Šiandieninė pamoka bus susijusi su aktualijomis – ką tik pasibaigusiais rinkimais. Bet mes nekalbėsime apie tai, kas juos laimėjo
Teksto, kurį aptariame rašytojas turėtų atrodyti maždaug taip
ir kas pralaimėjo, nes ir taip viskas aišku, kad didžiausi loseriai yra TS-LKD ir DP.
Pakalbėsime apie statistiką, jos suvokimą ir pateikimą. Trumpai, bet aiškiai.
Štai 15min.lt gegužės 27 dieną paskelbė niekieno nepasirašytą tekstą (kad nebūtų vėliau gėda tikriausiai), kad Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose jaunimo aktyvumas buvo vienas didžiausių Lietuvos istorijoje.
Tekste teigiama, kad:
Net 37 proc. 18-34 metų Lietuvos piliečių atliko savo pilietinę pareigą. Lyginant su 2012 m. Seimo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo kone perpus.
Tai štai ką aš jums pasakysiu, mano mieli studentai. Žmogus, rašęs šį tekstą, yra visiškas dundukas, ne ką geresnis yra ir redaktorius, šį tekstą išleidęs į eterį.
Nes tai, kas aukščiau pacituota, yra ne tik kad visiška nesąmonė, bet dar ir blogai pateikta. Padaryti visa tai viename sakinyje gali tik visiškas profanas.
Paaiškinu, kodėl.
Ogi todėl, kad duomenų apie jaunimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose, rašant šį tekstą, niekur nebuvo paskelbta (jei neklystu, nėra paskelbta ir iki šiol).
jeigu nueisite į VRK puslapį rasite šį grafiką ir užrašą, kurio nesuprasti gali tik visiškas dundukas
Atsižvelgiant į tai, teigti, kad Europos Parlamento rinkimuose jaunimo aktyvumas buvo rekordinis yra tas pats, kas sakyti, kad delfiai yra nešališka ir objektyvi žiniasklaida (nepaisant to, kad tas jaunimo aktyvumas galbūt ir buvo rekordinis).
Antras dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį aptariamame tekste, yra statistinės informacijos pateikimas.
Viena pagrindinių taisyklių pateikiant tokius duomenis yra ta, kad reikia stengtis lyginti palyginamus duomenis. Na, pavyzdžiui, nelyginti gimstamumo su bulvių derlingumu ar bažnyčių skaičiaus su bankrutuojančių įmonių skaičiumi.
Šiuo atveju lyginti reikėtų Europos Parlamento rinkimus su Europos Parlamento rinkimais arba Prezidento rinkimus su Prezidento rinkimais, o ne Europos Parlamento ir Prezidento rinkimus su Seimo rinkimais. Nes tada galima lyginti ir su savivaldybių rinkimais arba pakartotiniais rinkimais Zarasuose.
Kita labai svarbi taisyklė yra pateikti konkrečius skaičius ir šaltinį, kad skaitytojas žinotų, kad tai, ką jūs rašote nėra kokios Š.Černiausko fanatzijų vaisius, pagrįstas tuo, ką sapnuose matė R.Juknevičienė ar kokia VSD ar II departamento pažyma, kurią stropiai perrašė, koks D.Pancerovas.
Ką matome šiuo konkrečiu atveju? Teksto rašytojas mums sako, kad „lyginant su 2012 metų Semo rinkimais, jaunimo aktyvumas išaugo perpus“, tačiau nenurodo, koks gi buvo tas jaunimo aktyvumas 2012 m. Seimo rinkimuose. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tkėti autoriumi, kuris, be to, kad yra anonimas, dar ir šiek tiek beraštis, „perpus“, gali tik sumažėti. Išauga gi du kartus.
Tikiuosi, jog ši pamoka buvo lengva ir suprantama ir kad jūs, mano mieli studentai, savo tekstuose nedarysite tokių dundukiškų klaidų, kurias mes čia ką tik aptarėme.
Sėkmės jums ir iki kito karto.
(
11 balsų, vidurkis:
5,00 iš 5)
Loading...
