ES biudžeto pamokos
Praėjusį savaitgalį po ilgos ir bemiegės penktadienio nakties premjeras Algirdas ir visa jo komanda iš Briuselio grįžo, kaip pasakytų spartiečiai, su skydu. Kitaip sakant, skelbdamas pergalę.
Iš pirmo žvilgsnio, premjeras teisus – Lietuva 2007-2013 metais iš įvairių ES fondų iš viso turėtų gauti daugiau nei 36 mlrd. litų. Tai yra, kiek daugiau nei po 10 tūkstančių litų kiekvienam šalies gyventojui, įskaitant kūdikius ir senelius.
Galima skaičiuoti ir kitaip – už kiekvieną į ES biudžetą įmokėtą litą Lietuva gaus penkis kartus daugiau. Nauda – akivaizdi ir dėl to, matyt, net nėra ko ginčytis.
Nepaisant to, Briuselyje praėjusio penktadienio naktį pasiektą susitarimas dėl ES finansinės perspektyvos Lietuvos pergale būtų galima vadinti su ta tikromis išlygomis.
Pirmiausia, derėdamasi dėl ES biudžeto Lietuva šiek tiek pralaimėjo diplomatiškai. Prisiminkime – prieš išvykstant premjerui į Briuselį, tiek jis, tiek prezidentas Valdas garsiai skelbė, kad Didžiosios Britanijos pasiūlymai dėl ES biudžeto Lietuvai nepriimtini ir siūlė grįžti prie vasarą Liuksemburgo pateikto pasiūlymo. Jis, kaip žinia, Lietuvos atžvilgiu buvo gerokai dosnesnis.
Tačiau Briuselyje buvo sutarta, kad 2007-2013 metais ES biudžetas bus 15 mlrd. eurų mažesnis nei siūlytas Liuksemburgo. Lietuva tam pritarė ir kartu visiems pademonstravo, kad jos viešai paskelbta išankstinė pozicija derybose iš esmės mažai ką reiškia. Šį kartą Lietuva laimėjo, tačiau būsimose derybose tai gali reikšti pralaimėjimą, nes Vilnius savo partneriams leido suprasti, jog nepaisant viešų pareiškimų, Lietuvos pozicija derybose gali būti labai lanksti.
Antra ES biudžeto pamoka susijusi su Baltijos šalių vienybe. Prieš susitikimą Briuselyje buvo garsiai paskelbta, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos požiūris į būsimą ES biudžetą yra toks pat ir, kad šios trys šalys vieningai gins savo pozicijas. Realybėje viskas išėjo kiek kitaip – Estijai ir Latvijai buvo skirtas papildomas regioninis finansavimas, o Lietuvai – ne. Neteko girdėti, kad Estija ir Latvija Briuselyje būtų reiškusios pasipiktinimą dėl tokios Lietuvos diskriminacijos ir grasinusios vetuoti ES biudžetą. Baltijos kaimynės džiaugėsi tuo, kas joms buvo pasiūlyta, palikdamos Lietuvai pačiai spręsti savo problemas. Beje ir pats premjeras Algirdas, jei tikėti užsienio žiniasklaida, nors ir buvo nelaimingas, taip pat labai nesipiktino. Matyt, pagalvojo, kad suma nėra jau tokia didelė (maždaug 100 mln. eurų), jog dėl jos verta savo principus rodyti.
Lenkija taip pat viešai dėl to nesipiktino ir tai, yra trečioji ES biudžeto pamoka, susijusi su tuo, ką Lietuvoje įprasta vadinti strategine partneryste. Ji, pasirodo, baigiasi, kai kalba pakrypsta apie pinigus. Tada bendrų strateginių interesų nebelieka, nes kiekvienas rūpinasi pats savimi. Kalbant konkrečiai apie Lenkija, tenka pripažinti, jog ji savimi pasirūpino – Vokietijos kanclerė Angela Merkel lyg iš kišenės ištraukė 100 mln. eurų Lenkijos regionų finansavimui. Pastaroji juos su dėkingumu priėmė ir, atrodo, net nepasiteiravo, ar neatsirastų toje kišenėje dar kokia dešimtis kita milijonų eurų ir Lietuvai. O galėjo – juk Lenkijos balsas Briuselyje buvo labiau girdimas ir jo buvo labiau klausoma nei Lietuvos.
Beje, Vokietijos dosnumas Lenkijos atžvilgiu, prisimenant dar ir šios valstybės susitarimą su Rusija dėl dujotiekio tiesimo, mūsų valdžios vyrams taip pat turėtų būti gera pamoka ateičiai. Ypač – jei kada nors kam nors vėl kils noras pavadinti Vokietiją Lietuvos drauge ir jos interesų gynėja.
Dar viena pastarojo ES viršūnių susitikimo pamoka susijusi su Ignalinos atomine elektrine. Dar susitikimo išvakarėse, kai Didžioji Britanija paskelbė savo „atnaujintą“ ES biudžeto projektą, jame buvo siūloma, mainais į sumažintą pagalbą iš struktūrinių ir sanglaudos fondų skirti papildomai lėšų elektrinės uždarymui. Tuo lyg ir buvo bandoma patraukti Lietuvą savo pusėn, nors ES, privertusi mus įsipareigoti uždaryti Ignalinos AE, jau yra pažadėjusi šį procesą finansuoti. Mūsų derybininkams į tai vertėtų atkreipti dėmesį, siekiant, kad ateityje Ignalinos elektrinės uždarymo finansavimas netaptų savotišku spaudimo įrankiu.
Susitarimas dėl ES biudžeto, atrodo, uždavė nemažai klausimų ir dėl tolesnės ES plėtros. Vadinamosioms „senosioms“ ES narėms šis klausimas turėjo tapti labai aktualus stebint Lenkijos laikyseną derybose. Jei, kaip planuojama, kitais metais į ES bus priimtos Rumunija ir Bulgarija, derybose (pagal gyventojų skaičių) iš esmės atsiras antra Lenkija, o tai, vargu ar labai džiugina ES senbuves.
„Naujokėms“, tarp jų ir Lietuvai, taip pat yra apie ką pagalvoti, nes Rumunijai ir Bulgarijai tapus ES narėmis, dalį bendro Briuselyje iškepto ES biudžeto pyrago tektų atpjauti joms. O tai reiškia, jog kažkas to pyrago gautų mažiau.
Taigi, apibendrinant galima būtų pasakyti, jog Lietuvos pergalė Briuselyje nebuvo tokia akivaizdi kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pinigai, žinoma, svarbu, tačiau jie neturėtų apakinti.
(Dar neįvertinta)
Loading...
