Nieko asmeniško…
Aš tikrai nepykstu nei ant L.Valantiejūtės, nei ant bernardinai.lt, nei ant mano komentarą savotiškai interpretavusio vyriausiojo redaktoriaus A.Navicko.
Na gerai, šiek tiek nesmagu buvo dėl to, kad buvo pateikta dalis tiesos, bet, kaip supratau, ne iš blogos valios.
Viskas, manau, išeis tik į naudą.
Tačiau šiandien skaitydamas Benedikto XVI-ojo ganytojiško laiško apžvalgą, pagalvojau, kad neklysta tik tie, kurie nedirba.
Ką noriu tuo pasakyti?
Atsakysiu. Bet pirmiausia – keletas citatų:
Tarp kitų dalykų, buvo tendencija, diktuojama geros, bet klaidingos intencijos, vengti baudžiamumo sprendžiant kanoniškai netvarkingas situacijas.
[…]
Daug iš jūsų teko patirti, kad, kai buvote pakankamai drąsus kalbėti apie tai, kas vyko, niekas jūsų nesiklausė
[…]
Šventasis Tėvas užtikrina, kad Bažnyčia priima ir toliau priims priemones, kurios apsaugos vaikus parapijose ar švietimo institucijose
[…]
Sprendimo klaidos ir gero vadovavimo trūkumas užminavo pasitikėjimą Airijos ganytojais ir jų veiksmingumą
[…]
Popiežius ragino naudotis išpažinties sakramento perkeičiančia jėga ir rengti Eucharistijos adoracijos laikus parapijose, seminarijose, vienuolynuose.
… A.Pupkis ar I.Smetonienė, perskaitę šias citatas, tikriausiai netektų žado. Ir tai būtų suprantama, nes lietuvių kalbos, o kai kur net ir minties jose aiškiai trūksta.
Tačiau pagrindinę mintį juk galima suprasti, ar ne?
Be to, laiškas buvo paskelbtas šeštadienį ir, žinoma, ne lietuvių kalba, o bernardinai.lt jo ištraukas publikavo jau sekmadienį. Tai yra, gana greitai, nes pagrindinis tikslas buvo, spėju, kuo greičiau pateikti šio laiško mintis savo skaitytojams.
Ir – neabejoju – dauguma skaitytojų tikriausiai nė neatkreipė dėmesio į vietomis šiek tiek netobulą lietuvių kalbą.
Jiems svarbiausia buvo esmė – tai yra, laiško turinys, jo pagrindinė mintis ir tai, kad dalis jo, bernardinai.lt pastangomis, tapo prieinamu Lietuvos katalikams ir visiems kitiems, kas juo domisi.
Tik tiek ir tenorėjau pasakyti…
(5 balsų, vidurkis: 2,00 iš 5)
Loading...
