Niektauza M.Laurinkus ir jo baubai
Buvęs saugumiečių vadas Mečys Laurinkus vėl gąsdina tautą baubais ir nusišneka iki tokio lygio, kad net juokas nebeima:
Atsiras ir tokių politikų, kurie pradės kelti ir Lietuvos pirmininkavimo ES klausimą. Lemiamos įtakos tokie samprotavimai neturės, bet Lietuvos įvaizdžiui tai nebus naudinga.
Būtų įdomu sužinoti, kokiais šaltiniais M.Laurinkus remiasi skelbdamas tokius kliedesius, bet tikriausiai jokių šaltinių nėra, o tų klejonių šaltinis paties M.Laurinkaus galva arba kiti vadinamieji „apžvalgininkai“, kurie toliau savo nosies ir savo pilvo nemato.
Tikrovė gi yra visiškai priešinga.
Per pastaruosius porą mėnesių teko susitikti su dauguma Lietuvoje (ir už jos ribų) reziduojančių diplomatų ir tarptautinių organizacijų atstovų. Prasidėjus isterijai dėl rinkimų rezultatų, tuose susitikimuose, pasinaudodamas proga, visada pasidomėdavau, kokia bus reakcija, jei valdančiojoje koalicijoje ir Vyriausybėje bus Darbo partijos atstovai.
Atsakymas visada būdavo beveik toks pat: jokios, nes Lietuvoje įvyko demokratiniai rinkimai ir valdžia bus formuojama remiantis tų rinkimų rezultatais. Dar daugiau – diplomatai daug dažniau stebėdavosi ir nesuprasdavo ne Darbo partijos galimu dalyvavimu Vyriausybėje, o pralaimėjusiųjų nesugebėjimu susitaikyti su rinkimų rezultatais ir prezidentės užimta pozicija, kuri visiems keldavo daug klausmų apie tai, kaip Lietuvoje veikia demokratija.
Todėl niektauza M.Laurinkus, užuot klejojęs apie tai, kiek Lietuvai kainuos dar nesibaigusi Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla, geriau pasvarstytų apie tai, kiek šaliai kainavo apkaltos procesas. Kiek Lietuvos tarptautiniam prestižui kainavo M.Laurinkaus ir jo sėbrų sukurpti kaltinimai, kurie nebuvo patvirtinti nė viename teisme (išskyrus Konstitucinio Teismo politikavimą). Kaip tam prestižui atsiliepė žinia, kad Valstybės saugumo departamentas, kuriam tada vadovavo M.Laurinkus dalijo slapta ir galbūt neteisėtai padarytus įrašus žurnalistams?
Tegul M.Laurinkus taip pat paklausia savęs, kiek Lietuva sumokėjo už V.Pociūno bylą, kai M.Laurinkaus draugeliai iš savo spintelių traukė kompromatą ir viešai šmeižė bei dergė savo buvusį kolegą vien todėl, kad jis tikriausiai nebenorėjo šokti pagal tokių, kaip M.Laurinkus, dūdelę.
Jei bent į dalį šių klausimų sąžiningai pats sau atsakytų, gal praeitų noras tauzyti niekus ir dergti ant savo valstybės, slepiantis už tarptautinės opinijos nugaros.
Ta opinija yra pakankamai gera, nepaisant tokių kaip M.Laurinkus, pastangų ją sugadinti.