Panevėžio 5-oji vidurinė. Myliu tą mokyklą

Vakar buvau savo mokykloje – Panevėžio 5-ojoje vidurinėje. Ji dabar švenčia 90 metų jubiliejų.

Nežinau kaip Jums, bet man mokykla tai kažkas labai gero. Nepaisant to, kad buvo gūdus sovietmetis, nepaisant to, kad kai kurie mokytojai “nevežė”, iki šiol kai važiuoju per Panevėžį ir važiuoju pro 5 vidurinę visą laika apima geras jausmas.

Žinote, kas įdomu. Pavyzdžiui, su kursiokais beveik nebendraujame, na, pasisvekiname susitikę. O štai klasiokai visada kaip kokie giminės. Gal todėl, kad keli (tiksliau kelios) iš jų gyvena Vilniuje ir mes bendraujame. Nors gal ir ne, nes kai nuvažiuoju į Klaipėdą taip pat galiu paskambinti Jovitai ir ramiai jai pasakyti, kad norėčiau pas ją permiegoti (kai paskutinį kartą pasakiau tai per klasės susitikimą, visiems buvo labai linksma:)

O sūnus dabar mokosi vienoje mokykloje su kitos klasiokės – Rimos – sūnumi. Ir net tik mokosi, bet ir bendrauja.

Gal tikrai čia viskas dėl to, kad ta Lietuva labai labai maža.

Nežinau, kaip Jums, bet man mano klasė kažkas tokio… Gal todėl, kad kai tarnavau armijoje, visos klasiokės, kurioms parašiau laiškus, atrašė, gal todėl, kad per vieną savo klasiokę – Žydrę – susiradau žmogų, kuris mane kenčia ir man padeda jau daugiau nei 20 metų…

Beje, vakar, kai buvau Panevėžyje susitikau Žydrės mamą – ji, pasirodo, buvo 5-osios vidurinės pirmosios laidos abiturientė. Mes buvome 26-oji laida, o dvyliktokų klasė, į kurią aš vakar buvau pakviestas pakalbėti bus jau, berods, 51-oji. Ir žinote ką? Toje dvyliktokų klasėje buvo Martynas – Žydrės sūnus. 

…Žydrės jau nebėra seniai, bet kartu ji vakar buvo mokykloje.

Paklauskite savęs, ar daug yra tokių mokyklų Lietuvoje su tokiomis istorijomis ir tokiomis tradicijomis… Spėju, kad ne. Ir drąsiai galiu teigti, kad Panevėžio 5-oji yra ypatinga.

Ir dar  – pamenu, kai mokiausi, istorijos mokytojas Leonas vieną kartą net stalą su geležine rodykle buvo sulaužęs, kai jam trūko kantrybė (nebuvau pats drausmingiausias mosleivis:) Bet vakar nuvažiavęs gavau maždaug tokią žinutę: nebandyk išvažiuoti nepasimatęs su Adomavičiumi. Pasimatėme, pakalbėjome, išgėrėme kavos, parūkėme.

Lyg tų 25 metų ir nebūtų buvę…

Myliu tą mokyklą ir labai džiaugiuosi, kad ten mokiausi.

(23 balsų, vidurkis: 4.48 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • Anonimas

    Gražu. Gal tik tai ir yra tikra? Nes, anot Hemingvėjaus:
    Jaunystė – tragiškiausias žmogaus metas.

  • Anonimas

    Kadangi esu baigus tą pačią mokyklą, o Artūro laida (dvyliktokai) vedė mane, pirmokę, už rankos, pasirašau po kiekvienu žodžiu – ta mokykla iš tiesų ypatinga :)
    ir Žydrę spėjau pažinti..
    Ačiū už prisiminimus :)

  • Anonimas

    Na gal kazkiek perdaug sentimentaliai…pats taipogi buvau sios mokyklos mokinys

  • Anonimas

    Mokykla, mokyklos metai visada sukelia didelius sentimentus. Ypač, jei ji iš Panevėžio ir ypač – jei… jos jau nebėra. Tai – apie Panevėžio 6 -ją vidurinę… .

  • http://basketballvision.blogas.lt Anonimas

    Už širdies gelmių griebiantis įrašas… Man mokykla ir klasės draugai tiek pat reikšmingi ir reikalingi. Be to, man pasisekė labiau nei Artūrui -su grupele kursiokų ryšys dar gilesnis ir stipresnis. Sakyčiau net išskirtinis… Tai tikrai veža!

  • Anonimas

    Labai grazu, pasiseke Jums kad tokie silti santykiai islike. O as nei savosios, nei klasioku net nenoriu prisiminti, o gatveje sutikus stengiuos pasukti kuo toliau kad tik nekalbintu :))

  • Anonimas

    Blogai kad ne literatorius, čia apie save. Arte, susitikim ir Vilniuje, Yra dar tavo šuliokų. Penkta yra jėga. Kai klausiau tavo sentimentų norejau stumtelt nugaron, kaip kašyje

  • http://racas.lt arturas

    Arūnai, idėja visai gera, tik kaip visada, reikia, kad kažkas tuo užsiimtų. O stumdyti į nugarą yra negerai, ypač sulaukus soliodaus amžiaus:)

  • http://vklase.livejournal.com Anonimas

    yra tokių mokyklų, yra :) pvz, buvau Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos (tada – Kapsuko jono Jablonskio)114 laida. :)

  • Anonimas

    artimiausia sestadieni ir manes laukia neeilinis susitikimas neeilinej mokykloj… 140 km nuo Vilniaus… 60 laidu… deja, klasiokai – kas sau…

  • Anonimas

    Šiandien iš ryto pati džiugiausia pamatyta žinia – apie 90 metų jubiliejų švenčiančią Panevėžio 5 -ąją vidurinę. Mano mokyklą. Nedažnai dabar būnu Panevėžyje, bet kaip ir Jums, Artūrai, visada keistai gnybteli į širdį, kai pravažiuoju Nemuno ir Danutės gatvių sankirtą,- pro mielą pastatą (ten trečiame aukšte kairiam kampe – mano paskutinės klasės langai), pro stadioną, pro išlakias liepas prie gatvės,kurias kažkada sodinome. Pasižiūriu, ar dar tebėra senoji kriaušė ( ten buvo mokyklos daržas, kuriame per biologijos pamokas atlikdavome “praktines užduotis” – ravėdavome piktžoles iš takelių). Prisimenu nepamirštamą nuotykį, kai į minėtą žydinčią kriaušę iš šalia buvusio aerodromo nusileido parašiutininkas ir įstrigo jos šakose…Mokiausi 5 -oje vidurinėje nuo pirmos iki paskutinės klasės, buvome pirmoji laida,baigusi sustiprintą anglų kalbą, direktore tais metais buvo Gintautienė. Turėjau nuostabią klasės auklėtoją – jau a. a. Z. Vertelkaitę – Bizauskienę,kuri mokė lietuvių kalbos ir literatūros ir paskatino kūrybai, o ir vėliau, kai tapau žurnaliste, nuoširdžiai vertino mano straipsnius ir džiaugėsi, kad radau savo pašaukimą. Pavydžiu Artūrui, išlaikiusiam ryšius su klasiokais. Mano ryšiai su bendraklasiais išlikę daugiau atsitiktiniai, nors netikėtai susitikus visada būna džiugu. Gal man tik taip atrodo, bet 5-osios vidurinės auklėtiniai tarytum kažkokie kitokie – turintys gyvenimiško šarmo, kuris, ko gero, atsineštas iš mokyklos erdvės, iš kolektyve suformuoto požiūrio į gyvenimą, iš nerimstančios dvasios, kurios negali užgožti taip toli nuskrieję metai… Tegul šviesa ilgai spindi tavo langai, mano miela mokykla…Tiesiog smagu, Artūrai, kad esam jos auklėtiniai.

    Palmira Kvietkauskienė

  • Anonimas

    Mokykla pieš 25 metus… Tai tikrai buvo antri namai, gal šiek tiek daugiau baimės ir nerimo, gal šiek tiek daugiau nuoskaudos ir neteisybės, tačiau… namai. Tiesa yra ta, kad ten buvome formuojami, vieni daugiau, kiti, matyt, stipresni, mažiau. Ten mokėmes atsirinkti, bet ne iš karto, ne taip paprastai ir greitai. Iki šiol gėda ir apmaudu dėl to, kad tylėjome kaip veršiai galvas nunarinę, kuomet uolūs vadovai be gailesčio ir supratimo “tarkavo” nepritapėlius – “kitatikius”, kurie tuomet per visuotinį vajų nestojo į “spindinčias komjaunuolių gretas”, o turėjo savo tiesas, kažkokias tuomet nesuvokiamai reikšmingas priežastis ir nesutiko jų išsižadėti… Dėl to vis dar gėda, nes nujaučiu, kad ir pati kenkiau savo veršišku tylėjimu…

  • Anonimas

    O aš joje mokausi, ir tikiu, kad po 25 metų kalbėsiu lygiai taip pat kaip ir Jūs.
    Išties buvo nepaprasta matyti Jūs visus, iš skirtingų laidų, skirtingų požiūrių žmones, vienoje mokykloe, prieš pilnutėlę salę mielai ir nuoširdžiai kalbančius apie savo mokyklą, besidalinančius prisiminimais.Jūs visi sukūrėte nuostabią atmosferą, kuri retkarčiais net privertė mane susigraudinti.
    Na laukia šeštadienį šventės uždarymas.Tikiuosi sugužės dar daugiau tokių žmonių, kaip buvo penktadienį.

  • http://www.vidmantaskatinas.webs.com Anonimas

    sveiki, ir as ir mano brolis ir mano sesuo mokemes sioje mokykloje, prisimenu tik gerus atsiminus. aisku tuo metu nevertinau kad mokausi 5 oje vidurineje , bet baiges tik po keleriu metu supratau kokia ji gerbiama.

  • Anonimas

    prisiminimas iš studijų laikų. Mokantis VU (tais laikais VVU) PEF vyksta pirmoji semestre anglų k. paskaita. Ateina dėstytojas, prisistato, studentai taip pat. Visi pasako kurią mokyklą baigė. Ateina mano eilė, sakau: “Panevėžys, 5 vidurinė.” Dėstytojas: “Laisvas. Ateisi tik semestro pabaigoje su įskaitų knygele!”.

    O anglų kalba maždaug 70 proc. grupiokų buvo baisiausias dalykas….

  • Anonimas

    Siandien einu as svesti sios pacios mokyklos jubiliejaus. Jauciuosi kalta, kazkuriais metais ja isdavusi… Bet si mokykla yra tokia nuostabi, kad ji manes nepamirso, ji mane surado ir pasikviete atgal. Gera. Eilini syki prisiminus byra asaros, o sirdis nori visu garsu issaukti Ode mokyklai… Myliu ja uz tai, kad yra, myliu uz bendruomene, kuri islieka amzinai, myliu uz jausma ir siluma. Lenkiu galva ir dziaugiuosi esanti mokyklos dalimi.

  • Anonimas

    Pritariu. Mokykla -ypatinga. ir as ja myliu.

  • Anonimas

    Elvyra

    Gera skaityti gerus zodzius apie savo mokykla.Pritariu,kad ji buvo ir yra ypatinga.Baigeme pries 36 metus, taciau siluma ir mokyklai,ir mokytojams, ir savo klases draugams liko.
    Visada malonu susitikti klases draugus,nes esi tarsi vakar su jais issiskyres.

  • http://one Anonimas

    Na labai grazu, bet dabar taip kalbeti apie mokykla negaleciau , nes as jos dar nebaigus…:/// siaip kai mokomes dar mokykloje mums tai atrodo kancia, bet kai ja baigiame tai tik tada suprantame kokia ji mums buvo brangi, nors tada atrode kitaip….juk mokykla tai lyg antri musu namai, mes ten praleidziame daug laiko, visi pasidarome tarsi viena didele seima…ir apmaudu kai ta seima suyra…:(((
    as zinau kad 12 klaseje labai verksiu

  • Anonimas

    jau savaite praejo, malonu prisiminti mokyklos rengini…
    gerai, kad kalbeti teko eiti jau vyresnei kartai ishsikalbejus, garbes zodis, butu balsas uzluzhes, buvo tokiu jautriu momentu:)

  • Anonimas

    Iš 5-os pažistu tik A.Račą ir J.Paslauską.Ką aš žinau?

  • Brigita

    As taip pat myliu sita mokykla :) Mokausi dabar 11 oje klases, ir gaila bus palikti ja jau po metu..

  • Gedas

    baigiau tik pernai Vta vidurine mokykla, bet kaip ir straipsnelio autoriui vaziuojant nemuno gatve suima neispasakytai siltas jausmas kvieciantis grizti i mokykla, uzeiti i svecius, pareiti namo. ir visuomet ten laukiamas jautiesi. budincioji visada placia sypsena priima ir teiraujasi kaip sekasi gyvenime, kokios naujienos is uz tu tokiu siltu mokyklos sienu.

    gyvenimas grazus, bet kuo toliau tuo labiau pasiilgstu saVo mokyklos.

  • Anonimas

    Nebuvau labai geras mokinys,kai mokiausi 5-joje vid. mokykloje,bet,istojes i VU pajutau,kad tikrai nesu neblogai pasiruoses :) O anglu kalboje pasijutau netgi pranasesnis uz daugeli kursioku :) Praejo jau keli desimtmeciai nuo mokyklos baigimo,bet kaip gera sudalyvauti mokyklos sventese – 80,90 metu mokyklos minejimuose! Pajunti kazka TOKIO,kai pamatai daug tokiu matytu ir niekada nematytu veidu… Ir visi kaip viena seima,bendruomene. Kazkoks siltas,nenusakomas jausmas,kuris islieka savaites,menesius… Kaip gera pamatyti vis dar dirbancius mokytojus,su liudesiu prisiminti isejusius anapilin…Noretusi dar sulaukti mokyklos 100 metu jubiliejaus,bet cia jau kaip Dievas duos… Myliu savo mokykla…Didziuojuosi ja. Tikiu,kad ji visada liks 5 vid. mokykla ir jos pavadinimas nebus pakeistas ;)

  • Petras

    O as pradejau ir baigiau antraja. Pas mus buvo sustiprinta lietuviu kalba. Lotynu kalba deste J. Erlicko zmona.