Didžiausi Lietuvos draugai – baltarusiai, didžiausias priešas – Mečys Laurinkus

Premjero Gedimino Kirkilo pažadas atsistatydinti iš pareigų, jei korupcijos lygis Lietuvoje per metus nesumažės, yra gerokai rimtesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir gali turėti labai didelės įtakos šalies įvaizdžiui Europoje.

O buvęs valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus, dabar atstovaujantis Lietuvai Ispanijoje, yra pats blogiausias mūsų šalies ambasadorius.

Geriausiais Lietuvos ambasadoriais dažnai vadinami mūsų krepšininkai taip pat, deja, nėra tokie įžymūs Europoje kaip mums to norėtųsi, o terminą „Baltijos tigras“, kuriuo nusakomas spartus mūsų ekonomikos augimas, yra girdėję iš esmės tik artimiausi mūsų kaimynai.

Šiaip jau esame geri ir draugiški žmonės, tačiau Lietuva yra gana atsilikusi, nelabai patraukli turizmui ir investicijoms, valstybė, kurioje klestėte klesti korupcija.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visi aukščiau išsakyti teiginiai laužti iš piršto, tačiau, deja, taip nėra.

Visa, kas aukščiau pasakyta, yra labai rimta, paremta argumentais ir tarpusavyje labai susiję.

Iš esmės – tai dalis išvadų, kurias galima padaryti analizuojant šiemet atliktos didžiulės apklausos rezultatus.

Apklausa tikrai buvo įspūdinga ir turbūt pirma tokio masto Lietuvos istorijoje. Joje dalyvavo visų Europos Sąjungos valstybių, taip pat – Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojai.

Jos tikslas buvo išsiaiškinti, koks yra Lietuvos įvaizdis Europoje ir, reikia pripažinti, šis tikslas bent jau iš dalies buvo pasiektas.

Šiandien, pavyzdžiui, jau žinome, kad blogiausias Lietuvos įvaizdis yra Ispanijoje, kur nuo iš esmės nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios reziduoja Mečys Laurinkus. Remiantis apklausos rezultatais – tai vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nepalankių vertinimų buvo daugiau nei palankių. Bendras 26 šalių vidurkis buvo 47 proc. palankių vertinimų ir 11 proc. nepalankių , tuo tarpu Ispanijoje šie skaičiai buvo atitinkamai 19 ir 21 proc.

Palyginimui galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, Baltarusijoje šie skaičiai buvo 50 ir 16 proc., Rusijos Kaliningrado srityje – 50 ir 17 proc.

Tyrimo organizatoriai guodžiasi, jog blogą nuomonę apie Lietuvą Ispanijoje galėjo lemti čia dirbantys lietuviai, tačiau Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje lietuvių taip pat nemažai, tačiau teigiamų ir neigiamų vertinimų vidurkių skirtumas šiose valstybėse buvo atitinkamai +17 ir +11.

Todėl drįsčiau teigti, kad užsienio reikalų ministras ir premjeras turėtų rimtai pagalvoti, ar ne laikas būti atšaukti Mečį Laurinkų iš Ispanijos, juolab, kad pastaruoju metu, jo prioritetas akivaizdžiai yra dvaro intrigos Lietuvoje, o ne šalies įvaizdis Ispanijoje.

Premjerui taip pat vertėtų labai rimtai pagalvoti, ką reikės daryti, jei Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas kitais metais kartais nesumažės. Jis žinoma, galės viską nuleisti juokais ir nesitraukti iš savo posto, argumentuodamas, jog tas indeksas nieko neatspindi, tačiau prieš tai jis turėtų įvertinti, ką tai reikštų Lietuvos įvaizdžiui.

Problema ta, kad šių metų vasarą iš 24 Europos Sąjungos valstybių tik šešiose manančių, kad Lietuvoje yra mažai korupcijos buvo daugiau nei galvojančių priešingai. Suomijoje ir Švedijoje nesutinkančių su teiginiu, kad Lietuvoje yra mažai korupcijos buvo po net 62 proc., Prancūzijoje – 52 procentai, dar trijose valstybėse šis skaičius siekė 45 proc. ir daugiau.

Bendras teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas atsakant į klausimą apie korupciją Lietuvoje buvo -14. Palyginimui galima paminėti, jog klausiant, ar Lietuva vertinama palankiai, šis vidurkis siekė 36.

Tad jei korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje kitąmet nesumažės, o premjeras nuspręs nesitraukti, galima bus pagrįstai klausti, kokia yra pažadų kovoti su korupcija ir partijų susitarimų šiuo klausimu tikroji vertė.
Grįžtant prie apklausos rezultatų, jau šiandien galima klausti, ką, pavyzdžiui, veikia Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovai Vokietijoje ir Italijoje, kur vos atitinkamai 26 ir 20 proc. respondentų mano, jog Lietuva yra patraukli investicijoms. Vidurkis visose 26 valstybėse yra 36 proc., Beje, šalyje kurioje reziduoja Mečys Laurinkus jis siekia vos 14 proc., o teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumas yra pats blogiausias, tai yra, -8.

Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija taip pat yra valstybės, kuriose yra mažiausiai sutinkančių su teiginiu, jog Lietuvos ekonomika vystosi sparčiai. Tai ypač blogai, nes jei dėl patrauklumo investicijoms dar galima ginčytis, tai ekonomikos plėtros greitis abejonių tikrai niekam kelti neturėtų – tai reiškia, jog paprasčiausiai trūksta informacijos.

Bet ne viskas taip jau blogai – antai septyniose valstybėse (įskaitant Latviją ir Estiją) daugiau nei 50 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiu, kad Lietuva turi gerų sportininkų. Tai, beje, nebūtinai krepšininkai, nes Lenkijoje pritariančių šiam teiginiui pritaria 39 proc., o Ispanijoje ir Italijoje – vos po 26 procentus, nors šiose valstybėse Lietuvos krepšininkų žaidė ir tebežaidžia turbūt daugiausiai. Tiesa, Graikijos rodiklį – 71 proc. – be abejonės, reikėtų laikyti Arvydo Macijausko ir Ramūno Šiškausko nuopelnu.

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad esame laikomi gerais ir draugiškais žmonėmis – taip galvojančių vidutiniškai yra 55 procentai, o palankiausiai į mus žiūri danai, prancūzai ir austrai. Kai dėl nepalankiausių vertinimų, gal jau nebesikartosiu.

Be to, daugiau nei 50 proc. sutinka kad turime turtingą kultūrą, kurią labiausiai vertina – nenustebkite – Baltarusijos gyventojai. Baltarusija, beje yra ketvirta ir tarp palankiausiai Lietuvą vertinančių valstybių.

Pastaroji valstybė, kartu su Latvija, Estija ir Rusijos Kaliningrado sritimi yra vienintelės valstybės, kuriose daugiau nei 50 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, jog Lietuva yra moderni valstybė. Teigiamų atsakymų į šį klausimą vidurkis buvo 36 proc., o teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas – vos 3.

Yra apie ką pagalvoti, juo labiau, kad duomenų apmastymams atliktas tyrimas pateikia tikrai nemažai. Klausimas tik, ar atsiras norinčių ir sugebančių tai daryti.

(Dar neįvertinta)
Loading...