Nepasivysim ir nepralenksim arba kam Europoje gyventi gera

Pamenu kažkada kažkokiame oficialiame dokumente esu skaitęs, kad Lietuva planuoja pasiekti Europos Sąjungos pragyvenimo vidurkį maždaug po 20 metų narystės ES. Ta prasme oficialus planas buvo (ir tikriausiai tebėra) jei ne pralenkti, tai bent pasivyti.

Panašu, nelabai pavyks. Na, bent jau per tuos 20 metų. Toks įspūdis susidaro stebint pastarųjų metų tendencijas, kurios rodo šiek tiek priešingą kryptį.

Remiuosi Eurostatu, kuris neseniai paskelbė, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui 2008 metais siekęs 61 proc. ES vidurkio, 2010 smuktelėjo iki 57 procentų.

Dar liūdesni reikalai su kitu ES piliečių gerovę apibūdinančiu rodikliu – realiu asmeniniu vartojimu: 2008-aisiais šis rodiklis buvo 70 proc. ES vidurkio, o 2010 metais krito iki 61 procento.

Kitiems per krizę, žinoma, irgi buvo ne pyragai, bet antai Lenkijos BVP vienam gyventojui 2008-20010 ūgtelėjo nuo 56 iki 63 proc. ES vidurkio, Slovakijos – nuo 73 iki 74 procentų.

Italijoje ir Graikijoje, apie kurias pastaruoju metu dažniausiai girdime BVP vienam gyventojui smuko mažiau nei Lietuvoje: atitinkamai nuo 104 iki 101 proc. ES vidurkio ir nuo 92 iki 90 procentų.

Panašu, kad kai kam Europoje gyventi gera, nepaisant visų euro ir skolų krizių.

Beje, vienas dalykas Eurostato statistikoje man pasirodė gana įdomus. Tai – santykis tarp BVP vienam gyventojui ir asmeninio realaus vartojimo.

ES šalyse, kuriose BVP vienam gyventojui viršija ES vidurkį, minėti rodikliai labai panašūs arba asmeninio vartojim o rodiklis yra mažesnis už BVP. Na, pavyzdžiui Vokietijoje BVP vienam gyventojui pernai siekė 118 proc. ES vidurkio, o realus vartojimas –  117 procentų, o Suomijoje – atitinkamai 115 proc. ir 111 procentų.

O štai kitoje ES dalyje, dažniausiai rytinėje, yra atvirkščiai: BVP vienam gyventojui rodiklis yra mažesnis nei asmeninio vartojimo.

Ir labai įdomu lyginti Lietuvą su Estija: pagal BVP vienam gyventojui Estija Lietuvą lenkia 7 proc. punktais (64 ir 57 proc. ES vidurkio), o štai pagal asmeninį vartojimą – atsilieka (57 ir 61 proc. ES vidurkio). Taip beje buvo ir prieš krizę – 2008 metais asmeninis vartojimas Lietuvoje siekė 70 proc. ES vidurkio, o Estijoje – tik 64 procentus.

Toks įspūdis, kad gal ir ne taip jau blogai gyvename kaip iš šalies atrodo. Ir rezervų biudžeto didesniam surinkimui dar yra.

Įdomumo dėlei: Graikijoje, Airijoje ir Italijoje pastarasis rodiklis dar 2010 viršijo 100 procentų.

(2 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
  • „Ir labai įdomu lyginti Lietuvą su Estija: pagal BVP vienam gyventojui Estija Lietuvą lenkia 7 proc. punktais (64 ir 57 proc. ES vidurkio), o štai pagal asmeninį vartojimą – atsilieka (57 ir 61 proc. ES vidurkio). Taip beje buvo ir prieš krizę – 2008 metais asmeninis vartojimas Lietuvoje siekė 70 proc. ES vidurkio, o Estijoje – tik 64 procentus.“
    – čia, greičiausiai, dar ir šešėlio rodiklis.

  • Lietuvoje didesnį asmeninį vartojimą, mano galvą lemia, emigrantų atvežami pinigai. Tai čia rezervų, kaip ir nėra. Na nebent, kūrybingi valdžiažmogiai sugalvos kaip apmokestinti Lietuvos pilietybę :)

    • Arturas

      O gal, vis tik, atlyginimai vokeliuose?

      • Tikra tiesa … dar viena lietuviška realija – atlyginimai vokeliuose.

      • suomis

        Viskas kartu. Plius skolinti pinigai.

        • suomis

          Dar ir kontrabanda. (degalai ir t.t.)

  • J. naivusis

    Mūsuose pragyvenimo lygis toks aukštas, kad jį sunku pasiekt.

  • Labai abejoju, ar lietuviai iš ties fiziškai vartojo daugiau, negu estai.

    Gali būti, kad kažkas netvarkoje su statistika, arba gal estai labiau „inkorporuoti“ ir reikšmingą dalį išlaidų vykdė per įmones.

    • suomis

      Estijoje mažesnis kiekis kontrabandos, dėl to didesnis BVP, atitinkamai mažesnis skirtumas su RAV.

  • dzyvai

    Nepamirškim, kiek ES pinigų paramos pavidalu įpila į mūsų BVP kasmet. Kai ES nuspręs nesišvaistyti parama (panašiai kaip Ignalinos AE uždarymui), štai tada sužinosim kas yra krizė, iš kokių mokesčių ir ką mes galime sau leisti. Ir kodėl biudžete turi būti ne minus trys deficitas, o plius trys perteklius tokiais prabangos metais kaip šie ir ateinantys.

  • Regis

    Eurostato duomenimis 2008 metais Lietuvoje gyveno – 3,366,357 gyventojų, o 2010 metais – 3,329,039 (šaltinis: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=demo_pjan&lang=en). T.y. per tuos krizinius dvejus metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 37,318. Tarkim labai įdomus arba jeigu tiksliau įtartinas skaičius. Kas dar įdomiau, kad preliminarus 2011 metų Lietuvos gyventojų skaičius – 3,244,601. T.y. per vienerius paskutinius metus Lietuva neteko jau 84,438 gyventojų arba daugiau negu dvigubai palyginus su prieš tai buvusiais dvejais metais. Turiu seną įtarimą, kad Lietuvos gyventojų skaičius truputi „paišomas iš lubų“. Atitinkamai jeigu to skaičiaus galima reali paklaida 5-8% tai ir visi statistiniai duomenys kurie skaičiuojami vienam gyventojui nevisai tikslūs.

    • Regis

      Beje jeigu kas nors pagalvos, kad tuose skirtumuose tarp metų tai visi emigravę žmonės, tai Lietuva turi natūralų bendrą demografinį minusą (gimusieji ir mirę). Kuris jeigu tikėti statistika apie 12-15 tūkst. per metus. Jeigu tai įvertinti tai pagal Eurostatą per 2008-2010 metus iš Lietuvos emigravo tik kokie maksimum 20 tūkst. žmonių? Ar čia kažkur klaidos?

      • dzyvai

        Priminsiu, kad pagal surašymo duomenis Lietuvoje 2011 buvo ~3,054,000 žmonių.

        • Regis

          apie tokį skaičių girdėjau, tik kiek suprantu jis peržiūrėtas. Pagal dabartinius duomenis iš kažkur staiga parsirado 200 tūkst. (3,244,601). Arba tas preliminarus skaičius po surašymo buvo jau labai netikslus.

  • Oplia

    Nėra viskas taip jau blogai :] ES (BVP vienam gyventojui) vidurkį vijomės kiekvienais metais nuo įstojimo į ES, išskyrus žinoma 2008, kada kritome galingai.

    Visgi, nuo įstojimo į ES BVP vienam gyventojui paaugo nuo 51% iki 57% ES vidurkio ;] Net mielieji estai mus ne ką telenkia… Nuo įstojimo į ES pas juos šis skaičiukas padidėjo 7%.

    Žinoma, tokiais tempais per 20 metų pasiekti ES vidurkį nepavyks, bet kad ženkliai priartėsime, tai tikrai ;] Tuo labiau, kad pagal BVP augimą vienam gyventojui lyginant su ES vidurkiu nuo 2004 iki 2010 mūsų rezultatas yra aštuntas iš visų narių (ne taip jau blogai, žinant kokio dydžio krizę apturėjom). Taigi, cheer up! Mums visai neblogai sekasi!

    • Arturas

      Šiaip tai smarkiai kritome 3 kartus – 2x su Vagnorium ir dabar. Bet pasikeitus valdžiai, ekonomika gan staigiai atsigaudavo. Atsigaus ir dabar, svarbu, nenuleisti nosies per daug.
      O pasivyti ES vidurkį greičiau nei per 30 metų – visai nerealu. Nebent tas vidurkis reikšmingai kristų, pvz. įstojus Ukrainai ir Rusijai.

      • Simaskliusenkovas

        Įstojus į ES Rusijai??? Kas čia per kliedesiai?

  • nerijus

    Chruščiovas ėmėsi didesnio įdirbio- pavyti ir aplenkti Ameriką (JAV), net kukurūzų pas „konkurentę“ užpirko. Visi žinome kuo tai baigėsi?..
    Jei Žmonėms yra teigiama: „pasivysime…ES (šiuo atveju)“, tai pastariesiems reiktų suprasti, kad gyvename ne taip gerai, kaip mums tai pasakoja žiniaskieda ar politrukai.

  • Šamanas

    Na, nepasivysim per 20 metų – negi dabar žudytis ar kasdien verkšlenti, kad estai šiek tiek arčiau vidurkio? Beje, visi negali būti aukščiau vidurkio. Gal dar pabandom horizontą prisivyti?

  • kestutis d

    oi, Artūrai, jums kaip tikram lietuviškam žurnalistui labai maga pabūti juoduoju krankliu :)
    apie spartų BVP augimą per paskutinius keliolika metų iki 2009 metų krizės jau pamiršote? Ir vienas didesnis mums kliudantis BVP smuktelėjimas 2009-2010 – jau jums pagrindas teigti, kad 20 metų perspektyvoje mums nepavyks? Kuo labiau tikėti – tais keliolika spartaus vystymosi metais ar ta poros metų krize? Nors antra vertus, žurnalisto pasirinkimas aiškus :)
    Ir dar – dėl to rodiklio, kurį minėjote taip miglotai – ‘pasivyti pragyvenimo vidurkį’ – reikėtų žinoti daugiau detalių, nes kaip dabar jūs analizuojate duomenis – procentais nuo vidurkio – tai vidurkio pasiekimas iš tikrųjų reiškia labai ambicingus tikslus – tai yra, pralenkti visą Rytų ir Centrinę Europą ir pradėti priklausyti turtingiausių šalių klubui. O tą padaryti gana sunku, nes Rytų Europa irgi nemiega. Tad mūsų rezultatai visai neblogi, kaip tokie.
    Kas įdomu – lietuvius reikėtų vadinti reikliais ir ambicingais – nes jiems greičiausiai neužtenka net tokio rezultato – mes gi norime gyventi Lietuvoje, kaip jie gyvena Vokietijoje, Airijoje, Anglijoje ir Norvegijoje.