Artūras Račas

… Žemiau bus pateikti žurnalisto, neturinčio teisininko išsilavinimo, pamąstymai apie Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir jo vietą Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje.

Jei tekstą norės komentuoti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, vienintelis prašymas yra komentuoti ne įsigalėjusį požiūrį, o galiojančius teisės aktus.

********************************************************************************************************

Pradėsiu nuo to, kad Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė pareiškimą dėl Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT)  2011 metų sausio 6 dienos sprendimo įgyvendinimo.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai niekuo neypatingas įvykis – per dieną į savo pašto dėžę gaunu dešimtis pranešimų spaudai apie įvairiausius pareiškimus.

Tačiau pirmas žvilgsnis kartais gali būti klaidingas. Šiuo konkrečiu atveju – taip pat, nes KT pareiškimai yra atskiri atvejai, tai yra, ypatingai reti ir išimtiniai. KT atstovė spaudai man patvirtino, kad KT istorijoje jų iki šiol būta mažiausiai du. Vieną jų radau.

Šiaip jau į pirmadienio KT pareiškimą būtų galima nekreipti jokio dėmesio, nes, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, drįsiu teigti, jog teisine prasme tai – niekinis dokumentas, neturintis jokios teisinės galios.

Tačiau nepaisant to, jis yra svarbus. Svarbus ta prasme, kad juo KT iš anksto paskelbia, kad jis ir toliau žais politinius žaidimus, kuriuos pradėjo žaisti per R.Pakso apkaltos procesą. Tai yra, nesiims taisyti klaidos, kuria padarė priimdamas 2004 metų gegužės 25 dieną nutarimą, kuriuo, kaip nusprendė EŽTT pažeidė buvusio prezidento R.Pakso teises.

Ypatingo dėmesio vertos štai šios KT pareiškimo vietos:

Šiame  kontekste pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus   Teisių Teismas  minėtame  sprendime  nurodė,  jog  draudimas   asmenims, pašalintiems  iš  pareigų  apkaltos  proceso  tvarka,   dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas konstituciniu lygmeniu, t.  y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

[…]

Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo  sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka  pašalintam  iš  pareigų, po tam tikro laiko  kelti   savo kandidatūrą  rinkimuose  į  Seimą  ir  užimti  parlamento   nario pareigas   ir  taip  pašalinti  nesuderinamumą  tarp  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos  ir  Žmogaus  teisių  ir   pagrindinių laisvių  apsaugos  konvencijos,  turi būti  daromos   atitinkamos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.

… Šiek tiek ironizuojat – KT nekaltas, aplinka (tai yra, EŽTT) kalta.

Bet nejuokinga. Nes, mano – ne teisininko – supratimu, KT meluoja. Labai įdėmiai perskaičiau EŽTT sprendimą. Ir, remdamasis savo anglų kalbos žiniomis, drįsčiau teigti, kad KT neteisingai interpretuoja EŽTT sprendimą.

Man EŽTT sprendime nepavyko rasti teiginio, jog „draudimas   asmenims, pašalintiems  iš  pareigų  apkaltos  proceso  tvarka,   dalyvauti rinkimuose į Seimą yra įtvirtintas Konstitucijoje“.

EŽTT sprendime (110 punktas) yra nurodoma, kad draudimas yra įtvirtintas konstitucinėje aplinkoje (constitutional stone) ir dėl to yra nekeičiamas.

Kita vertus, EŽTT čia pat (111 punktas) nurodo, kad Lietuvos Konstitucijos 56 straipsnis, nuorodantis, kokie asmenys negali būti renkami Seimo nariais, nekalba apie apkaltos būdu iš posto pašalintus pareigūnus.

Spėju, kad KT formuojamos konstitucinės doktrinos šalininkai ir patys KT teisėjai šioje vietoje man kibs į atlapus ir puls aiškinti, kad KT nutarimai, aiškinantys Konstituciją yra Konstitucijos dalis, todėl KT 2004 m. gegužės 25 dienos KT nutarimas yra prilygintinas Konstitucijai.

Bet tai tik interpretacija, neturinti jokio teisinio pagrindo.

Iš tikrųjų KT neturi galios interpretuoti Konstitucijos. Norint tuo įsitikinti pakanka įdėmiai perskaityti Konstitucijos VIII skirsnį. Jame nėra net užuominos apie KT galias aiškinti Konstituciją. KT galios yra baigtinės ir jos aiškiai išvardytos 105 Konstitucijos straipsnyje.

Tų galių negalėtų išplėsti ir KT įstatymas, nors ir jame nėra nieko pasakyta apie KT teisę interpretuoti Konstituciją.

Mano, kaip ne teisininko, supratimu, tai logiška. Devyni asmenys, kad ir kokie protingi, sąžiningi ir dori jie bebūtų, negali uzurpuoti teisės keisti Tautos susitarimo, kuriam Tauta pritarė referendume. Dėl vienos paprastos priežasties – Tauta dėl to nesusitarė ir to neįrašė savo susitarime – tai yra, Konstitucijoje.

Suprantu, kad skamba šiek tiek šventvagiškai, tačiau, mano supratimu, realiame gyvenime būtent tai ir įvyko – devyni KT teisėjai uzurpavo Tautos valią ir kažkuriuo konkrečiu momentu, priskirdami sau teisę interpretuoti Konstituciją, kartu priskyrė sau teisę keisti Konstituciją savo nuožiūra be Tautos pritarimo.

Kada konkrečiai tai įvyko negalėčiau pasakyti, šioje vietoje galbūt galėtų padėti konstitucinės doktrinos žinovai, o gal reikėtų atskiros ir išsamios studijos. Tačiau akivaizdu yra viena – nė vienas šiuo metu galiojantis teisės aktas, įskaitant Konstituciją, nekalba apie Konstitucijos keitimą, remiantis KT nutarimu, sprendimu ar išaiškinimu.

Tuo tarpu 2011 metų sausio 10 dienos pareiškime KT bando mums visiems įteigti, jog yra priešingai. Devyni (tiksliau – aštuoni, nes viena KT teisėja dėl ligos svarstant pareiškimą nedalyvavo) KT teisėjai bando pasakyti, kad jų 2004 metų gegužės 25 dieną paskelbta Konstitucijos interpretacija yra aukščiau už Konstituciją, kuriai mes pritarėme 1992 metų spalio 25 dienos referendume. Ir kad dėl šios devynių teisėjų interpretacijos mes – visa Tauta –  turime keisti savo susitarimą, tai yra, Konstituciją.

Aš asmeniškai su tuo nesutinku. Ir ne tik todėl, kad asmeniškai mačiau, kaip buvo kuriamas dabartinės Konstitucijos tekstas. Būdamas sveiko proto manau, kad negalima atiduoti visos Tautos likimo į devynių žmonių rankas, nepaliekant jokios apsaugos. Net jei tie žmonės yra dori, sąžiningi, atsakingi ir neturintys jokių politinių ar asmeninių interesų, kuo aš asmeniškai, deja, abejoju.

Konstitucija yra per daug svarbus dokumentas, kad paliktume bent menkiausią galimybę ja manipuliuoti.  

Šiandien, atrodo, jau darosi akivaizdu, kad manipuliacija Konstitucija, tai yra, visų mūsų susitarimu, tapo realybe.

Galime prisiminti KT nutarimus dėl teisėjų atlyginimų, dėl pilietybės, dėl „Leo LT“, dėl pensijų mažinimo. Ar tai buvo nutarimai dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai? Drįsčiau teigti – ne. Tai tebuvo bandymai interpretuoti Konstituciją pagal tuometinę politinę konjuktūrą.

Paradoksas, bet turiu prisipažinti, jog nors ir kritikuodamas daugelį KT nutarimų, pats visą laiką laikiausi nuomonės, jog teisė yra visa ko pagrindas. Tai yra, kad KT nutarimų, net jei jie atrodo konjunktūriniai ir politizuoti, turi būti paisoma. Pamenu, net džiaugiausi, kai V.Adamkus vis dėlto nesiryžo suteikti pilietybės K.Douglas, o D.Grybauskaitė vetavo Pilietybės įstatymo pataisas.

Tačiau dabar nebijau prisipažinti, jog daugeliu atvejų klydau.  Išskyrus tą vieną – kaip per apkaltą KT tapo politinio proceso dalyviu ir ėmėsi funkcijos, kurios Tautos susitarimas KT nesuteikė: naudoti Konstituciją kaip įrankį politiniams oponentams šalinti.

Klydau todėl, kad maniau, jog daugelį problemų gali išspręsti laikas ir branda.

Po 2011 metų sausio 10 dienos KT pareiškimo supratau, kad buvau naivus. Kad laiko buvo per mažai ir kad brandai atsirasti trukdo interesai, pinigai ir kitos žemiškos vertybės, kurios daugeliui vis dar yra svarbesnės už Tautos susitarimą.

Todėl šiandien esu įsitikinęs, kad KT problemą reikia spręsti iš esmės.

Ir tai padaryti galima dviem būdais.

Pirmasis – gana juokingas – yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar jo nutarimai, aiškinantys Konstituciją, turi didesnę galią nei pati Konstituciją. Labai norėčiau paskaityti, šį išaiškinimą ir ypač tą jo dalį, kurioje KT paaiškintų, kuris Konstitucijos straipsnis sutekia jam didesnę galias nei pati Konstitucija.

Antras būdas – daug paprastesnis – yra KT įstatymo pataisa, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kad KT neturi galios interpetuoti Konstitucijos, nekalbant jau apie galią ją keisti ir po to reikalauti, kad Tauta ar jos atstovai Seime tuos paketimus atšauktų keisdami Konstituciją. Teisine prasme nieko įžūlesnio tikriausiai neįmanoma sugalvoti.

Tokia pataisa panaikintų E.Kūrio iššauktas Konstitucijos dvasias ir grąžintų Konstituciją tiems, kam ji priklauso – Tautai.

Tikriausiai pasirodysiu naivus, bet kažkodėl manau, kad tai nėra neįmanoma.

Jei, žinoma, vis dar esame Tauta.

(18 balsų, vidurkis: 4,72 iš 5)

Loading...