Ačiū LŽLEK, bet sprendimą, kuris šiandien buvo priimtas, galėjo priimti tik trenkti kvankos

http://cantrip.org/stupidity.html

Dar neturiu oficialaus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmadienio sprendimų tekstų, todėl išsamiai komentuoti jų dar negaliu.

Bet kai ką vis dėlto žinau, nes priešingai, nei kai kurie apie tai rašę žurnalistai, LŽLEK posėdyje buvau.

Ir tos mano kuklios žinios, jei jos yra teisingos (o aš tikiu, kad yra būtent taip, nes taip dažniausiai ir būna), leidžia man jau šiandien pasakyti keletą dalykų.

Pirmiausia noriu padėkoti LŽLEK ir asmeniškai jos pirmininkui L.Slušniui bei narei M.Kontrimaitei, už išplėstas laisvo žodžio ribas.

Nes, jei mano žinios yra teisingos, tai pagal LŽLEK sprendimą ateityje negalėsiu vadinti L.Slušnio ar kokio A.Matonio ar šiaip kokio dunduko atmata, besimurkdančia srutų duobėje (nors lyg ir galėsiu toliau taip vadinti A.Ramanauską, A.Bačiulį ir A.Užkalnį), tačiau be jokių problemų visus juos ir net M.Kontrimaitę galėsiu apibūdinti kaip „negyvai užsitrolinusius vargšelius“, nelaimingais padarėliais“, kuriuos veiksmus „vainikuoja pilnatis“.

Taip pat, panašu, be jokių problemų galėsiu visus aukščiau paminėtus asmenis ir dar kai kuriuos kitus, įskaitant ir vieną kairėje nuo manęs sėdėjusį LŽLEK narį, kurio pavardės nežinau, bet kuris tikrai vertas būti vadinamas ne tik „liūdnojo vaizdo riteriu“, bet ir „trenkta kvanka“, kuris savo skurdžioje vaizduotėje veikiamas pilnaties bandė krapštyti eufemizmus. Ir man nieko dėl to nebus, nes Etikos sargai pirmadienį nusprendė, kad aukščiau paminėti būdvardžiai ir daiktavardžiai yra visikai priimtini ir etiški.

Ačiū jiems labai.

L.Slušniui ir jo komandai taip pat tikriausiai turėčiau padėkoti ir už tai, ką jie padarė, nors aš jų to ir neprašiau. Kalbu apie atmatos A.Ramanausko visiems gerai žinomą įrašą FB, dėl kurio esu apskundęs tą atmatą Žurnalistų etikos inspektoriui. LŽLEK, nepaisant mano šiandieninio paaiškinimo (atrodo, padariau tai labai aiškiai), kad neskundžiu A.Ramanausko įrašo FB, kažkodėl nusprendė jį vertinti etikos požiūriu, nors dar visai neseniai buvo nusprendę to nedaryti. Ir ne tik vertino, bet ir rado etikos pažeidimų.

Gal dėl to, kad skundus parašė P.Gražulis ir I.Šiaulienė. Gal to ir pakako, kad LŽLEK pakeistų savo ankstesnius sprendimus? Nesiimu spręsti, jie patys geriau paaiškins.

Bet, kaip ir sakiau, neabejoju, kad tai labai padės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri jau gana ilgokai galvoja, kaip reikėtų įvertinti A.Ramanausko „humorą“.

Tad ir už tai ačiū.

Padėkojus, belieka pareikšti užuojautą.

Internetas neleis man sumeluoti, bet jau kokius 5 metus viešai kalbu, kad viena iš didžiausių Lietuvos žiniasklaidos problemų, šalia neprofesionalių ir parsiduodančių žurnalistų, pardavinėjamo turinio, leidėjų ar savininkų kišimosi į turinį, yra ir pasenęs reguliavimo ir savireguliacijos mechanizmas bei neprofesionalūs ir visiškai nekompetentingi žmonės, dirbantys valstybės ar savireguliacijos institucijose.

Kas ir buvo labai akivaizdžiai pademonstruota pirmadienį LŽLEK posėdyje priimant sprendimą dėl A.Ramanausko teksto FB.

Mano supratimu, būtent šis sprendimas rodo nekompetenciją, neprofesionalumą ir nesugebėjimą suprasti savo paskirties vaidmens ir gebėjimų.

Dar nemačiau argumentacijos, todėl plačiau pakomentuoti negaliu, bet viena man yra visiškai aišku: A.Ramanausks nėra žurnalistas, FB nėra visuomenės informavimo priemonė, todėl vertinti A.Ramanausko tekstą per Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso prizmę yra – visiškai nebijau to žodžio – paprasčiausiai kvaila.

Ir taip gali daryti – dar kartą ačiū L.Slušniui ir jo komandai – tik visiški trenkti kvankos. Nes jie nesupranta, ką daro ir nesupranta, kokios bus jų veiksmų pasekmės.

Aš jų neteisiu ir tikiuosi, kad jiems bus atleista.

Tik aš jiems neatleisiu, nes, kaip ir sakiau šiandien LŽLEK posėdyje, jei žmogus yra neveiksnus, jis turi turėti globėją. Nes negali būti veiksmo be atsakomybės.

 

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • Prilyginti Facebook įrašus žiniasklaidai buvo absurdas. Viešai pateikiamus įrašus apie save prilyginti asmeniniams taigi neskelbtiniems duomenims – dar didesnis aburdas. Juk Facebook populiarumo esmė žmonės siekia parodyti save, viešindami savo profilyje informaciją apie save: kas tokie besą, kokie pomėgiai ir t.t. Aš neturiu Facebook akounto, tačiau net iš to ką viešai pateikia daug Facebook naudotojų galiu matyti kas ką mėgsta. Tad komisijos kaltinimas jums, gerbiamas autoriau, asmeninių duomenų viešinimu – absurdas.

    • stogas

      Kiek suprantu, tai FB kita zmogu galima sumaisyti su zememis ir tam jis yra sugalvotas ?  

      • Iš to ką paraštė, suprantu, kad jūs nesuprantate reikalo esmės. Esmė tokia: nuo ar žmogus plūs kitą žmogų socialinaime tinkle, ar garbins – dėl to socialinio tinklo įraša netaps žiniasklaida. Facebook diskusijos, pranešimai  nėra žiniasklaida, nes jie nėra vieši – žmogus neprisiregistravęs Facebook tinkle negali jų matyti. Garbės žodis man Ramanausko „humoras“ nepatinka, bet niekas neverčia prisiregistruoti ir sekti ką koks chamas rašinėja. Jei žmogus jaučiasi įžeistas, gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visa blogybė slypi dar giliau: bijau po šio LŽLEK sprendimo oi bus daug malkų priskaldyta ateity, man čia kvepia cenzūros įvedimu. Aš bijau, kad šis LŽLEK socialinio tinklo įrašų įtraukimo į žiniasklaidos kategoriją sprendimo precedentas ateity, teismuose bus naudojamas užčiaupti neįtikusiems kitamaničiams.

        • Bobute

          „Facebook diskusijos, pranešimai  nėra žiniasklaida, nes jie nėra vieši –
          žmogus neprisiregistravęs Facebook tinkle negali jų matyti.“ Marius

          Įdomus argumentas. Tai, matomai, ir TV, ir radijas, ir laikraščiai ir etc. nėra žiniasklaida, nes žmogus nenusipirkęs negali jų matyti…:)

          • Kvailas sulyginimas. Nusipirkęs radiją, žurnalą, laikraštį turinį pasieki teisiogiai, Facebook yra uždaras socialinis tinklas, jo turinys pasiekiamas ne kiekvienam kompiuterio naudotojui.

          • Bobute

             Jooo, p. Mariau,

            Jūsų žinios apie snukiaknygę labai gilios…:) Ar net, sakyčiau, tiesiog sukrečiančios.:))))

    • ArturasR

      Taip, Mariau, sutinku. Tiesa, dar nelabai aišku, kaip tas kaltinimas bus suformuluotas. Laukiu nesulaukiu.

    • sataniuga

      Padarius Račo blogą prieinamą tik registruotiems skaitytojams, jo autorius tokiu atveju irgi išvengtų bet kokių kaltinimų dėl turinio, hm, gera mintis :)

  • Norėčiau paklausti gerbiamo Račo, kaip jūs manote (atsiribojant nuo visų asmeniškumų komisijos personalijoms), ar iš esmės tokia komisija nereikalinga kaip reguliacinis institutas ar iš emės ji morališkai neatitinka laikmečio ir nesusivokia savo reguliuojamoje erdvėje? Kur šios komisijos problema ar išvis tokių reguliacinių institutų problema? 

    • ArturasR

      Tomai K., taip tokia komisija iš esmės reikalinga kaip reguliacinis institutas. Jei joje dirbtų profesionalai, turintys reikalingas kompetencijas, kurios didžiajai daliai bendruomenės nekeltų abejonių (čia nekalbu apie propagandistus), jei iš jos būtų pašalinti nieko bendro su žurnalistika neturinčios davatkos, klierikai ar šiaip nežinia ką gyvenime veikiantys žmonės, nesuprantantys, kas yra žiniasklaida, ilgainiui komisija taptų tikra savireguliacijos institucija. Dabar tai tėra pajuokų objektas.

      • Tai iš esmės problema personalijų kompetencijoje kaip supratau. Bet pataisykit mane jei klystų. Jus teigiate, kad didžioji dalis žurnalistų bendruomenės turi klausimų komisijai dėl jos kompetencijos, bet ar ne bus taip, kad kaip tik komisija iš esmės tik atspindi didžiąją dalį žurnalistų (čia įtrauksiu ir tuos kurie  taip „tik“ ar „net“ save vadina). Ir jeigu laikui bėgant (atvirai kalbant 20 metus per mažai susiformuoti tam ką vakarų pasaulis turi porą šimtų metų) žurnalistų požiūris į kokybę kis į teigiamą pusę tai ir komisija privalės kisti. (Aš asmeniškai abejoju pirmiau dėl žurnalistų darbo kokybės virsmo bent jau tradicinėse informavimo priemonėse: spauda, TV, radijas). 

        • ArturasR

          Tomas K., taip pirmiausia tai susiję su konkrečiomis personalijomis, kurios didžia dalimi niekam neatstovauja ir ir dėl to nėra niekaip atsakingos ir atskaitingos. Pavyzdžiui, ta pati M.Kontrimaitė, kuri yra deleguota niekinės Žunalistų draugijos ar kaip ji ten vadinasi ar A.Belickas, deleguotas Vyskupų konferencijos ar S.Židonis, kurio, jei neklystu nė karto nesu matęs posėdžiuose. O dar galima prisiminti P.Subačių, kuris yra kitos reguliuojančios institucijos – Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas, deleguotas ten tos pačios Vyskupų konferencijos. Lygiai taip pat būtų galima deleguoti J.Smoriginą ar A.Užkalnį. Ar mane – į baleto šokėjų vertinimo ar lazerių pritaikymo karo technologijoms komisijas. Tai cirkas, kuris galbūt buvo pateisinamas 1996, bet yra visiškas absurdas ir pasityčiojimas iš sveiko proto šiandien.

          Ar tai atspindi šiandienos žurnalistikos būklę? Deja, iš dalies taip ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš šiandien labai rimtai svarstau, ar vis dar tebenoriu tame cirke dalyvauti.

          Labai ilgai buvau optimistas ir galvojau, kad pamažu viskas keisis į gerąją pusę ir kad dar po 20 metų bus geriau. Ta prasme, kad aš dar sulauksiu.

          Bet dabar, kai matau trenktas kvankas LŽLEK, buvusį EBSW klapčiuką, PR specialistą A.Šindeikį, aiškinantį apie viešo kalbėjimo etiką žurnalistikos studentams, kurie net nemoka užduoti klausimų, kai matau, kaip vyksta teismas dėl LRT, man kyla vis daugiau abejonių, ar mano optimizmas buvo pagrįstas.

          Aš – realistas ir suprantu, kad ne viskas būtinai vyskta taip ir tokiu greičiu, kaip man norėtųsi. Aš realistas ir suprantu, kad parsiduoti už ordinus ar pinigus yra naudingiau nei sąžiningai dirbti savo darbą.

          So what?

          Kol galiu, tol dirbu. Kai – būdamas realistu – suprasiu, kad nebėra prasmės, auginsiu pomidorus arba sraiges.

          Bet net ir tada sakysiu, kad M.Kontrimaitės ar A.Belicko narystė LŽLEK yra totalus absurdas ir profanacija, o P.Subačiaus skyrimas LRTK pirmininku yra pasityčiojimas iš sveiko proto ir žiniasklaidos niekinimas.

          Tai – mano konstitucinė teisė. Ir piliečio pareiga. 

          • Ausra Maldeikiene

            Labai gerai parašei ir aiškiai viską išdėstei. Tas Subačius  pavyzdžiui, yra eilinis karjeristas. Bažnyčia čia niekuo dėta. Prie Sovietų jis ramiai sėdėtų kokiame KGB stukčių renginėlyje, esu įsitikinusi. Tai žinoma mano nuomonė, bet labai labai apmąstyta. Ypač žinant, kaip jis bandė sužlugdyti kad ir Religijos mokslų centrą VU, kai tas nenorėjo būtų pigiai klerikalinis.  

          • Aušra, nelieskit Subačiaus, jis iš mano mokyklos. Buvo visai silpnas ir labai kūdas. Bažnyčia buvo vienintelė viltis, kad jis sustiprėtų. Sustiprėjo ir duokdie. Taip pat LKB išslaugė mums ir jau riebesnius Adomėną ir šv. ambalą Vytautą Ališauską.
            Galima moralinį vtyką duoti Subačiui privačiai per mano brolį, jie vienos kartos.
            Ar gali taip būti, kad LŽLEK yra policininkas-kapelionas? Du viename? Ir policijos kviesti nereikia ir patepima gali gauti nenueidamas nuo kasos! Lolutukas. Paklauskit, gal reikia profesionalaus marksisto/civilinės gynybos sertifikuoto instruktoriaus? Double duty komisijos narys. Aš tokiu galėčiau būti.

  • Plecidas

    palaikau