Nuotolinės studijos #9: apie lead’ą ir naujieną

Visada laikiausi nuostatos, kad jauniems ir pradedantiems žurnalistams reikia padėti ir atsižvelgiant į jų pastangas, juos skatinti bei mokyti. Tačiau nepritariu kai kuriose šeimose pastebimam auklėjimo būdui, kai tėvai savo atžalas giria ir sako, kad jis geriausias, net tada, kai ta atžala yra labai toli nuo tobulybės. Mano įsitikinimu, savalaikė kritika  prie pažangos ir tobulėjimo prisideda daug labiau nei nepelnytos liaupsės.  Čia buvo įžanga. Tiems, kam reikia, ją suprato.

*******************

O dabar – prie reikalo. Šiandien nagrinėsime tinklapyje bernardinai.lt paskelbtą tekstą Klaipėdoje „Vilties yriai“ suvienijo sveikuosius ir negalią turinčius žmones“

Šio teksto lead’as yra štai toks:

Viltis, užsispyrimas, ryžtas ir tikėjimas savo svajonės išsipildymu suvienijo akademinio vandens sporto mėgėjus. Antroji tarptautinė akademinio irklavimo regata Klaipėdoje „Vilties yriai“ tapo vilties simboliu tiek kupiniems jėgų ir sveikatos, tiek negalią turintiems žmonėms.

Žinote, žurnalistai jau, berods pirmame kurse yra išmokomi dviejų dalykų: kas yra 5K ir kas yra apversta piramidė.

Tai štai, šis lead’as neatitinka nei 5K, nei apverstos piramidės. Nors gerai, kalbant apie pastarąjį, gal dar būtų galima ir ginčytis.

Bet prieš tai paskaitykime kitas dvi šio teksto pastraipas:

Sekmadienį Klaipėdoje vyko II tarptautinė akademinio irklavimo regata „Vilties yriai“. Joje dalyvavo judėjimo negalią turintys sportininkai irkluotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus.

Antrus metus vykstančioje regatoje dalyvavo ne tik sportininkai iš Klaipėdos, bet sulaukta norinčių plaukti iš Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus. „Užplūsta ypatingas jausmas, kai žvelgi į valtyje sėdinčius aštuonis neįgalius žmones, kurie įveikdami savo fizinius trūkumus, padedami vairininko, plaukia tiesiai, greitai ir pasiekia finišą. Kas gali būti gražiau? Jeigu tokios, mums neįprastos, „šeimos“ komanda įveikia savo fizinius trūkumus, sutelkia dėmesį ir jėgas, idant pasiektų finišą, tai – mums, sveikiesiems, – puiki pamoka iš jų pasimokyti ir dar daugiau gyvenime siekti“, – regatos atidarymo metu kalbėjo „Vilties“ renginių iniciatorius brolis pranciškonas Benediktas Jurčys.

Nežinau, kaip jums, bet man pirmiausia į akis krinta tai, kad trečios pastraipos pradžia iš esmės atkartoja antrą pastraipą, o tai reiškia, kad nereikalinga arba antra pastraipa, arba trečios pradžia.

Iš pirmo žvilgsnio taip pat atrodo, kad antra pastraipa yra labiau verta tapti lead’u nei pirma, nes ji, pagal savo struktūrą ir pateikiamą informaciją yra gerokai arčiau 5K.

O kalbant apie trečią pastraipą, tai, mano nuomone, joje esanti citata yra gerokai per ilga.

Tačiau trys pastraipos – tai jau naujiena. Ir ką gi mes iš jos sužinome: sekmadienį Klaipėdoje vyko akademinio irklavimo regata, kuri buvo tarptautinė ir kurioje dalyvavo negalią turintys žmonės. Ji buvo jau antra tokia ir prie jos organizavimo prisidėjo pranciškonai.

Negali ginčytis – naujiena. Nors ir nelabai didelė, tačiau turinti savyje visas naujienos savybes.

Pridėjus dar šiek tiek background’o ir dar porą citatų, galima padaryti visai gerą tekstą.

Bet skaitykime toliau:

Šiemet regata ne tik solidarizavosi su negalia turinčiais žmonėmis, bet ir parodė, jog viskas yra įmanoma. Ir nors yra sakoma, kad svajoti negalima garsiai, nes svajonės neišsipildo, klaipėdietis Augustas Navickas šį posakį paneigė. Lietuvos irklavmo čempionas šiandien turi judėjimo negalią ir metus laiko jo svajonė buvo atsisėsti į specialiai neįgaliajam pritaikytą valtį ir pradėti irkluoti: „Praėjusiais metais nedalyvavau. Tik skaičiau spaudoje, kad planuojama pirkti valtį, kuri atitiktų visus parolimpinių žaidynių reikalavimus. Labai apsidžiaugiau, kad galbūt pats galėsiu į ją atsisėsti ir irkluoti. Ir šiais metais sulaukiau“ – džiaugsmo akyse neslėpė vaikinas, planuojantis sportuoti ir toliau.

Ši pastraipa kiek ilgoka, tačiau skaitant ją, bent jau man pirmiausia kyla klausimas, ar pirmojoje regatoje taip pat dalyvavo žmonės su negalia?

Taip pat sužinome apie Augustą Navicką, kuris buvo Lietuvos čempionas ir turėjo svajonę (šioje vietoje būtų galima žiauriai pajuokauti, bet aš to nedarysiu).

Dar sužinome apie parolimpines žaidynes. Ir dar – kad šiemet Augustas Navickas sulaukė to, apie ką svajojo.

Skaitom toliau:

Taigi Augustas Navickas tapo naujos Lietuvos irklavimo istorijos dalimi. Klaipėdoje birželio 1 dieną, brolių pranciškonų ir geradarių dėka, pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pašventinta ir nuleista į Danės upę valtis, pagaminta ir pritaikyta irkluoti sportininkui, turinčiam judėjimo negalią. Iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vienos tokios valties. O Augustas Navickas tapo pirmasis, kuris šia valtimi nuplaukė metus laiko lauktą distanciją. Varžybų teisėjai ir treneris Liudas Mileška, tikisi, jog Augustas, sėdėdamas šioje valtyje, irkluos ir parolimpinėse žaidynėse. Šis unikalus įvykis suteikia ne tik vilties, bet ir galimybę judėjimo negalią turintiems jaunuoliams išeiti iš uždaros erdvės į atvirą, parolimpinio sporto erdvę.

O-lia-lia!!! Interneto amžiuje, kai dauguma skaito tik pavadinimus, na ir geriausiu atveju pirmą ir dar antrą pastraipą, apie naują Lietuvos irklavimo istorijos puslapį ir pirmą Lietuvos istorijoje neįgaliam sportininkui pritaikytą valtį, bei unikalų Lietuvos sporto istorijoje įvykį sužinome… penktoje pastraipoje.

Nenustebčiau, jei tai būtų kokio nors delfio parašytas tekstas. Jie tai gali. Bet pirmą kursą baigęs studentas už tokį darbą nuo manęs gautų velnių. Švelniai, bet pasistengčiau, kad prisimintų. Nes, kaip ir sakiau, jaunus žmones reikia mokyti ir skatinti.

Bet paskaitykime tekstą iki pabaigos:

Ne tik istorinis įvykis, ne tik varžybų laimėtojų pagerbimas šią dieną buvo svarbus. Pasak pranciškono Benedikto Jurčio, „Vilties yriai“ tapo socialinės draugystės švente: „Reikia žiūrėti į žemę, reikia žiūrėti vienas į kitą. Turime pamatyti vienas kito rūpestį. Džiaugiuosi, kad šis socialinės draugystės renginys įgavo tarptautinį mąstą. Tai daugiausia, ką mes šiandien galėjome padaryti“, – džiaugdamasis sportininkų pasiekimais, neįgaliųjų drąsa ir noru būti kartu, Klaipėdoje vykusią akademinio irklavimo regatą uždarė brolis Benediktas.

„Vilties yriai“ – penktasis jau įvykęs solidaromu šauklys. “Viltį” šiais metais dar skelbs „Vilties plaukimas“, vyksiantis birželio 27-28 dienomis, motociklų mylėtojai viltį skelbs liepos 5-6 dienomis „1000 vilties kilometrų“ renginyje, o renginių maratoną užbaigs „Vilties tenisas“ – liepos 26 d.

Tą reikėjo padaryti todėl, kad paskutinė pastraipa yra viena geriausių šiame tekste. Ji iš esmės atitinka reikalavimus background’ui ir yra savo vietoje, ko nebūtų galima pasakyti apie daugumą kitų šio teksto pastraipų.

Kodėl, galite paklausti. Atsakysiu. Ogi todėl, kad šiame tekste matome gana dažnai daromą klaidą: pagrindinė naujiena paslepiama po emocijomis, ne pačiomis reikšmingiausiomis detalėmis ir citatomis. Todėl labai padidėja tikimybė, kad tos pagrindinės naujienos niekas ir nesužinos, nes, kaip jau minėjau, šiandien dažniausiai skaitomi tik pavadinimai ir pirma pastraipa. Aptariamo teksto atveju, pagrindinės naujienos nėra nei pavadinime, nei pirmose keturiose pastraipose. Nors naujiena yra ir ji tikrai didesnė nei antrą kartą įvykusi regata.

Todėl, mieli mano studentai, pirmiausia ką jūs turite padaryti galvodami apie būsimą tekstą – atsakyti į klausimą: kas iš to, ką aš mačiau, girdėjau ar sužinojau, yra didžiausia naujiena. Prisimenant 5K: kas, kur, kada, ką padarė, kokiomis aplinkybėmis. Ir kas iš to? Tai ir bus jūsų tikras ir geras lead’as, kuriame bus tikra naujiena. Ji, beje, turi būti ir pavadinime.

Ir tada background’e (o kartais ir pačiame tekste) turėtų būti informacija, susijusi su pagrindine naujiena. Pavyzdžiui, kiek A.Navickui metų, kada jis tapo Lietuvos čempionu, kodėl jis yra neįgalus, kokių sporto šakų atstovai jau dalyvauja parolimpinėse žaidynėse. Ir galbūt dar kas nors, priklausomai nuo turimo laiko ir fantazijos.

Ir va tada jau būtų puikus tekstas.

Kita vertus, gyveni žmogus ir mokaisi ir iš pirmo karto niekam nesigauna tobulai. Svarbiausia, sugebėti taisyti klaidas ir ateityje jas daryti kuo rečiau. Tada viskas bus gerai. Tai aš to jums visiems ir linkiu.

Iki kito karto.

 

 

 

(9 balsų, vidurkis: 5.00 iš 5)
Loading...
  • Puodukas

    Gal as klystu, bet jei zurnalistams moka uz eilučių skaiciu (žodziu skaicių), tai pirma taisykle – redaktoriui priduot kuo ilgesnį straipnį!

    • ArturasR

      Normaliose žiniasklaidos priemonėse niekam nemoka už eilučių/žodžių skaičių. Ir galiu 100 proc. garantuoti, kad aptariamas atvejis tikrai nesusijęs su eilutėmis ar žodžiais. Labiau – nepatyrimu :)

  • Μarius

    Šiame Živilės Aleksandravičiūtės straipsnyje be daugiažodžiavimo ir pilstymo iš tuščio į kiaurą yra dar dvi klaidos. Tai – „Karaliaučius“. Tokio miesto seniai nebėra. Žurnalistas turėtų būti realistas. Antra, pats „Karaliaučius“ pateiktas kaip valstybė. Citata: „irkluotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus.“ Puiki iliustracija dabar tvyrančios rusofobinės isterijos (menka tikimybė – geografijos neišmanymo), kur Rusijos paminėjimas net neutraliame kontekste yra nepageidautinas.