„Omnitel“, socialinė atsakomybė ir žiniasklaida
Pastaruoju metu Lietuvoje vis madingiau kalbėti apie verslo socialinę atsakomybę.
Yra netgi bendrovių, kurios ne tik kalba, bet ir kažką daro šioje srityje.
Tiesa, tiesiog dirba tyliai (kaip, pavyzdžiui, „Fermentas) , kitos – truputėlį garsiau.
„Omnitel“, mano nuomone, taip pat yra bendrovė, kuriai socialinė atsakomybė nėra svetimas dalykas.
Štai, kad ir paskutinė iniciatyva – „Šeimų universitetas“. Įdomu, gražu ir sveikintina.
Tačiau vakar „Lietuvos ryto“ ketvirtame puslapyje perskaičiu didelį interviu su „Omnitel“ vadovu A.Zabuliu apie šią iniciatyvą, burnoje liko toks keistokas prieskonis.
Ne dėl paties interviu – jis gal truputį ir nuobodokas, tačiau šiaip visai nieko.
Nustebino mane tai, kad interviu buvo anoniminis, tai yra, klausė „Lietuvos rytas“, o ne konkretus dienraščio žurnalistas. Be to, interviu įžanga tokia šiek tiek „valdiška“, o kai kurie klausimai („Kokią šalies ateitį jūs įsivaizduojate po 15-20 metų, kai išaugs dabartinių vaikų karta?, „Omnitel įgyvendina jau ne pirmą socialinį projektą. Kodėl verslui turėtų rūpėti iš pirmo žvilgsnio su pinigų uždirbimu nesusiję dalykai?“) nebūdingi tiems, kuriuos užduoda normalūs žurnalistai. Lygiai taip pat, kaip nebūdingas informuojamajam stiliui yra ir terminas „ambicingas“. šiame interviu ir jo įžangoje nuskambantis tris kartus.
Ką noriu visu tuo pasakyti?
Ogi tai, kad man šis A.Zabulio interviu „Lietuvos ryte“ yra labai panašus į kokios nors viešųjų ryšių bendrovės parengtą produktą. Parengtą gana neblogai, bet vis dėlto… be užsakymo numerio.
Suprantu, kad šiandien sulaukti didžiosios žiniasklaidos dėmesio tokiam projektu kaip „Šeimos universitetas“, nėra labai lengva.
Tačiau, kita vertus, man atrodo, kad socialinė atsakomybė tai toks dalykas, kuris negali būti taikomas pagal poreikį. Jei jau esi socialiai atsakinga įmonė, tai tokia turi būti visada. Ir steigdamas „Šeimų universitetą“, ir pranešdamas apie jį žiniasklaidai bei visuomenei.
O socialinė atsakomybė ir viešųjų ryšių bendrovės parengtų produktų skelbimas be užsakymo numerio, mano supratimu, neturi nieko bendro su socialine atsakomybe.
Greičiau jau priešingai – ją naikina.
Gali būti, žinoma, kad klystu. Ir kad tą interviu su A.Zabuliu tikrai darė koks nors „Lietuvos ryto“ žurnalistas…
Tada beliks atsiprašyti to žurnalisto.