Ieškote papildomų pajamų? Šekit

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Viešųjų ryšių skyrius
tel. (8~5) 239 12 74, faks.  (8~5) 239 12 12
http://www.zum.lt/ el. paštas ingac@zum.lt
Informacija                                                                                                                                    2011 12 14
Ūkininkas  – ne stambaus kapitalo įmonė
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nepritaria Seimo nario Juliaus Veselkos siūlymui dėl gyventojų pajamų apmokestinimo suvienodinimo. Ministras  reiškia susirūpinimą, kad tokie netoliaregiški „išradimai“, kai ūkininkas prilyginamas stambaus kapitalo įmonei, ne tik gali pakenkti, o tikrai pakenks Lietuvos ūkininkams. Negalima neatsakingai teigti, kad  „žemdirbių tai neliečia, o šio įstatymo priėmimas, ilgalaikės perspektyvos požiūriu, objektyvių neigiamų pasekmių nesukels“.
Žemdirbiai PVM mokėtojai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys,  dabar moka 5 proc. gyventojų pajamų mokestį. Pradėjus taikyti progresinį apmokestinimą, pajamos iš paskirstytojo pelno iki 15 tūkst. litų būtų apmokestinamos 5 proc. mokesčio tarifu, nuo 15 iki 96 tūkst. litų – 15 proc. mokesčio tarifu, 96 tūkst. litų – 25 proc. mokesčio tarifu. Žemės ūkio sektoriuje, o jis laikomas viena perspektyviausių, tačiau ir socialiai jautriausių Lietuvos ekonomikos šakų, per pastaruosius trejus metus mokesčiai išaugtų nuo 5 iki 35 procentų!
Žemės ūkio veikla – tai labai specifinė veiklos rūšis, kuriai taikomi išskirtiniai aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės, o nuo 2011 metų, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ir kompleksinės paramos reikalavimai. Padidėjusi mokestinė našta žemdirbius skatins nutraukti veiklą ir sukels didžiules neigiamas pasekmes.
Žemės ūkio ministerijos specialistai  individualios žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimo tarifų  suvienodinimą su kitų veiklų bei su darbo santykių susijusių pajamų apmokestinimu vertina nepalankiai.
Žmogaus kaime apmokestinamąsias pajamas sudaro tiek lėšos, skirtos asmeniniam naudojimui, tiek lėšos, reikalingos nuosavo ūkio plėtrai, daromoms investicijoms. Ūkininkas neturi atskiro atlyginimo ir visas savo pajamas čia pat investuoja į žemę. Būtų neteisinga vienodas apmokestinimo sąlygas,  mokesčių tarifus priklausančius nuo uždirbamų pajamų dydžio, taikyti  su darbo santykiais susijusių pajamų ir individualios veiklos pajamų apmokestinimui. Žemės ūkio ministerijos nuomone, siekiant skatinti  smulkiuosius  ūkininkus bei  jų partnerius plėtoti žemės ūkio veiklą ir neapleisti dirbamos žemės, netikslinga didinti pajamų mokesčio tarifą.

Cituojant pranešimus, šaltinį prašome nurodyti.
Pranešimai siunčiami kompiuteriu. Jeigu kiltų neaiškumų, prašome informuoti.

Jei kam nors kas nors neaišku, tai visko nesugebėsiu paaiškinti. Bet nors šiek tiek, nes ta Seime prasidėjusi beprotystė (čia pats švelniausias išsireiškimas, kurį galiu rasti) varo į visišką neviltį.

Taigi, Lietuvoje yra daugiau nei 100 000 ūkių. Neradau dabar skubiai ūkininkų skaičiaus, bet jų, tikėtina, yra šiek tiek daugiau.

Jie moka 5 proc. pajamų mokestį  ir gerokai mažesnes nei dauguma kitų piliečių įmokas „Sodrai“. Be to, pastarosioms yra nustatytos lubos.

Padauginkite 100 000, pavyzdžiui iš 1000 litų (tai sudarytų mažiau nei 100 litų per mėnesį). Ką gauname? Ir jokių progresinių mokesčių nebereikia.

Sakote ūkininkai labai vargingai gyvena ir jų negalima skriausti. Panašiai, kaip pensininkų, gyvenančių Vilniaus senamiestyje keturių kambarių bute.

Gali būti. Bet gal ne visi?

Štai, pavyzdžiui, tūlas Kazys Starkevičius, kuris sako, jog mokesčių ūkininkams nevalia didinti, prieš tapdamas ministru taip pat buvo ūkininku. O jo žmona, girdėjau dar ir dabar ūkininkauja.

Žiūrim ką turim (2008 metai): pajamos 279444,59 lito, sumokėtų mokesčių suma – 14300 litų. Skaičiuojame: tarifas apie 5,1 procento. Čia, žinoma, be „Sodros“ įmokų, kurių normaliai dirbantis pilietis nuo tokių pajamų sumokėtų kiek daugiau nei 90 000 litų.

Sunkiai tie ūkininkai gyvena. Ir tai tik ūkininkai.

O kur dar visi kiti sunkiai gyvenantys ir mokantys panašaus kaip K.Starkevičiaus dydžio pajamų mokesčius ir parazituojantys iš kitų Lietuvos piliečių „Sodrai“ mokamų įmokų?

Jei Seime dar būtų likęs bent krislelis sveiko proto, tai surasti tą trūkstamą milijardą tikrai būtų visai nesunku. O dabar skaičiuoja kilovatus, metrus ir indėlius. Būtų juokinga, jei nebūtų diagnozė.

Beje, K.Starkevičių už šį Žemės ūkio minsterijos vardu išplatintą pareiškimą turėtų svarstyti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, nes interesų konfliktas – daugiau nei akivaizdus. Gal net pats bandysiu tuo pasirūpinti.

(11 balsų, vidurkis: 4,64 iš 5)
Loading...
  • Tipas

    Nu nemėgsta ponas Artūras ūkininkų nors tu ką. Ir už ką juos mėgti? Parazitai ant paliegusio Lietuvos kūno. Suskaičiuot viską ir atimt. Miestiečiams geriau matyt kur tuos pinigus padėt.

    • suomis

      Kažin, kiek mokesčių sumoka „danų“ kiaulininkai?

  • suomis

    Kas liečia tą „beprotybę“ seime, tai p.Artūrui, greičiausiai sukilo emocijos. O kas liečia ūkininkus, tai ir jiems turėtų galioti tie patys įstatymai, kaip ir visiems likusiems.

  • nerijus

    Parazituoja ir tie, kurie yra pasirašę privačias pensijų kaupimo sutartis, kurios yra „dotuojamos“ iš mokesčio Sodrai. Parazitai- kitaip ir nepavadinsi.

    • nerijus

      http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

      Skelbia:

      „29 straipsnis
      Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
      Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

      Gal yra koks Konstitucinio teismo išaiškinimas, išsamiau?..

    • bang

      nerijau, labai sunku suprasti – čia sarkazmas, ar pirmapradė išmintis ?

  • Regis

    „normaliai dirbantis pilietis“, pritariu, ūkininkai ir šiaip žmonės dirbantys žemės ūkyje yra nenormaliai dirbantys piliečiai. (čia šiaip).

    Faktas, kad žemės ūkis specifinė ir ne tik dėl taikomo apmokestinimo, matyt verslo sritis. Matyt verslo. Ir kiekvienas ūkininkas yra iš esmės verslo vienetas kuris dalį gaunamų pajamų tiesiog privalo nukreipti į vienokias ar kitokias investicijas, o taip pat turi savas sąnaudas. Atsižvelgiant į labai aukštus rizikos lygius yra sunkiai prognozuojamas pelno, nuostolio balansas. Taip pat derėtų atminti, kad stiprus kaimo ūkis tai mažesnis įvairių socialinių programų finansavimas iš to paties biudžeto, o ir šiaip stabilesnė padėtis periferinėse šalies vietose. Ir ko gero vadovėlinė tiesa – pajamos ir pelnas du skirtingi dalykai.

    Ir eilinį kart grįžtamam prie pradinio taško, norim ar to nenorim, bet turėsim konstatuoti vieną dalyką. Turi būti apmokestintas turtas. Ir kas tai bebūtų ar pensininkas, ar ūkininkas, ar jauna šeima, ar verslininkas. Maža to apmokestintas, turi būti peržiūrėta visa socialinės paramos sistema. Negali tas pats pensininkas gauti socialinę paramą kai pas jį pvz. indėlis banke 200 tūkstančių litų arba nekilnojamo turto už porą milijonų. Nes galbūt visai šalia, kur nors kaimynystėje gyvena jauna šeima auginanti naujus mokesčių mokėtojus ir vos suduria galą su galu. Socialiai remt tik tuos kurie neturi galimybių be tos paramos išgyvent. Ir beje ta parama nebūtinai ir netgi gal geriau, kad nebūtų piniginė. Kompensuoti išlaidas būsto išlaikymui, vaikų programų kompensavimas ir t.t.

    O šiaip vaizdelis nykus. Ir beje ne tik Seime. Tarp kitko Seimo nariai yra laisvi pagal savo priedermę atitinkamus komitetus apversti pačiais keisčiausiais pasiūlymais. Nes Seimo narys gali ir nebūti teisininkas, ekonomistas pagal savo išsilavinimą, darbo patirtį ir t.t. Tai čia jam turi būti paaiškinta kas įmanoma, kas neįmanoma ir t.t. O ne jis turi suprasti ir pats įvertinti kokius nors mistinius Lietuvos interesus. Pvz. J.Veselkai atrodo taip ir jis laisvas siūlyti, kitam Seimo nariui atrodo kitaip. Yra atitinkami komitetai, ministerijos, įv. specialistai, kad visa tai įvertinti ir išaiškinti kodėl ir kaip. Jau visai kitas dalykas kai už kokį jovalą prabalsuoja ir perspėti prabalsuoja. Vaizdelis nykus ir žiniasklaidoje. Ir ta pati žiniasklaida persipjaudama tarp įvairiausių interesų vietoje normalaus įvykių perteikimo užsiima dar didesnio chaoso kėlimu, riksmais, klyksmais taip prisideda prie suirutės kėlimo. Paprastas pasiūlymas – surinkit visas suinteresuotas puses ir pasodinkit prie stalo padiskutuoti. Ir tegu eilinis pilietis stebėdamas tas diskusijas susigaudo kas prie ko. Labai vykęs pavyzdys – pinigų kartos laida apie labai sudėtingą temą alkoholio reklamos draudimą http://www.pinigukarta.lt/tv-laidos/pinigu-karta-2011-11-22 štai tiesiog puikaus žurnalistinio darbo pavyzdys. O juk taip pat galima bent pabandyti organizuoti ir kitas panašias diskusijas tais pačiais mokesčių politikos klausimais. Tačiau, susidaro įspūdis, kad žmonėms ir nereikia labai nieko smarkiai aiškinti, daromos laidos, rašomi straipsniai gąsdinti ir paveikti Seimo narius. Kad jie nedrįstų daryti tai ko nereikia. Žmonėms tai ką, viešųjų ryšių akcijos pensininkas prieš jauną šeimą, kas ką. O kas įdomiausia, kad ir vienų ir kitų interesas tas pats – didesnis perskirstymas per biudžetą.

    Išoriškai kaip ir yra valstybė, visos privalomos institucijos, kažkokia istorija, bendra kalba vienijanti tautą, demokratiniai rinkimai. O jeigu pasižiūrėti atidžiau į vidų, tai nėra jokio esminio, jungiančio, vienijančio turinio, kiekviena valstybės ląstelė žiūri kaip pragyventi, išgyventi, prasigyventi.. pačiai sau.

    • Arturas

      „Negali tas pats pensininkas gauti socialinę paramą kai pas jį pvz. indėlis banke 200 tūkstančių litų arba nekilnojamo turto už porą milijonų“

      Norint realizuoti šį teiginį, būtinas visuotinis šeimos turto, pajamų ir išlaidų deklaravimas. Deja, per 20m. šis tikslas vis tolsta ir tolsta. O dabar, kai net teoriškai tapo neįmanomas juridinis šeimos apibrėžimas, matyt, deklaravimą iš vis teks pamiršti. Beje, norint ūkį apmokestinti kaip juridinį asmenį, pelno mokesčiu, susidursime su ta pačia problema. Tai ir belieka kažkokį sutartinį dydį paimti nuo pajamų – kurios vienintelės patikimai apskaitomos.

  • migla

    Mūsų politinis „elitas“ šiuo metu lyg beždžionė su granata, t.y. visiškai neprognozuojamas, praradęs bet kokius sveiko proto likučius, isteriškai žviegiantis, kad vėl netikėtai atėjo krizė, su kuria „kažkaip“ reikia susitvarkyti. Kaip visada, tokioje suirutėje, kiekviena interesų grupė (šiuo atveju Starkevičius atstovauja savo interesų grupę – ūkininkus) užsiima savo interesų gynimu, t.y. atimkit iš bet ko, tik ne iš mūsų, nes būtent mes didžiausi vargšai, nes investuojam „į žemę“ ir šiaip esam lygesni už kitus.
    Visa šita suirutė su netikėta krize ir prabangos mokesčiais – tiek jų poreikio pagrindimas (teigiama, kad čia kažkoks socialinio teisingumo aktas ir ne taip jau svarbu, kiek tų mokesčių surinks), tiek kaštų – naudos nevertinimas (jei jau realizuojam socialinio teisingumo aktą, tai koks skirtumas, kiek mokesčių surinksim, kiek kainuos jų administravimas, o kiek mokesčio mokėtojų ras būdų tokio mokesčio išvengti), tiek jų surinkimas laike (bent jau pagal LRS bazėje esančio Mokesčio už transporto priemones įstatymo projekto 7 str. 1 d. mokestinis laikotarpis yra metai, taigi už savo automobilį mokėsiu tik 2012 metų gruodžio mėn., o pinigų biudžete, kaip suprantu, nėra jau dabar) – rodo visišką valdžios impotenciją. Taip pat parodo, jog buvimo valdžioje metu nelabai kas progresyvaus nuveikta (sutvarkyti viešieji pirkimai?, švietimo ar sveikatos apsauga? – o buvo pažadų….).
    Neramina mūsų politinio „elito“ mąstymo eiga – reikia atimti iš dar turinčio (labai jau primena bolševikus), nes tai socialiai teisinga (nors tai visiškai nereiškia, kad bus atiduota pensininkui ar kitam reikalingam paramos). Gal netrukus bus socialiai teisinga įpareigoti savo namuose apgyvendinti elgetą ar čigonų taborą, nes kažkieno namas/butas „per didelis“?

    • Regis

      Na tiek to, nesusilaikiau (žinau, kad šauksmas tyruose).
      Ta „mąstymo eiga“ bus ne dabar arba tikrai ne Lietuvoje išrasta. Ir turiu omeny ne Baltarusiją ar į ją panašias. Jau matyt N kartų galima kartotis. Ir lygiai taip pat beviltiškai eilinį kart perskaityti tą patį. Kokios dabar Seime ir aplink jį verda ar vyksta diskusijos tik primena karštligišką paskutinių naktų ir dienų darbą prieš atsiskaitymą, kai bandoma kopijuoti iš daug kur ir bet kaip ant smūgio. O tą darbą reikėjo daryti ne šiandien ir net ne vakar. Aišku geriau jau dabar, negu dar vėliau, bet reikėjo daryti kitaip. Kadangi kažkas žadėjo jog ekonomika atsigaus ir tos paaugusios pajamos leis ir vėl gyventi su labai mažu biudžetu palyginus su BVP, nu tai ir vėl laukiam, laukiam. Sulaukėm pavasario, o po pavasario ruduo ir taip toliau. O ten žiūrėk ateis patys tikriausi socialdemokratai, tikresni už tikriausius ir vėl lauksim. Kas paklaustų ar jūs esate tokie turtingi, kad galit leist sau tokį mažą biudžetą pasakytumėm mes einame trečiuoju keliu. Savu lietuviškuoju. Ateis laikas apie jį vadovėlius rašys. Visus bėdžius kurie dar nors kiek pakruta varom lauk, o tie kurie nepakruta marinami badu. Štai toks trečiasis kelias. Tik va kažkaip buksuojame mes eidami tuo trečiuoju keliu.

  • Auksinis kardas

    Yra pajamos iš paskirstytojo pelno, ir didelės, bet jos SPECIFINĖS. Gal ir restoranų ar gastronomų pajamos specifinės, nes teikia maistą žmonėms. Išties, kažkoks graudus pareiškimas.

    Išaugtų daug kartų… O kai kitiems pernakt nutiko daug kartų, kažkaip jau ir užsimiršo.

    Ne visi ūkiai su tokiomis pajamomis, kas be ko, betgi mažiau pajamų gaunantiesiems niekas ir nesikeistų.
    Viena aišku – progresyvumas yra puikus įrankis. Tik turėtų būti taikomas ne pakopomis, bet lanksčia funkcija su minimais dydžiais nurodytuose pajamų dydžio taškuose: pradedant 5 proc. iki 15000 Lt, baigiant 25 proc. lubomis ties 96000 Lt. Šitaip niekam nereikės prakaituoti, pritempinėjant prie pakopų, ir bus teisingesnė dėl tolygumo našta.

  • migla

    Nerijui

    Konstitucinio Teismo puslapyje http://www.lrkt.lt yra visa šio teismo jurisprudencija (vieša ir nemokama).
    Per daug nesiplečiant: KT ne kartą yra išaiškinęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas nereiškia, kad negalimas specifinis ir skirtingas teisinis reguliavimas skirtingiems asmenims (šis principas pagal KT jurisprudenciją „nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu“ – 2005-08-23 nutarimas).

  • Kęstutis

    Dešimt balų, Artūrai.
    Respect!!!

  • bang

    Jamam 100000 turtingiausių asabų, padauginam juos iš 1000 Lt…
    Nors gal galima ir pirmą šimtuką padauginti iš 10000 Lt :)

  • bang

    Žiūram, kaip bendrus mokesčius 2011 metais suskaičuoja buhalteriai
    http://www.verslingas.lt/pajamu-apmokestinimas.html
    Paskiau prisimenam, kad kai kurie žemdraskiai dar moka NT mokestį. Ale dar ir žemės.

    • Regis

      „Ūkinikų pajamos“. Tegu nors gramatines klaidas pasitaiso.

      O matyt derėtų tokiais šaltiniais vadovautis:

      http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000063177

      Nes 15% (2011 metams) gyventojų pajamų mokestis taikomas ne visiems žemės ūkio veiklą vykdantiems. Ten beje ir dėl PSD paaiškinta ir t.t.. Reziumė – prie to skaičiuko, kuris buhalterių suskaičiuotas 52.50% (bendra pajamų ir socialinio draudimo mokesčių suma), turi būti krūvelė žvaigždučių.

      • bang

        Nu paties pateiktas tyras šaltinis, kur kas didesnės apimties nei paties išvada. Tadangi galėtumei ir tiksliau čia mums formules padėstyti. Beje ir prie „Padauginkite 100 000, pavyzdžiui iš 1000 litų“ anei vienos žvaigždutės nepastebėjau, jau nekalbant apie krūvelę.

        • Regis

          Gal jau tiek to su tomis formulėmis. Kam čia tuos pirminius šaltinius percitavinėt. Kiek suprantu su teisės aktais tenka bendrauti tai va ir pirmyn. O jau jeigu labai tokios lentelės teisingai atrodo tai ir formulės vargiai ar padės. Beje ar nors aišku kada ta lentelė sudaryta? Ar ji aktuali?

          • bang

            Nu tai VMI interneto puslapis, jei jau iki to priėjo kalba, nėra pirminis teisės šaltinis. Galėčiau pateikti ir pačius teisės aktus. Bet jie vargiai ar padės. Šiaip kaip ne buhalteris tokiais klausimais labiau turiu pagrindo pasitikėti profesionaliais apskaitininkais, o ne tamsta.

          • Regis

            Įtariu tuoj bus kitas tram param – VMI portale pateikta informacija negalima pasitikėti. „Pasitikėt profesionaliais apskaitininkais“ o tai to nurodyto produkto galiojimo laikas kartais nepasibaigęs (kaip kitaip paklaust)? Ten net sudarymo datos nėra, kad suprast kada ta lentelė padaryta ir kokie įstatymų pakeitimai jau neįvertinti.

          • bang

            Iš kur man žinoti ? Pasitikiu profais ir tiek. Žinoma jūs galit pateikti šviežią. Juk tokiam specui neturėtų būti sunku ?

        • lv

          bang, ten ne profai, o veikiau profanai. Tik profanai gali sudėti 28.5% socialinių mokesčių tarifą +15% GPM (apie tai, kodėl jie nesudedami, jau paaiškinau) ir gauti sumą. Na arba tik profanai gali gėrėtis tokia lentele ir profanų profaniškumu :-)
          Dar yra pateisinimas, kad ta lentelė sudaryta tikrai seniai, nes yra aibė netikslumų, susijusių vien tik su IV apmokestinimu (ne, 2010 metais socialinio draudimo tarifas nebuvo 20%, tik kalbos taip daryti…), tačiau profaniškumo negali paslėpti tuo faktu, kad GPM’o tarifas sumuojamas su kitais tarifais, neįvertinant jau NPD.
          Jei labai norisi pamatyti kur kas solidesnę lentelę ir įgauti kur kas adekvatesnį supratimą (taip pat ir apie tai, kad tokios lėkštos, pasenusios, „labai patikimų“ šaltinių lentelės yra niekam tinkamos, kai reikia aktualiai susiskaičiuoti kiek mokama mokesčių), tai bent jau į sodros suvestinę siūlau užmesti akį:
          http://www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2011
          GPM, savo ruožtu, irgi aibės niuansų, pradedant jau minėtu NPD, tęsiant kitomis individualiosiomis mokestinėmis išimtimis, lengvatomis.
          Jei kada tektų pildyti deklaraciją (nes labai panašu, kad netekę), tai tektų susipažinti.

    • lv

      Lentelė tai idiotiška. Mažų mažiausiai netiksli, neteisinga, nes individualios veiklos socialinio draudimo įmokos _nemokamos_ „Mokama avansu kas ketvirtį, bet ne mažiau kaip nuo 0,8 MMA kas mėn“.
      Idiotiška yra sudėti tarifus apskaičiuojant „mokesčių sumą“ ir dar išreiškiant ją procentais. Idiotiška todėl, kad tarifai taip net nesusideda (pavyzdžiui individualiai veiklai, PSD ir socialinio mokesčio bazė yra 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, kai tuo tarpu GPM’as apskaičiuojamas nuo visų apmokestinamųjų pajamų; neabejoju, kad ir kitose srityse yra aibė tokių momentų, dėl ko galutinis skaičius tiek savo išraiška, tiek palyginimui tinka kaip šuniui penkta koja), nebekalbant apie tai, kad rezultate būtų ne mokesčių suma, bet suminis (galutinis/efektyvusis) tarifas.

      • Regis

        Tai ji tokia ir padaryta tokiems atvejams kada kur nors aukšto lygio diskusijos užverda. Štai įbėga į sceną kompetetingas Bang ir bakst į lentelę – „Žiūram, kaip bendrus mokesčius 2011 metais suskaičuoja buhalteriai“. Beje būtent 2011 metams kai kas pasikeitė ir ši lentelė akivaizdu daryta ne šiais metais todėl kai kas jau nebeatitinka tikrovės. Pvz. tas pats GPM ūkininkams. Pasirodo.

        • bang

          Nu pasiūliau, pažiūrėjot kompetentingai. Dabar pavarot savo. Galit ir didesnę, ir su žvaigždutėm.

  • Linas

    ….tūlas Kazys Starkevičius….
    tūlas-žodžio dažnas sinonimas
    ?

  • Valentinas

    Mano žiniomis, Lietuvoje ūkininkų, kurie turi daugiau nei 50 hektarų žemės yra apie 6500. Likusieji 93500 matyt yra smulkūs ir dauguma iš jų neturėtų būti prilyginami Starkevičiui ir jo gaunamoms pajamoms.
    Vis dėl to, ūkininkai yra privilegijuota socialinė grupė, mokanti mažai mokesčių ir besimėgaujanti visuomenės socialinėmis gėrybėmis ne todėl, kad jie yra ontologiškai ypatingi (Motinėlė Žemė šventa ir panašus briedas), o todėl, kad jie yra viena iš nedaugelio grupių sugebančių susivienyti ir prispausti valdžią. Kai turi galimybę išvaryti John Deerus į kelius ir užkimšti Lietuvą, su tavimi elgiamasi švelniai ir atsargiai.
    Kita socialinė grupė rodanti saviorganizacijos sugebėjimus ir norą gauti privilegijų visuomenės sąskaita yra pedagogai. Pakankamai dideli atlyginimai beveik nesumažinti per krizę, didelis atostogų skaičius, specialūs reikalavimai dėl pensijų ir t.t.
    Todėl, susidūrę su grėsme, kad visuomenės grupės, kurios turi didžiausias galimybes prisidėti prie krizės įveikimo, geriau ves Lietuvą prie totalaus žlugimo, nei sutiks nors per milimetrą susispausti. Kyla klausimas – ar yra tokia visuomenės grupė, kuri nėra organizuota ir kurią galima numelžti nerizikuojant susilaukti protestų ar neigiamų emocijų prieš rinkimus? Atsakymas – taip, yra tokia grupė! Tai privačiame sektoriuje dirbantys samdomi darbuotojai, darbščioji mažuma, kuri uždirba pensijas pensininkams ir atlygimus pedagogams, daktarams, policininkams, gaisrininkams, politikams. Tai Vidutiniai Vadybininkai ir Vidutiniai Darbininkai. Jie nėra organizuoti, nes jiems reikia dirbti ir išlaikyti visus. Galite būti tikri, sprendimas bus toks, kurio esmė – bus dar labiau numelžta vertę kurianti ir mokesčius mokanti mažuma. Nes išlaikytinių dauguma yra rinkėjų dauguma.

    • suomis

      Kyla ir kitoks kausimas. O kokia visuomenės grupė yra įtakingiausia, kuri geriausiai sugeba susiorganizuoti? Aš manu, kad tai pensininkai. :DDDDDDDD

    • lv

      Valentinai, mokesčius moka visi. Tokius pačius (pajamų, socialinius). Todėl skirstyti į išlaikytinius ir ne yra kvaila. Juolab, kad iš esmės pažiūrėjus, tai lietuviškasis vidutinis vadybininkas, stumdantis einamąsias prekes vietinėje rinkoje (sako kitose sunku konkuruoti) yra tos rinkos „išlaikytinių“ išlaikytinis. Ir apie jo kuriamą vertę, jos išskirtinumą galima tik nusišypsoti… Kuris išlaikytinis yra pirmapradis?

      • Valentinas

        Valstybė sumoka pedagogui ir iš jo pasiima mokesčius. Iš vienos kišenės perdeda į kitą.

        • lv

          O vadybininkas iš ko užsidirba algą? Iš tuščio rago?
          Iš pedagogų ir kitų „išlaikytinių“ vidutinio vadybininko suvokimu sumokamų pinigų. Todėl galima visiškai analogiškai postuluoti, kad iš esmės valstybė sumoka ir tam vidutiniam vadybininkui ir iš jo pasiima mokesčius. Iš vienos kišenės perdeda į kitą.
          Tai kuris išlaikytinis (vadybininkas ar pedagogas) yra pirmapradis? Ar tik nebus čia ta LLRI įspausta ideologinė klišė, kad privatus mokytojas, apsaugininkas, medikas ir kitos padermės „išlaikytinis“, nūnai tapęs privačiu, jau savo statusu prilygsta vadybininkui, nes jau pats kuria vertę, yra rinkos dalyvis? O kas gi pasikeičia? Iš ko ta vertė kuriama?

          • Valentinas

            Atsakymas trumpas: Ne.

          • romas

            Iš tikro visuomenėje yra darbo pasidalijimas. Didžioji dalis dirbančios visuomenės dalyvauja produkto kūrime – tame tarpe ir dirbantys valstybiniame sektoriuje. Tai suprasdami, turime būti socialiai solidarūs ir stengtis bendrą produktą pasidalinti teisingai. Jei kažkas mėgina atsiriekti daugiau, dalis visuomenės patiria neteisingumo jausmą. Kartais, spaudžiant valdžią, organizuotoms grupėms pavyksta atsiriekti daugiau nei derėtų, o kartais padalijama neteisingai dėl valdžios nesugebėjimo būti maksimaliai teisingai.

          • lv

            Na kaip gi ne… Jei vidutinis vadybininkas nesugeba iš Kinijos atsivežtų vinių eksportuoti į kitas rinkas ir viską realizuoja vietoje (pedagogams, kurie pasikala nudėvėtus batelius), tai jį išlaiko tos valstybės rinka (ir visi tos valstybės „išlaikytiniai“). Suprantama, labai gera manyti, kad parduodamos vinys kuria labai didelę pridėtinę vertę, kad vadybininkas pats save išlaiko, tačiau iš esmės jis yra toks pat „išlaikytinis“, kaip ir pedagogas. Ar vienas netektų darbo, ar kitas — valstybei jų „išlaikymas“ (renkant mokesčius) ir išlaikymas (mokant socialines pašalpas) vienodai kainuoja ir vienodai teigiamai/neigiamai atsiliepia kitiems „išlaikytiniams“.
            Nebent manoma, kad pedagogas nesukuria tiek vertės, kiek pardavinėjamos vinys. Žinoma, yra efektyvumo aspektai, skirtumai ir apie tai galima diskutuoti, tačiau „išlaikytiniai ir aš, kuris juos išlaikau“ yra tikrai labai ribotas suvokimas.

          • Fredis*

            Šiuo atveju neteisngumo jausmą jaučia Vidutinis Vadybinkas Valentinas. Nepasitenkinimo argumentus išdėstė įtikinamai. Bendrą produktą teisingai pasidalinti neįmanoma. Išskirtinės veiklos sritys: žemdirbystė, viešbučių verslas, knygų leidyba, ir smulkioji verslininkystė (namudininkai). Dar neseniai priveligijuotam luomui priklausė dirbantys pagal autorines sutartis. Išskirtinių sąlygų turi religinės bendruomenės. Toks yra mūsų valstybės išskirtinis ir unikalus veidas. Jungtinėje karalystėje labiau gerbiamas ir išskiamas iš kitų veiklų finansinis tarpininkavimas.

          • Fredis*

            „lv“ demonstruoja paniekinamą požiūrį į verslą, verslininkus ir darbščiąsias verslo bitutes vidutinius vadybininkus. Prekyba nėra amoralus menką pridedamąją vertę kuriantis verslas. Valstybėje apsiperka ne vien vietos gyventojai, tačiau ir turistai. Čia sudaromos geresnės sąlygos apsipirkti, nei rytų valstybėse. Tai vidutinių vadybininkų nuopelnas. Vidutiniai vadybininkai taip pat teikia paslaugas, kurios irgi pritraukia užsieniečius. Ryškiausias pavyzdys – Druskininkų sporto ir pramogų kompleksiai.
            Teikti paslaugas vietos gyventojams, vietinėje rinkoje yra labai svarbu, tai nėra gėdinga, taip didinamas konkurencingumas, o dažnai ir visai iš rinkos išstumiamos analogiškas paslaugas teikiančios užsienio bendrovės, kurios uždirbtą pelną nebūtinai investuoja čia.

          • lv

            lv demonstruoja adekvačiai paniekinamą kontrpožiūrį, jei jau pirminis požiūris yra paniekinamas. Na, maždaug: juokiasi puodas, kad katilas juodas. lv neskirsto dirbančiųjų ir vertę kuriančiųjų į išlaikytinius ir ne, tad lv tikrai nemano, kad jis demonstruoja paniekinamą požiūrį. lv vienodai palankiai žiūri į mokesčius mokančiuosius.

          • Valentinas

            Mes ginčijamės ar biudžetininkai moka mokesčius ar ne? Jei teisingai supratau ginčo objektą, tai dar kartą kartoju, kad teigti, kad pedagogas moka mokesčius yra neteisinga. Aš neteigiu, kad pedagogas dirba nereikalingą darbą, ar kad jis nesukuria vertės. Valstybė samdo darbuotoją kažkokiems darbams atlikti ir sumoka jam už tai pinigus iš biudžeto. Jei tai, kas tariamai sumokama kaip mokesčiai būtų nemokama, galutinis finansinis rezultatas būtų tas pats: valstybė mokėtų žmogui tiek kiek žmogus gauna į rankas ir taip sumažėtų valstybės išlaidos. Sodra ir biudžetas gautų lygiai tokia pačia suma mažiau pajamų. Niekas nepasikeistų. Biudžetininkai nemoka jokių mokesčių.

          • lv

            Tai biudžetininkas jau nebeserga, nebepraranda darbo, nebepasensta ir nebeišeina į pensiją? Arba jei jau gavo nuosprendį „biudžetininkas“, tai visam gyvenimui? Kas sumok-a(-ės) už tai, jei jau sodra ir biudžetas gauna mažiau pinigų?
            Jei valstybė atsiskaito su darbuotoju, tai lygiai taip pat, kaip ir vidutinis vadybininkas su tiekėjais (į galutinę kainąįkalkuliuoti visų mokesčių kaštai). Biudžetininkai moka mokesčius, kaip ir vadybininkai. Moka tam, kad jie būtų perskirstomi. Perskirstomi visiems. Ir vidutiniams vadybininkams.

          • Valentinas

            Ne. Valstybė galėtų nemokėti biudžetininkams pinigų iš biudžeto, kad vėliau tuos pinigus grąžintų į biudžetą. Ji galėtų mokėti atlyginimą ir suteikti nemokamai kitas paslaugas. T.y. pinigai eitų tiesiai paslaugų teikėjams. Finansinis rezultatas būtų tas pats. Biudžetininkai nemoka mokesčių.

          • lv

            Ar tik nenori pasakyti, kad biudžetininkas užsidirbęs 2000 litų (sukuręs tiek vertės), kažkodėl turėtų būti laikomas sukūręs tik 1000 litų vertės ir nemokantis mokesčių, vien tik todėl, kad tas 2000 atlyginimas (inkorporuojant 1000 mokesčių kaštus) mokamas iš tos pačios kasos, į kurią vėliau sugrįžta mokesčiai?
            Jei nenori, tai biudžetininkai MOKA MOKESČIUS, nes apmokestinamas jų darbas (jo kuriama vertė), lygiai taip pat, kaip ir kitų dirbančiųjų.

        • Izbliondimas

          Čia matau ne tik Valentinui nėra aišku dėl tų atsiskaitymų tarp dirbančių (pavadintų mokesčiais).
          Nesusikalbama, manau, dėl to, kad visa ta atsiskaitymo sistema tarp dirbančiųjų yra supaprastinta. Jei ji nebūtų supaprastinta, – iš viso būtų šakiai…
          Tad nesusikalbėjimas tik dėl to manau.
          Va, jei būtų taip, kaip iš tikrųjų yra, t.y. nesupaprastintai (kaip dabar), manau tuomet daugeliui daug aiškiau būtų.
          O yra kaip.
          O yra taip, kad, jei nebūtų tos supaprastintos tarp dirbančiųjų sistemos, – tai toks verslininkas pačioje pradžioje kiekvieną mėnesį, turėtų atskaičiuosti skolą (mokesčius) ne valstybei, o:
          1. Mokyklai, kurioje mokėsi nemokamai jis ir jo samdiniai.
          2. Institutui, -„-.
          3. Mokslo institucijoms ir dar šimtui institucijų.
          4. Policijai, kad saugo jį, jo šeimą, jo turtą, taip pat jo samdinių.
          5. Dar dešimtims, šimtams institucijų…

          O va tada, jau, pavyzdžiui, toks mokytojas (išimkime, pavyzdžiui, vieną dirbantįjį iš to viso konteksto), taip pat atsiskaitytų, su čia anksčiau išvardintoms institucijoms. O pats gyventų, maitintųsi taip pat oriai, – nei kaip dabar, kai,atseit, gauna atlyginimą iš biudžeto.
          Deja, to būti negali. Visa tai buvo būtina supaprastinti. Todėl Valentinui ir kitiems, manau, ir patampa neaišku.
          O toje visoje supaprastintoje sistemoje, kaip čia jau šiandien rašiau, – tapsta centre esantys (bankai ir pan.) ir yra labai nuskriausti, tie pakraščiai, – mokytojai, žemdirbiai ir pan..
          Tiksliau apvogti.
          Kitaip matosi nėra ir įmanoma. O nesupaprastinti juk taip pat negalima.
          O tada prasideda išlyginamieji elementai, vėl su savo centrais ir pakraščiais. Deja.
          Visa tai, supraskime ne fianasitų sferoje turėtų būti.
          Ir ne buhalterija, tai iš tikrųjų.
          Tik, kai yra būtinybė tai per ten (fiannsitus) „paravaryti“, tas supaprastintas schemas, – daug kas dėl to natūraliai ir pasimeta. Normalu, pagaliau, – juk ne visi saliamonai yr.

    • nerijus

      „Kita socialinė grupė rodanti saviorganizacijos sugebėjimus ir norą gauti privilegijų visuomenės sąskaita yra pedagogai. Pakankamai dideli atlyginimai beveik nesumažinti per krizę, didelis atostogų skaičius, specialūs reikalavimai dėl pensijų ir t.t.“

      Pedagogas – graikų vaikus lydintis į mokyklą asmuo, padedantis jiems mokykloje. Taip vadindavo vergus.

      Tamsta Valentinai…pailsėkite.

  • Izbliondimas

    Valentinas tarp kitų eilučių parašė ir tokį tekstą: „…Tai privačiame sektoriuje dirbantys samdomi darbuotojai, darbščioji mažuma, kuri uždirba pensijas pensininkams ir atlygimus pedagogams, daktarams, policininkams, gaisrininkams, politikams…“
    Manau, tai iš esmės nėra tiesa.
    Kokia yra valstybėje sistema, jos galia, – labiausiai priklauso ne nuo verslininkų ir jų samdinių, o nuo mokytojų, dėstytojų.
    O kad žmonės neatiduoda didžiąją darbo dalį okupantui (kaip sakoma pati brangiausia būtų kariuomenė, – okupanto), kad valgo savo duoną, o ne okupanto pamėtėtą, pagamintą iš kokio tai smėlio, – labiausiai priklauso nuo visoje eilėje struktūrų, jose dirbančių.
    Kad viską ką žmogutis turi, kad nebūtų tavo, tavo ainių pastangos visiškai beprasmės, iš tavęs neatima vagis, plėšikas, banditas, – priklauso vėl visos eilės žmonių, dirbančių taip pat visoje eilėje struktūrų.
    Kartą seminare žmonių paklausiau. Štai turime iš chemizuotame ūkyje grūdų užaugintą duoną, pyragą. Čia joje daug riekučių. Tad pasakykite man, kiek riekučių – yra žemdirbio. Taip sakau, – viena riekutė tik. Visos kitos riekutės – nėra žemdirbio. O, chemikalų gamyklų, ž.ū. technikos gamyklų, visos galybės kitų gamyklų, įmonių, įstaigų, visos galybės sistemų – tos kitos duonos, pyrago riekutės. Juk tam dešimtys šimtai struktūrų dirbo, dirba, kad visa tai egzistuotų…
    Dar juokingesnis klausimas, kai vartojama teminas mokesčių mokėtojas, turint omenyje, kad tai verslininkas ar jo samdinys. Kai net nepagalvojama, kad jis devintas vanduo nuo kisieliaus…
    Deja, toks dar tebėra mūsų žmonių mentalitetas, kol kas.
    O kas apie tai jiems aiškina. O ar aplamai yra kas visa tai supranta. Ar kur skaitėte tokių veikėjų pasisakymus…

    • stellar penny bun

      Dar keletas BLONDINIZMO ‘išminties perlų’… Gerbiamas, tamsta, vieną kartą užsirašykite sau ant kaktos, kad tik privati iniciatyva kuria darbo vietas, o tuo pačiu papildo valstybės biudžetą. Visa kita yra demagogija.

      • suomis

        Mielasis, jeigu šią ereziją būtumėt išdėstęs 1938m. Vokietijoje, kitą dieną būtumėt keliavęs į Dachau.
        : DDDDDDDDDDDDDDD

        • stellar penny bun

          O aš naiviai galvojau, kad Lietuvoje nebėra antisemitinių apraiškų…

          • suomis

            Čia, su antisemitinėmis apraiškomis neturi nieko bendro. Čia turi bendrą su tuo, kad „AUTOBANAIS“ ir po šiai dienai yra naudojamasi, nors nei Draimler, nei BMW į juos neinvestavo nė vienos markės.

          • suomis

            Ir dar. Darbo vietas kuria ne privatus verslas o KAPITALAS. Ir neturi reikšmės, kuriose rankose jis yra. Visa problema – efektyvaus panaudojimo.

          • stellar penny bun

            Jau taip atsitiko, kad vieną dieną Ralfas, Suomis ir Vingių Jonas atsidūrė tropinėje negyvenamoje saloje. Tačiau sala nebuvo išsvajotas rojaus kampelis, o tik nykus žemės lopinėlis, kuriame nebuvo galima rasti nieko valgomo, išskyrus apie jį plaukiojančias žuvis. Kadangi sala buvo atskirta nuo civilizacijos, tai naujieji salos gyventojai žuvį galėjo pasigauti tik rankomis. Atrodytų lyg viskas ir paprasta, tačiau žuvys buvo labai slidžios ir vikrios, todėl visos dienos darbo laimikis būdavo po vieną žuvį kiekvienam salos gyventojui. Vienos žuvies vos užtekdavo prasimaitinti. Taigi, salos ūkinę veiklą sudarė žvejų kėlimasis anksti ryte, žvejyba, žuvies valgymas ir miegas. Ir taip diena iš dienos, bet vistiek geriau negu mirti iš bado. Kaip ir visi žmonės Ralfas, Suomis ir Vingių Jonas buvo ambicingi ir kūrė planus kaip pagerinti savo gyvenimą. Suomis svajojo apie naują mersedesą, Vingių Jonas sapnuodavo kaip jis aria lauką įkinkęs John Deere traktorių, na o Ralfas… hm visą laiką galvojo, ką čia reikia padaryti, kad būtų galima pagauti daugiau nei vieną žuvį per dieną ir kad likusią laiko dalį būtų galima skirti trobelei suręsti ir drabužiams iš palmių lapų pasiūti…
            Vieną ankstų rytą Suomis ir Vingių Jonas rado Ralfą paplūdymyje kažką tai braižantį ir dėliojantį akmenėlius. Taip pat šalimaai buvo krūvelė virvelių nuvytų iš palmių žievės. Suomis priėjo, pažiūrėjo ir pagalvojo, kad Ralfas turbūt yra bepradedąs išprotėti, tuo tarpu Vingių Jonas mąstė, kad jis jokiu būdu nesidalins su Ralfu savo dienos laimikiu, jeigu jo bendrakeleivis ir toliau čia braižys kažkokius niekus. Taip jie ir išsiskyrė, Suomis su Vingių Jonu nuėjo gaudyti žuvų, o Ralfas, likęs tą dieną nevalgęs, ir toliau kažką tai braižė, dėliojo akmenėlius, raišiojo nuvytas virveles. Sekantį rytą, pabudę iš miego, Suomis ir Vingių Jonas pamatė į juos bestėrantį Ralfą, kuris rankose laikė kartį, kurios vienas galas buvo suriestas į lanką, ir tas lankas buvo apraišiotas virvelėmis, o tarp tų virvelių spurdėjo keletas žuvelių… Kalbant ekonomikos terminais, Ralfas savo privačia iniciatyva sukuria ir pagamina tinklelį žuvims gaudyti. Tai pirmas kapitalo vienetas saloje. Dabar Ralfas per trumpą laiką prisigaudo žuvies visai savaitei, kitą dalį laiko skiria trobeliai statyti ir drabužiams siūti. Ralfas jau gveldena naują idėją, kaip būtų galima suręsti plaustą. Tai dar palengvintų žvejybą…

          • suomis

            Galima parašyti ir kitaip. Kol Ralfas braižė, skaičiavo ir t.t. Suomis su Jonu gaudė žuvį. Tačiau, Ralfui tuo metu gurgė pilvas ir jis nutarė pasiskolinti iš Suomio ir Jono žuvies, bet čia Jonas, Ralfui užgiedojo sąligas, kad šiandieninė Jono žuvis kainuoja dešimt Ralfo žuvų ritoj. Ir jeigu jo tokios sąligos netenkina, tai lai eina jis graužti palmę arba skolintis pas Suomį. Bet gavosi taip, kad ir Suomis buvo ne pirštu darytas jis taip pat iškėlė sąligas ir ne bet kokias – jis už savo, šiandien sugautas žuvis paprašė dalies į tą kūrinį, kurį Ralfas kuria. Ir jeigu tokios sąligos tenkina, tai Ralfas yra durnius o jeigu netenkina, tai jis dar didesnis durnius.

      • Izbliondimas

        varputi,
        tai ką Jūs sakote, manau, ir yra didžioji demagogija, išaukianti daugiausiai nelaimių žmonijai.
        Ji turi savo auditoriją, nesugebančių mąstyti žmonių auditoriją. O tai šiandien 99.99 Lietuvos, gal.
        Ta Jūsų mintis, manau, visiškai niekinga.
        Jei jau taip pakrypstant, – svarbiausiai, yra mokslas. Švietimo, mokymo sistemos. Žmonių valdymo sistemos.

  • tata

    Pilnai pritariu, kad ukininkai mokesciu prasme yra parazituojanti visuomenes grupe, taciau ikilo klausimas ar tulo Starkeviciaus pamineti skaiciau yra PAJAMOS ar IPLAUKOS? Tai esminis skirtumas.

    • Izbliondimas

      Tata,
      ekonominiame – finansiniame visme tame mechanizme, kraštutinis yra labai skriaudžiamas. Ti ž.ū. Centre esantis, – bankas, nėra aplamai ne tik skriaudžiamas, greičiau pats skriaudikas…
      ES sugalvojusi buvo labai gerą formulę. Kiekviena šalis sumeta po 1 proc., iš kurio sudaromas ES biudžetas.
      Tad pusė to biudžeto keliaudavo dalinai toms minėtoms nesąmonėms sumažinti. Bent dalinai. T.t. ž.ū – skiriama būdavo apie 50 proc. to ES biudžeto.
      Parama ž.ū., – iš tiesų yra parama valgytojui.
      Šiandien ūkininkauti nėra norinčių (į tą skaičių neįtraukiu tų kelių šeimų (tūkstanties), kurios iki 2007 m. paėmė tas dešimtis milijardų (per SAPARD, KPP investicines programas), žemę).
      Ž.ū. Lietuvoje, manau, gali ir išnykti kaip ir Latvijoje bei Estijoje tai atsitiko.
      Ž.ū. nelaikau, kai – žemę valdo kelios šeimos (kaip minėjau, tūkstantis Lietuvoje).
      Turiu omenyje tokį ž.ū, kai – Lietuvos kaime šimtai tūkstančių laimingų, savo žemę, savo darbus turinčių šeimų. Jis toks jau nušluotas, manau negrįžtamai, – iki kol čia neateis vienos tolimos šalies žmonės☺. Dar gerai, kad ne kitai metais, kad aš bent to dar nepamatysiu.

      • tata

        Izbliondimai, nelabai supratau pacio toki ilga atsakyma i elementaru klausima apie pajamas ir iplaukas.
        As galiu informuoti kur gali rasti tokia tavo nupiesta idile apie tukstancius laimingu, savo zeme dirbanciu seimu. Nuvaziuok savaitgali i kolektyvinius sodus. Ten ir yra issvajotasis zemes ukis.
        Ir kodel Estijoje zemes ukis isnykes?

  • nerijus

    Kas pirmiau atsirado: valdininkas ar mokytojas („pedagogas“)?..
    Štai kur klausimas!..

  • kestutis d

    Jei atmintis neapgauna – Lietuvoje 248000 ūkininkų. Bet iš jų tik 10 000 turi tokius ūkius, kurie gali duoti kažką panašaus į pajamas. Visi kiti – pagal ES kriterijus – priklauso ‘natūriniam ūkiui’ – ty, dirba tik ant tos žemės gyvenančių žmonių pramaitinimui. Paprasčiau tariant – Lietuvoje yra keliolika tūkstančių tokių, kurie kaip ir Starkevičius turi daugiau kaip keliasdešimt hektarų, ir porą šimtų tūkstančių tokių, kurie turi savo keliolika hektarų ir praktiškai nieko iš to negauna.
    Artūro pasiūlymas čia primena desperatiškus seimo pasiūlymus apmokestinti nekilnojamą turtą vertingesnį nei milijoną – bet tokių surado tik kelis tūkstančius, taip ir čia su Artūro pasiūlymu – vertų apmokestinti tėa tik tie keli-keliolika tūkstntačių. Todėl tiek seimo, tiek Artūro pasiūlymas menkaverčiai – abu nesiekia 300 milijonų, todėl nelaikytini prioritetiniais.
    Beje, sutvarkyti tą netvarką su ūkininkais tikrai reiktų – čia Artūras teisus, ir didesnius mokesčius jie mokėti galėtų ir turėtų (nors tai ir neatneštų milijardų, beje dar viena problema – Starkevičius turėtų mokėti mokesčius ne nuo pajamų, o nuo pelno, todėl jūsų, Artūrai, paskaičiavimo metodika čia nėra visiškai teisinga – juk nežinot, kiek jis išleido ir kokia jo investiciju graža).
    Tad mokesčius ūkininkams reikėtų įtraukti į tą patį planą, kaip ir NT bei auto mokesčius.

    • Daiva

      Čia jau kiek daugiau logikos. Pajamų išlaidų būdas puikus, nes jei negali pagrįsti išlaidų, tai visos pajamos yra tokios pat kaip ir p. Artūro ir turėtų būti atitinkamai apmokęstintos. Bet skaičiuoti tik pajamas visiškai neprotinga, juolabiau, kad didesni ūkiai veda dvejybines apskaitas ir viskas ten aiškiau nei aišku, kur investicijos, kur išlaidos, kur pajamos ūkininko asmeninėms reikmėms.

  • aa

    Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi.Apmokestinkit ukininkus ir brangiau pirksite maista.Ka is to laimesite?

  • Petras

    Vienas ukininkas tvirtino, kad i hektara idejus 300 Lt gauna 500 Lt. Hektaro nuoma metams rodos 100 Lt kainuoja.