Artūras Račas

Šiandien kažkaip prisiminiau praėjusių metų pradžią. Ir vieną laišką, kurį man parašė SąRaČo gyventojas, tada dar, berods, tik

www.librarified.net

advokato padėjėjas, šiandien dirbantis garsioje advokatų kontoroje Mindaugas Rimkus.

Tame laiške jis bandė atrodyti labai protingas, rašė apie BK ir CK, kalbėjo apie reputaciją ir visaip mane gąsdino, net terminą nustatydamas.

Tai aš jam prisipažinau, kad jis man juokingas ir pasakiau škac. Panašu, kad M.Rimkus žmogus protingas (kvailys juk nedirbtų tokioje garsioje kontoroje), viską suprato ir daugiau man laiškų neberašė.

Taip pat prisiminiau vieną Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos posėdį, kuriame garbi komisija svarstė kažkokių SąRaČo gyventojų skundą dėl neva neteisėtai panaudotų asmeninių duomenų. Nieko tada nenusprendė, nes sakė kreipsis kažkur ir lauks atsakymo,. Tai iki šiol nesulaukė tikriausiai. Bet iš to posėdžio labai gerai prisimenu pokalbį su viena komisijos nare M.Kontrimaite, kurios tada klausiau, ar ji gali skaityti tekstus anglų kalba. Tai raiškaus atsakymo neišgirdau.

Jūs, mieli studentai, tikriausiai jau kelsite ranką ir klausite, o kur čia studijos ir kur socialiniai tinklai? Tai aš jums tuoj paaiškinsiu.

Matote, kaip jau ne kartą esu minėjęs, viena iš labai svarbių žurnalisto profesijai reikalingų savybių yra kompetencija ir sugebėjimas pripažinti, kad yra daug dalykų, kurių tu neišmanai. Kalbant apie pastarąją savybę, vien jos neužtenka, nes kai jau žinai, kad kokioje nors srityje esi neišmanėlis, tai reikia pasistengti tą situaciją pakeisti ir bandyti sužinoti. O ne toliau vaidinti, kad viską žinai ir leisti aplinkiniams iš tavęs juoktis arba – kas dar yra blogiau – juos klaidinti.

Tai labai svarbu, todėl, galite užsirašyti tai ir pasikabinti virš rašomojo stalo.

Tikriausiai vis dar nelabai suprantate, kodėl aš apie tai kalbu? Tai paaiškinu.

Per pastarąsias porą dienų tiek mano FB sienoje, tiek kitose, ne tokiose maloniose vietose teko perskaityti kokio tuzino neišmanėlių komentarus apie autorių teises, asmens duomenų apsaugą, privatumą ir kačiukų globą (jie irgi turi teises). Jie citavo įstatymus, CK, BK ir visa kita, ką sugebėdavo surasti google.

Bet problema yra ta, kad protingas žmogus turi ne tik surasti, bet ir suprasti. Ir dar labai svarbu įsigilinti į temą ir suprasti, o kas yra jos pagrindinis objektas.

Ir štai čia mes prieiname prie antros šios paskaitos dalies, tai yra, socialinių tinklų. Tai – labai didelė tema ir net nesitikėkite, kad šiandien ją visą išnagrinėsime. Nieko panašaus – aptarsime, tik vieną labai siaurą aspektą – privatumą Facebook socialiniame tinkle. O tiksliau, pabandysime atsakyti į klausimą, ar kačiukai su žodžiais, kuriuos gabios studentės išmoksta Mančesteryje, asmenukės, atskirų kūno dalių fragmentai, kuriuos jūs skelbiate Facebook yra saugomi autorių teisių ir asmens duomenų apsaugos įstatymų.

Jei tikitės, kad taip iš karto imsiu ir atsakysiu į šį klausimą, tai labai klystate. Nes tai jau šešta paskaita ir jau laikas pradėti dirbti savarankiškai (kai kurie studentai tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje jau žino, ką aš galvoju apie savarankišką darbą).

Taigi, jei mokate anglų kalbą (o jei nemokate, tai geriau pretenduokite dirbti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etkos komisijoje, o ne žurnalistais), tai užduotis labai paprasta. Paskaitykite socialinio tinklo Facebook skyrius, kurie vadinasi „Data Use Policy“ ir „Statement of Rights and Responsibilities“. Pradžiai. Nes šiaip jau verta paskaitinėti visus skyrius.

Ir kai paskaitysite, tai kai kuriuos atsakymus į aukščiau pateiktus klausimus jau žinosite. Ir tada nebūsite dundukai, kurie viešojoje erdvėje kalba blėnius.

Jei norėsite, galite ir man parašyti, ką sužinojote. Pirmas parašęs ir parašęs teisingai gali tikėtis pakvietimo alaus/vyno/sulčių/giros bokalui.

Sėkmės.

Iki kito karto

(12 balsų, vidurkis: 4,58 iš 5)

Loading...