Man labai patiko…

Jau berods antrą kartą noriu pasakyti, kad rubrikos „Man patiko“ kartais nepakanka…

Štai perskaičiau S.Kanovičiaus tekstą Bernardinuose ir vėl noriu pasakyti „Man labai patiko“ ir rekomenduoti paskaityti visiems.

Tik viena citata:

Kiek daug žmonių, kurie skaičiuoja nužudytuosius, deda juos kaip svarsčius ant svarstyklių. Sveria.

Bet šiaip reikia skaityti visą tekstą…

(4 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • Šamanas

    Iš vienos pusės tiesiai kakton kerta L.Donskis – jūs visi už ribos. Iš kitos pusės švelniai paglosto S.Kanovičius – nedėkim ant svarstyklių. Bet pats nejučia uždeda – lietuviai gyvi ir sveiki Sibire kažką aiškina kodėl negrįžo į Lietuvą, o jo šeima nieko papasakoti negali. Sibiras ne toks ir blogas, nes Garikas tampa net pačiu Perelšteinu. Kažin kodėl „Kregždutės“ tampa Dvariono (ar ne todėl, kad šis jidiš laisvai kalbėjo). Stankeras – produktas, o kitoj pusėj ar nieko nėra? Kažkodėl jausmas nekoks.

    • mdxacuk

      Ne tik „Kregždutės“. Perelšteinas mano laikais irgi buvo Hermanas, ne Haroldas.

      Šiaip tai įdomi žmogaus minčių eiga. Kiekvienoj pastraipoj po naują tezę, kurią čia pat pats ir paneigia.

      O strategiją ruda nelygu raudona lemia ne tik skaičiai, ką neigdamas teigia Kanovičius. Po bent truputį lygu iškart sektų nepatogūs klausimai.

      • Šamanas

        Haroldas/Hermanas praslydo – nedainavau. Ar dainavęs galėjo pamiršti? O gal „Ąžuoliuko“ ir nebuvo? Tada lieka bjaurus dalykas – manipuliacija žmonių jausmais.

        • mdxacuk

          Tai vat būtent. Man autoriaus lyrizmas atrodo gerokai dirbtinis ir pritemptas. Jeigu jį išmestume, kas liktų iš to, kas „labai patiko“ p. Račui ir kas labai skirtųsi nuo Donskio?

          • austras

            Skonio reikalas, tačiau man labiausiai patikusi pastraipa buvo kita.. Sakinys – KAŽKAS TEN, DVARE, NUSPRENDĖ, KAD TAUTAI IR JOS PATRIOTIZMUI REIKIA TURĖTI „SAVO GENOCIDĄ“ – labai stiprus… O dėl minties sekos – pritarčiau mdxacuk.

            …pridės ant tų pačių svarstyklių Ruandą, Kambodžą (kažkodėl pamiršot paminėt), Sudaną, Katynę ir dar dešimtis „pavyzdžių, kuriais tarsi netiesiogiai, bet vis dėl to pasako – „š” tas jūsų “genocidas. Stankeras nėra įdomus kaip Stankeras. Stankeras yra šito ruda=raudona reiškinys ir logiškas produktas. Jis kaip Ažubalis apie pilietybę pasakė tai, ką daugelis šitoje „noriu savo genocido” isterijoje, daugelis iš tiesų galvoja. Kažkas ten, dvare, nusprendė, kad tautai ir jos patriotizmui reikia turėti „savo genocidą”. Tad kaip, nieko neįžeidžiant, nenuslepiant istorinių faktų, nesutikdamas sąžiningų žmonių pasipriešinimo, gali tikėtis, kad žydai šitą jų skausmo menkinimą sutiks ir priims adekvačiai.

        • romas

          Austrai, labai laukiau reakcijos į Stankerą iš tamstos. Nors ji irgi emocinga, bet bent jau yra tikimybė, kad po emocijomis yra žinojimo pamatai.
          Norėtųsi išgirsti, ką Jūs manote apskritai apie holokausto problemą Lietuvoje. Man atrodo, kad vieši šnekėjimai ir nusišnekėjimai dažniausiai nėra grįsti giluminiu problemos supratimu, todėl kovojantys žodžių kovas dažnai neįkerta dėl ko kova vyksta. Kad ir Ažubalio nusišnekėjimas realiai turi ne tik tą turinį, kurį išgirsta politkorektiška ausis. Tai taip pat yra ir apie ekonominius interesus. Bet pilietybė – kitas klausimas. Grįžtant prie temos, aš abejoju, kad žydai nori iš mūsų tik pastovių deklaracijų apie atsakomybę. Čia greičiau turima omenyje, kas turėtų sekti iš atsakomybės prisiėmimo. Kiek suprantu, žydai kaltina Lietuvos valstybę už prisidėjimą prie holokausto ir iš to kyla mūsų, kaip piliečių, atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą. Kiek Lietuva tikrai yra II pasaulinio karo dalyvė ir kiek ji turi prisiimti atsakomybę už to karo padarinius, aš nežinau, bet, manau, užtektų suderinti materialios žalos dydį ir atlyginti, kad priekaištai pasibaigtų. Ar Lietuvos piliečiai gali tai suprasti, jei niekas nepateiks argumentų ir nepradės kalbėti atviru tekstu? Kol kas matau, kad net tokie šviesuliai kaip L.Donskis ir K.Girnius vertina istoriją skirtingai.

          • austras

            Gerbiamas Romai, jeigu jau klausiate, tai pabandysiu atsakyti. Mano reakcija į Stankero mintis žurnale Veidas sutaptų su viena Artūro Račo mintimi:
            „Taip, “Veidas” padarė klaidą. Spausdindamas ne jų pačių žurnalisto parašytą komentarą Lietuvai labai jautria tema, neperskaitė to komentaro du kartus ir leido, kad jis būtų paskelbtas su vienu dviprasmišku sakiniu. (…)

            Tačiau juk tiek “Veido” leidėjas, tiek vyriausiasis redaktorius pripažino, jog padarė klaidą. Tiek jie, tiek to, daug aistrų sukėlusio komentaro, autorius P.Stankeras labai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad jie neneigia Holokausto.

            Dirbtinai kelti problemą iš vieno dviprasmiško sakinio yra kvaila. Ir čia, manyčiau, pilnai teisinga Račo mintis apie tai, jog kažkas „paprasčiausiai užsižaidė ir nepastebi, kad spardo kamuolį į savo vartus“.

            Bet… yra ir kita labai lietuviška (ukrainietiška)problemos pusė, kuri daug platesnė ir kurią labai aiškiai parodo Kanovičiaus tekstas „bernardinuose“. Cituoju: Stankeras nėra įdomus kaip Stankeras. Stankeras yra šito ruda=raudona reiškinys ir logiškas produktas. Jis kaip Ažubalis apie pilietybę pasakė tai, ką daugelis šitoje „noriu savo genocido” isterijoje, daugelis iš tiesų galvoja. Kažkas ten, dvare, nusprendė, kad tautai ir jos patriotizmui reikia turėti „savo genocidą”.

            Jei kalbėsime plačiau – šiandieninis lietuvių nacionalizmas tautos atmintį formuojančių valstybės institucijų yra sąmoningai konstruojamas apie kančią, skriaudą, netekimus ir t.t. Ir kai mes įsisamoninam, kad buvom aukos, dažnam yra sunku suvokti jog tuo metu aukos buvom ne tik mes. Ypač jei apie istoriją sužinoma tik lietuviškos mokyklos suole, o paskui, geriausiu atveju, iš Griniaus ar Donskio straipsnių.

            Valstybinės institucijos Lietuvoje karštiligiškai ieškojo kaip čia sukonstruoti vieningą tautinį istorijos naratyvą, kuris konsoliduotų naciją. Ir surado: Vytautas Didysis, Žalgiris, Lietuva „nuo jūros iki jūros“, 1918, Smetona, pokario partizanai. Šlovinga – XV amžiuje, kenčianti, bet kovojanti – XX amžiuje. Daug kas perimta iš Smetonos laikų propagandos, o pokario partizanai įterpti į „harmoningą“ visumą. Prie šlovės ar „savo“ kančios akimirkų žydų holokaustas juk visai netinka? Juščenka ukrainiečius taip pat bandė konsoliduoti per badmečio – kančios – atmintį.

            Štai su šituo vieningu valstybinių institucijų padiktuotu „istoriniu“ naratyvu ir siūlyčiau kovoti tiems, kurie kelia isteriją dėl vieno Stankero sakinio.

          • Fredis*

            austrai, kurių istorinių datų datų, įvykių, veikėjų atsisakytum, kas neverti paminėjimo (Vytautas Didysis, Žalgiris, 1831 ir 1863 m. sukilimai, A.Smetona, K.Grinius, partizaninis karas, „Baltijos kelias“) ir kas nepelnytai užmiršta? Šiandien išlipau P.Cvirkos sustojime ir ėjau pėstute į Senamiestį pro S.Neries paminklą, – viskas stovi savo vietoje, Liudas Gira – taip pat.

            „Štai su šituo vieningu valstybinių institucijų padiktuotu
            “istoriniu” naratyvu ir siūlyčiau kovoti…“ austras

            austrai, gal Tu nebekovok, o pasiūlyk ką nors įdomaus, nes Tavo verkšlenimai dėl „vieningų valstybinių institucijų padiktuotų istorinių naratyvų“ atrodo apgailėtinai.
            Žalgirio mūšio minėjimas jau tapo tarptautiniu renginiu, visi norintys pamatyti 600-čio minėjimo renginį miestelėnai ir sodiečiai nebetilpo laukuose.
            Kokia alternatyva?

          • austras

            Norėtumėt konkrečių pasiūlymų – prašau.
            1)siūlyčiau nemažai dėmesio skirti tam pačiam žydų holokaustui – bent jau tiek pat, kiek ir pokario partizanų kovoms. Siūlyčiau vadovėliuose tiesiogiai naudoti dokumentus, kuriuose akivaizdžiai atsispindi Reivyčio ir Klimaičio veikla žydų holokausto procese, o taip pat dalies Lietuvių policijos batalionų veikla bei batalionų išvykos į Baltarusiją.
            2) greta Vytauto Didžiojo ir „nuo jūros iki jūros“ siūlyčiau daugiau kalbėti apie tuometinę imperijos ekonominę padėtį, gyventojų tankumą. Taip pat plačiau nagrinėti LDK administravimo modelį rusų žemėse, kiek valstybė buvo vienalytė.
            3) plačiai panagrinėti klausimą ką bendro nacionalinė XX a. Lietuvos valstybė turi su LDK, ką bendro turi smetoninis tautiškumo jausmas su LDK piliečio savivoka, kuo skyrėsi LDK pilietybės ir smetoninio tautiškumo supratimas. Čia vertėtų plačiau pakalbėti apie tai, kuo skyrėsi 1831 bei 1863 metų sukilimo dalyvių pasaulėžiūra nuo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo narių pasaulėžiūros.
            3) greta tautinio nacionalinio judėjimo pradžios – Basanavičiaus ir antisemito Kudirkos, siūlyčiau prisiminti ir kitas to meto alternatyvas – pavyzdžiui, konfederacijos su Lenkija šalininkus (pavyzdžiui, to paties Pilsudskio konfederacinius planus).
            4) plačiau dėstyti kaip Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus buvo suvokiamas Vakarų Europoje, kokia buvo Hymanso projektų reikšmė ir kodėl Lietuva tų projektų atsisakė.
            5) plačiai ir įvairiapusiškai nagrinėti autoritarinio Smetonos režimo struktūrą (pateikiant tuo metu vyravusią propagandinę informaciją), argumentuotai analizuoti klausimą kodėl nebuvo pasipriešinta 1940 metais, tuo pačiu atskleidžiant kokių užsienio politikos nuostatų Lietuvos valstybė laikėsi 1938-1940 metais. Čia vertėtų prisiminti tautininkų partijos finansavimą iš Sovietų ambasados kasos, 1926 metų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos Nepuolimo sutartį.
            5) kalbant apie pokario laikotarpį siūlyčiau vadovėliuose nevengti Mindaugo Pociaus iškeltos temos – kiek civilių žmonių nukovė partizanai, vykstant partizaniniam karui.

            Tokie pirminiai pasiūlymai.

          • Rytis I

            Jeigu jau taip, galima prisiminti didvyriškas lietuvių ir latvių kovas ginant revoliucijos lopšį Piterį.. Smolnyj kabo didelė tokia nuotrauka – Lenino kabinetą besaugantys du sargybiniai, vienasiš jų lietuvis, kitas latvis.

          • Fredis*

            austrai, viską, ką čia surašei yra žinoma ir plačiai diskutuojama tiek specialistų rate, tiek ir paprastų miestelėnų tarpe. Po antrojo pasaulinio karo kovos mūsų krašte su sovietiniais banditais yra ypač mėgstama aptarinėti tema įvairiuose forumuose, o, kad esame „žydšaudžių tauta“ – tai daugelis seniai priima kaip neginčijamą faktą. Nieko naujo neparašei ir tai nėra pretekstas neminėti Žalgirio mūšio, nežinoti Prezidentų pavardžių, jų valdymo laikotarpių ypatumų, neminėti okupacijų pradžių ir pabaigų, Pilsudskio įsiveržimo ir kitų įvykių.

          • austras

            Matot, Fredi, problema yra tame, kad gal Jūs ir diskutavot prie alaus bokalo, ar kokioj konferencijoj, tačiau ši mokslinė ar nemokslinė diskusija nenusileido nei į vieną rimtą mokyklinį vadovėlį. Jame ir toliau Žalgirio mūšis, Prezidentų pavardės, okupacijų pradžios ir pabaigos, Želigovskio „maištas“ ir t.t. Ar aš sakau, kad viso to neturėtų būti? Aš sakau, kad GRETA viso to, turėtų būti ir kiti istorijos puslapiai. Kolei kas jie arba nenušviečiami, arba nušviečiaimi labai paviršutiniškai.

          • Fredis*

            Istorijų vadovėlių rašytojai sudeda pagrindinius akcentus. Jaunieji mokslininkai disertacijas rašo universitetuose.

          • austras

            Tuomet sakyčiau, kad mano „pagrindiniai akcentai“ dažnai nesutampa su „vadovėlių rašytojų“. Kol istorija yra suvokiama kaip tautinė propaganda, o ne mokslas, tol „pagrindiniai akcentai“ bus daugiau propagandiniai, nuleisti iš „šapokinės“ istorijos lentynų.

          • Fredis*

            Mes su mdxacuk’u žinome, kad Tu esi kitoks, todėl Tave labai mylime. Puiku, kad turi gerą, lankomą, skaitomą tribūną. Žinia apie istoriką austrą nuskambės toli (jau skamba).

          • austras

            Turiu net du gerbėjus: vienas, jei tik gali, pavadina apgailėtinu, o kitas siūlosi atbrist per sniegą su šerno kanopom. Džiaugiuos už abu.

          • austras

            Delfi žurnalistė pagrybavo su datomis (indėnais XIV amžiuje ir t.t.), tačiau straipsnis atitinka čia gvildenamą problematiką. Ir kalba tikras žydų holokausto Lietuvoje specialistas. Faktai žinomi, bet gal ne visiems.

            http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ssuziedelis-lietuvoje-holokausto-neigimo-nera-yra-tam-tikras-jo-menkinimas.d?id=39839507

          • nerijus

            austrai

            Kam Jūs vargstate su tom dviem personom?..
            Jei kirvis bukas- reikia jį galąsti, o tik po to genėti šakas.

          • romas

            Skaičiau, austrai, ir bernardinuose dar: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-18-saulius-suziedelis-holokaustas-turi-buti-centriniu-moderniosios-lietuvos-istorijos-ivykiu/54840
            Iš esmės juk nieko naujo – žinojome, kad žydų žudyme dalyvavo Lietuvos policija. Pats fakto žinojimas nieko neišsprendžia. Sužiedėlis irgi negali nieko pasakyti apie kaltę („O kaltė, – ne istorijos mokslo, o teologijos sritis“).

          • nerijus

            …policijos viršūnėlės. Kaip ir visur ir visada, nes eiliniai tik vykdytojai.

      • Rytis I

        „Kiekvienoj pastraipoj po naują tezę, kurią čia pat pats ir paneigia“ –
        ..Vienas tokis „istorikas“ irgi teigė-neteigė:
        – Lietuvių Laikinoji Vyriausybė getą (ateina vokiečiai) įsteigia patys. „Istorikas“ bando pats tai paneigti, bet..
        – žydus šaudė vokiečiai, persirengę smetonine uniforma. Faktas, bet ne daugiskaita.
        – Žydus šaudė žydai, kadangi žydų policija buvo, kaip ten su N. Paneriais?
        – SS lietuvių būriai buvo, bet to nepatvirtina informacija Latvijoje. Kas dar?..

        ps. „istoriko“ darbai jau tiražuojami Maskvoje, pamiršau tiesa leidyklos pavadinimą..

  • Genijus

    Straipsnis nerealus…
    Ne su viskuo sutinku, nemanau, kad mums, lietuviams, REIKIA savo genocido. Tiesiog jis BUVO.
    O KIENO genocidas buvo baisesnis, ir ar ruda lygu raudona, čia jau būtent yra mirčių dėjimas ant svarstyklių.
    Man, kaip lietuviui, raudonasis genocidas yra baisesnis, nes naikino MANO TAUTĄ. Ir nebūtinai tik fiziškai, genocidas gali būti (ir buvo) ir dvasinis.
    O kaip Lietuvos piliečiui (tai ne tas pats, kas lietuvis), baisūs abu, ir rudasis turbūt baisesnis, nes naikino VISUS Lietuvos žmones. Žmones. Visi mes žmonės.
    Tai užduodu sau klausimą – kas aš šiuo atveju: lietuvis ar Lietuvos pilietis? Manau, kad neabejotinai – Lietuvos pilietis. Man skauda ne tik dėl išnaikintų lietuvių. Lygiai taip pat – dėl žydų.
    Pagarba straipsnio autoriui. Toks pakankamai retas šiais laikas jausmas, kad straipsnis išėjo tiesiai iš dūšios. Todėl jis toks… šiltas. Nors ir apie mirtį. Ne tik apie ją…

  • lida

    Rašo gražiai, tačiau tekste pastebimos klasikinės manipuliacijos: vienu atveju – tik išprievartavimas (kelionė į sibirą), antru – tik mirtis (nesvarbu, ar kelionė, ar pasiliksi vietoj). Garikas tam įrodymas. Nes jei būtų likęs… nebūtų išlikęs (turėčiau patikėti, kad neišliko nė vieno iš likusių, kitaip tariant – išvežimas sibiran = išsigelbėjimas). Taigi pirmu atveju galima buvo netgi išprievartavimu nevadinti, o pav. kokiu antausiu – čia jau rašančiojo skonio ir saiko reikalas. Viso teksto esmė – „na gerai, turėkit savo holokaustukus, bet nedrįskit užmiršti, kad Holokaustas priklauso tik mums“. Taigi pats darbuojas svarstyklėm rankoves atsiraitojęs. Iš principo man atsvertą priimu, tik savo svarstyklėm pačiam atsvėrus, nereikia manęs kaltint, kad aš apsvėriau.

  • Fredis*

    Va, šitie geri pora sakinių, tokie neutralūs:

    „Užduodu sau ir likimui makabrišką klausimą – na, kodėl, kodėl kartais geriau būti išprievartautam, sulaužytu likimu, bet gyvam. Gal todėl, kad gyvas žmogus kaip gėlė – stiebiasi gyvenimo link, mėgina atsitiesti bet kuriomis sąlygomis, net pačiomis nežmoniškiausiomis ir mėgina išlikti žmogumi“.

    Minties posūkis kitur. O ar žinote kur iš tremties, kurie liko gyvi, galėdavo legalizuotis, „prisirašyti“? Nemenčinė, Juodšiliai (žymiausias juodšiliškis P.Auštrevičius), čia apie Vilnių, ir … Garliavoje. Taip taip, Valentinai, Garliavoje, todėl komjaunuokišką aroganciją ir žmonių niekinimą reikėtų truputėlį prislopinti.

    P.Auštrevičiaus „biografė“ Elena Tervidytė http://www.tervidyte.com/index.php?action=tekstai&id=152 apie Seimo narį rašė: „Tėvynės sąjunga (konservatoriai), argumentuodami, kodėl apsisprendžia remti ne V.Adamkų, o P.Auštrevičių, teigia (www.tslk.lt), kad P.Auštrevičius yra tremtinio vaikas (“būdamas tremtinio vaiku, nebuvo, nėra ir nebus valdomas rusiškų ar kitokių pinigų”). Kodėl pats P.Auštrevičius tremties fakto nemini, o surašo daug smulkesnius niekus – “vakarais Petras kartu su tėčiu klausydavosi ‘Amerikos balso’ radijo laidų, diskutuodavo įvairiais politikos klausimais”, – rinkėjui lieka neaišku.

    • Valentinas

      Fredi, tu nori pasakyti, kad kedofilija yra kažkaip susijusi su bubimu tremtyje?

      • Regis

        Valentinai, kedofilija ne lokalus Garliavos reiškinys. Usofilai bando visus ir save įtikinti jog visi kedofilai tik nuo Garliavos patvorių. Deja, deja.

        Beje gal jau reikėtų baigt nepelnytai linksniuot Garliavą? Ten šiaip visokių žmonių yra, kaip ir visur.

        • Valentinas

          Nepažįstu nei vieno usofilo.Manau, tokio reiškinio Lietuvoje nėra.

          • Regis

            Nesinori čia būtent po šiuo įrašu apie tai diskutuoti. Jeigu apibrėžtum kaip supranti kas yra kedofilas, tai man lengviau būtų paaiškinti kas yra usofilas arba priešingybė jam.

          • Valentinas

            Man irgi nesinori diskutuoti šia tema.

  • Regis

    „Užduodu sau ir likimui makabrišką klausimą – na, kodėl, kodėl kartais geriau būti išprievartautam, sulaužytu likimu, bet gyvam. Gal todėl, kad gyvas žmogus kaip gėlė – stiebiasi gyvenimo link, mėgina atsitiesti bet kuriomis sąlygomis, net pačiomis nežmoniškiausiomis ir mėgina išlikti žmogumi“ Sergejus Kanovičius (šaltinis: tas pats).

    Lyginimas. Kas geriau, kas blogiau, kur daugiau, o kur mažiau..

    Nežinau ko nepatyriau gyvenime, kad nesugebu žmonių skausmo ir kančių paskaičiuoti litrais. Nesugebu ir nenoriu. Nežinau ko nepatyriau gyvenime, kad nesugebu savo gailesčio, užuojautos nors kiek tiksliau sudalinti. Tiesiog nesugebu. Nors ir moku skaičiuoti ir suprantu kuo vienas skiriasi nuo šimto, kuo tūkstantis nuo milijono. Bet nesugebu.. sudalinti savo gailesčio ir užuojautos mokėdamas skaičiuoti. Yra juoda, yra daug juodos, yra labai daug juodos. Ar kraštai bendrosios, žmogiškosios blogio apraiškų masės papilkėja vien nuo tos masės neįsivaizduojamo dydžio? Ne, nemanau. Ir nesupratau ir nesuprasiu sugebančių suskaičiuoti ir sudalinti, sąžiningai teisingai proporcingai. Ta žmogmalė buvo žiauresnė, kažkam pasisekė, kad papuolė į kitą „ne tokią“. Nepasisekė. Tai tik mums atrodo, kad mes sugebame paskaičiuoti litrus žmogiškojo skausmo ir kančios. Nesugebame. Tik kažkodėl to siekiame. Ir sulyginimo. Mano giminės patirtas skausmas ir kančios 4,7 karto didesnės. Kam tai? Skirstimas į gimines ir lyginimas? Yra vienas Žmogus ir jo gyvenimo tragedija. Kažkuriame atskaitos taške tai pavirsta į juodą. Kažkur šalia mūsų, visuotinėje atmintyje yra milžiniška juoda masė, supilta žmogiškojo blogio. Nesuvokiamo dydžio masė. Ar yra prasmė skaičiuoti ir lyginti kokios žmonių giminės skausmo ir kančių ten daugiausia?
    .. Kas geriau, kas blogiau, kur daugiau, o kur mažiau..

    • Rytis I

      +

  • albinas

    „Mes negalėsime ištrinti iš istorijos, kad ir kaip paradoksalu būtų, to fakto, kad Lietuvos žydas gyvuliniame vagone pakeliui į Sibirą ir Lietuvoje likęs žydas lygių galimybių neturėjo ir negalėjo turėti.“
    „Vienas traukinys 1941 metais su gyvuliniais vagonais judėjo Sibiro platybių link. Po kelerių metų iš Budapešto pajudėjo sąstatas su Vengrijos žydų vaikais. “

    Šiose abiejose pastraipose aiškiai matosi, kad yra dedami svarsčiai ant svarstyklių.

    O dar tas palyginimas, „VIENAS traukinys…“ man nelabai „skaniai“ psirodė.

    Iš pirmo straipsnis pasirode nuoširdus, bet kai paskaitai tarp eiluciu, jaučiasi pagieža ir iždidumas.

    „Mes, žydai, apskritai nieko šia prasme nereikalaujame ir nieko neskaičiuojame, mes nerašome straipsnių su baisiais mūsų vienetais išgelbėtų ir išsigelbėjusių prisiminimų, nes tai būtų paprasčiausia spekuliacija“

    O kas čia, ne straipsni, ne spekuliacija?

    • Rytis I

      Gal tai ir ne spekuliacija, gal tiesiog atsakas į Stankerio straipsnį?

      • lida

        O gal Stankero straipsnis apie Niurnbergo tribunolą, kuris dėl karo nusikaltimų, o karas beigi nusikaltimai ne vien dėl žydų ?

        • Rytis I

          lida, aišku kad karas, nusikaltimai BEIGI Niurnbergo tribunolas ne vien todėl, kad žydai..:)

  • albinas
    • lida

      Apie savarstykles – „…beširdžiai galvočiai viešai svarsto, ar blogesnis tas, kuris numarina badu speige, ar tas, kuris užtroškina dujų kameroje. Ar skaudžiau būti paskelbtam už įstatymo ir vaikščioti su prisiūta geltona žvaigžde, ar paslapčia laidoti tremtinę motiną savo tėvynėje namo rūsyje, iš spintos sumeistravus karstą…“

    • Dar vienas antisemitinis straipsnis. Kiek galima tos legendos apie neva atsiradusią korektūros klaidą? Atisemitizmui – ne.

      • lida

        Užsispyrusiems kvailiams – ne.

      • romas

        kinomeka, Jūs nepastebite kai kurių niuansų. Prie socializmo žmonės buvo atidirbę savisaugos jausmą ir stengėsi nešnekėti viešai kai kuriomis temomis, nes tai grėsė represijomis. Panašu, kad prie to norima eiti ir dabar. Yra dvi problemos iškilusios šio skandalo kontekste:
        1. Tai, kas parašyta Stankero straipsnyje
        2. Reakcijos į straipsnį adekvatumas
        Į Stankero straipsnį galėtų kvalifikuotai atsakyti susipažinęs su istorine medžiaga istorikas ir(arba) teisės ekspertas. Atsakymas į straipsnį emocijomis yra netinkamas net ir kovos su antisemitizmu kontekste. Žmonės neturi bijoti pasisakyti viešai, jei mes esame vis dar laisva visuomenė. Ambasadorių reakcija irgi primena geriausius socializmo laikus. Toje pačioje Lenkijoje arba Rusijoje panorėjus taip pat galima būtų rasti antisemitinių pasisakymų, bet mūsų ambasadoriai nepuola anų šalių vyriausybėms reikšti susirūpinimo. Liūdna, kad kai kurie Lietuvos piliečiai nebeskira propagandinio bullshit’o nuo realių problemų.

  • R.Medinis

    Jei Mirties nepaskaičiuosi ir nesulyginsi, tai straipsnius vis dėl to galima.. Ir straipsnis Delfije „R.Bogdanas. Drambliai porceliano parduotuvėje, arba dar kartą apie P.Stankerą“ paliko geresnį įspūdį. Vieno žmogaus mirtis – tragedija, o milijonų žūtis – statistika. It tai ne nuomonė, deja tai faktas. Ir nors matematikoje begalybė lygi begalybei padaugintai iš begalybės, jei dalykai nesilygina tai ir nelyginkime – nedėkime jokio ženklo – nei daugiau, nei mažiau, nei lygu…

  • nerijus

    Daiktus reikia vadinti tikraisiais vardais:

    „…kaip vieną gyvulinį vagoną…“

    Buvo prekiniai vagonai.

    Taip tik norima sustiprinti emocijas, o nederėtų…

  • Linas

    Manau,kad Haroldas/Hermanas/Garikas/Haris Perelšteinas tikrai negalėtų skųstis,kaip susiklostė jo likimas,pargrįžus į Lietuvą.Aš „Ąžuoliuke“,kaip ir kiti čia rašantys,faktiškai nedainavau,todėl neužsiimsiu jausmų manipuliacijomis,kaip ten buvo gera.Diskusijoje – kas geriau:ar išprievartavimas kelionėje į Sibirą,ar mirtis stovint vienoj vietoj – dalyvauti dabar ar ateityje nesiruošiu.Reikia pagaliau pradėti atskirti propagandinius bullshit-us nuo elementarių korektūros klaidų.Siūlau visiems sutikti su istorine realybe:blogiausia būtų buvę būti numarintam badu dujų kameroje,negu vaikščioti su prisiūtom geltonom žvaigždėm(dabartės būtų – raudonom)savo tėvynės kažkokių namų rūsiuose.P.S.tada iš tikro buvo prekiniai-gyvuliniai vagonai.

  • lida
    • nerijus

      Kuom tai ne visuomenės informavimas?..Man labai panašu.
      Juk tam ir kalbama apie istoriją, kad jos nepamirštume ir, kad atskirais atvejais- nekartotume.

      „Sovietiniai simboliai gali būti naudojami tik muziejų veikloje, visuomenės informavime…“

  • mdxacuk

    Tarp kitko, vienam laisvos minties policininkui ir talibanui, aktyviai viešoje erdvėje besireiškiančiam kairiajam A . Bielskiui vis dėlto netyčia išsprūdo, kad genocidų būta ir daugiau: „…Sovietų Sąjungos vykdytas genocidas prieš Lietuvos gyventojus…“.

    Nors, suprantama, tas genocidas buvęs nekošernas, nesisteminis ir išvis kažkoks nevykęs – kažkaip savotiškai ištežes ir humaniškas.

    Antai nacių buvo „prievarta suformuotų getų, kokie egzistavo daugelyje Trečio reicho okupuotuose Rytų Europos miestuose, kuriuose daugelis žydų tiesiog mirė iš bado.“

    Tuo tarpu sovietai jokių getų vietose nesteigė. Atvirkščiai, Sibire, Kazachstane ir kitose ekologiškai tinkamiausiose vietose veikė netoli 500 sanatorinio tipo atskirų stovyklų ir jaukių stovyklų miestelių, kur iki 1953 m. pasitaisyti sveikatą buvo sudaryta galimybė maždaug 20 mln. piliečių. Suprantama, darbo terapija ir gydomasis badavimas galbūt patiko ne visiems, tačiau buvo būtini, ir jei koks 1,6 mln. poilsiautojų nuo jos užsilenkė, tai išimtinai tik dėl savo žalingų įpročių ir netikusio gyvenimo būdo.

    Savaime aišku, jeigu kas nors bandytų tarp Sibiro sanatorijų ir žydų getų įžiūrėti bent mažiausią analogiją, tai jau būtų „nebylūs dvigubi standartai, kuriuos mes vis dar linkę taikyti vertindami nacizmo ir stalinizmo genocidus“.

    Standartas gali būti tik vienas, nepriklausomai nuo Kanovičiaus svarstyklių pusiausvyros.

  • Skaitytojas

    Deja, nužudytuosius sveria ne tik Lietuvoje.

    „(…) 1905 m. vokiečių Čigonų klausimo institutas išleido ZIGEUNERBUCH – Čigonų knygą, kurioje psichiatrai, antropologai ir biologai aiškino, kodėl romai yra menkaverčiai ir kaip jie gali pakenkti visuomenei.

    1922 m. vokiečiai romams išgalvojo antropometrinį pažymėjimą, turėjusį atstoti metrukus, o 1939 m. nutarė romus surinkti į koncentracijos stovyklas ir pradėti galutinį sprendimą, kurį anuomet vadino globaliąja eutanazija. (…)

    1944 m. Birkenau koncentracijos stovyklos vadovybė gavo įsakymą pagreitinti visų likusių romų kelią į dujų kameras, ir vadovybė įvedė ypatingas naktines pamainas, kurias vadino ZIGEUNERNÄHTE – Čigonų naktys. (…)

    1985 m. Pasaulinė žydų taryba paskelbė deklaraciją, kad žydai labai atjaučia romų tautą, tačiau romų eutanazija nebuvęs tas tikrasis genocidas, nes rėmėsi ne etniniu pagrindu, o socialine eugenikos baze.“

    Patrik Ourednik „Europeana. Trumpa dvidešimtojo amžiaus istorija.“ Vilnius, 2004.

  • Skaitytojas

    „Kai nacistai pralaimėjo karą, šalys nugalėtojos surengė Tarptautinį teismą, ir teisininkai svarstė, kaip pavadinti galutinė žydų klausimo sprendimą bei įvairius romų ir slavų išnaikinimo planus ir sugalvojo genocido sąvoką.

    Istorikai manė, kad per XX amžių pasaulyje buvo maždaug 60 genocidų, tačiau ne visi jie užfiksuoti istorinėje atminty.

    Istorikai sakė, kad istorinė atmintis nėra istorijos dalis, kad atmintis iš istorinės sferos perėjo į psichologinę sferą ir tai pradėjo naują atminties režimą, kuriame svarbi ne įvykių atmintis, o atminties atmintis. Kad atminties psichologizavimas pažadinęs pojūtį, esą žmonės privalą apmokėti praeičiai kažkokias skolas, netišku tiktai kokias kam.

    Galutinis žydų klausimo sprendimas vėliau pavadintas holokaustu arba šoah, nes žydai tvirtino, kad čia būta netgi ne genocido, o kur kas daugiau, kažko, kas pranoksta genocidą, kas pranoksta žmogaus supratimą, ir pageidavo, kad apie holokaustą nebūtų kalbama taip pat, kaip ir apie kitus genocidus , sakė, jog tai žydų specifika, ir daugeliui žmonių atrodė, kad žydai nori pasisavinti genocidą.“

    Patrik Ourednik „Europeana. Trumpa dvidešimtojo amžiaus istorija.“ Vilnius, 2004.

  • Skaitytojas

    taigi genocidų būta dešimtys. Ir kol nužudytuosius sversim bei rūšiuosim pagal kančių laipsnį ir priežastis (tai liečia tiek žydus, tiek lietuvius, tiek visus kitus) tol besiginčijant augs nauji kraugeriai, kuriue gavę valdžią pradės naujus genocidus.

    Tegul kažkas skirsto kaip nori, bet man asmeniškai lietuvių tautos genocidas NEATSKIRIAMAS nuo žydų genocido, nes man brangi VISA istorija, o ne jos fragmentai; man vienodai svarbūs VISI Lietuvos piliečiai, o ne tik politiškai teisingi; aš visada su pagarba atsiliepiu apie visus nužudytuosius, nes neskirstau kančių ir mirties pagal tautybę ir pažiūras. Tokia vieno žmogaus nuomonė.

  • viktoras

    puiku , Skaitytojau..

  • Linas

    sakyčiau,puikiai genialu

  • Skaitytojas

    A.Hitleris neslėpė, rašė ir „Mein Kampf“, kad ryžtis holokaustui jį labiausiai įkvėpė, pastūmėjo šie 4 istoriniai įvykiai:

    JAV indėnų išnaikinimas, kurį jis vadino baltosios rasės pergale prieš „žemesnės rasės“ indėnus;

    Armėnų skerdynės Turkijoje 1915m.;

    Raudonasis teroras po 1917 m. spalio perversmo;

    1937m. okupantų japonų skerdynės Kinijos Nankine, kai upė telėjo kruvina nuo šimtų tūkstančių kinų kraujo.

    • lida

      1926-26 metais rašė apie tai kas įkvėpė po daugiau kaip dešimtmečio vykdytam holokaustui ? Ir apie 1937 m. Nankiną 1926 m. rašė ?

    • Kasdien žmogus išgirsti ką nors naujo, nežinoto:

      A.Hitleris neslėpė, rašė ir “Mein Kampf”, kad ryžtis holokaustui jį labiausiai įkvėpė, pastūmėjo šie 4 istoriniai įvykiai:

      A.Hitleris neslėpė ir net Main Kampf’e rašė apie tai, kaip ryžosi Holokaustui? Oho!

      Khhm, supraskit mane teisingai, gerbiamas Skaitytojau – išgirdęs, kad Jums pavyko padaryti tokio neeilinio lygio istorinį atradimą, norėčiau sužinoti Jūsų šaltinius.

      „1937m. okupantų japonų skerdynės Kinijos Nankine, kai upė telėjo kruvina nuo šimtų tūkstančių kinų kraujo“

      „Main Kampf“ pagrinde parašytas 1923 m., Landsbergo kalėjime, pirma publikacija, berods, 1925 liepa.

      Abejočiau, ar ten galėjo būti paminėti ateities įvykiai, bet matyt, žinote, jeigu sakote? Gal su Hitleriu ir Hesu kartu sėdėjo ir koks astrologas?
      _______________

      Čia ne neigimas ir ne kvietimams diskusijoms. Čia viso labo trumpa užuomina, kad rimtas žmogus net ir tokios odiozinės asmenybės, kaip A.Hitleris, aptarimo atveju, turėtu susilaikyti nuo nesąmonių kalbėjimo.

  • O man nelabai (patiko).
    Kalbų nėra, tai net sunkiai įsivaizduojama, ką žydai patyrė nacizmo sąlygomis, bet man nepatinka pikti autoriai (ką aš padarysiu, kad jis žydas), įsakmūs pamokymai, draudimai turėti netokią nuomonę ir kažkokie minties subjektyvūs viražai – skausmo ir aukų nepasversi, bet nedrįskit dejuoti, kol žydai jums neužleido eterio su savo skausmu. Ir dar jauskitės kalti.

    Perskaičiau S.Kanovičiaus tekstą tik dėl to, kad A.Račas rekomendavo, nes kiek pažinojau jį iš virtualios Santalkos erdvės, tokius autorius man norisi apeiti iš toliau.