų, vidurkis: 4,47 iš 5)
Loading...
