Miela Aušra, ne ekonomistas nebūtinai reiškia kvailas
Iš pradžių rašiau visa tai, kas žemiau, kaip atsakymą į gerbiamos ekonomistės Aušros Maldeikienės komentarą. Tačiau ten jų buvo tiek daug, kad pagalvojau – pasimes. Juo labiau, kad radau ir kaltinimų, jog bijau komentuoti.
Nebijau, tačiau vis dar žaidžiu krepšinį. Todėl kiek užtruko.
Taigi, štai ką norėjau pasakyti.
***************************************************************************************************
Miela Aušra, viską perskaičiau ir nors, pasak jūsų, esu žemiau bet kokio lygio, pabandysiu atsakyti į jūsų nepasitenkinimo laviną. Matote, mano požiūriu pagrindinė problema ta, kad jūs, neužpykite, esate visiška scholastikė.
Taip, jūsų ekonominės žinios tikriausiai yra gilesnės nei mano, nes jūs perskaitėte labai daug knygų šia tema (kaip jūs pati ir sakėte). Aš jų skaičiau gerokai mažiau, bet būtent tai man leidžia abejoti kai kuriomis taisyklėmis, kurias jūs radote šiose knygose ir dabar skelbiate esant tokia pat tiesa, kaip krikščionys skelbia, kad Dievas sukurė moterį iš Adomo šonkaulio (jei ką, tai aš tuo taip pat abejoju).
Bet grįžkime prie infliacijos temos. Dauguma jūsų žinių neabejotinai teisingos. Ir apie bazę, ir apie 800 prekių ir paslaugų ir apie jų svorį vidutiniam namų ūkiui. Su viskuo sutinku ir dėl nieko nesiginčiju.
Vienintelis dalykas, kuris man sukėlė abejonių – tai atskirų kategorijų prekių ir paslaugų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose. Kalbant žmonių kalba – laikydamasis principo, žinau, kad nieko nežinau – suabejojau, ar Statistikos departamentas teisingai sudėlioja VKI krepšelį. Pirmiausia tai buvo tiesiog praktinės patirties abejonė (asmeniška, mano mamos, mano sesers ir draugų), tačiau kai buvau nuleistas žemiau žemiausio lygio, pabandžiau patikrinti.
Tai nebuvo labai paprasta turint omneyje mano žemą lygį, tačiau šį tą radau. Konkrečiau – Statistikos departamento duomenis apie vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Duomenys, tiesa yra 2007 metų, todl suprantama, kad gali būti šiokia tokia paklaida, bet naujesnių duomenų nėra, tad tenka pasitenkinti jais. Ypač – prisimenant jūsų, gerbiama Aušra teiginį, kad „Sudarydamas VKI Statistikos departamentas naudoja vidutinio namų ūkio vartojimo išlaidų struktūrą“.
Taigi žiūrime į 2007 metų vidutinio namų ūkio išlaidų struktūrą (pinigines išlaidas), kuria remiantis ir turėtų būti sudėliojamas VKI krepšelis.
Ir ką gi mes ten matome? Išlaidos maistui – 29 proc., išlaidos būstui, vandeniui, elekrai ir kitam kurui – 12,96 proc., išlaidos aprangai ir avalynei – 10.7 proc., sveikatai – 3.98 proc.
Palyginkite su įraše paskelbta lentele, pamatysite skirtumus.
Kita vertus – alkoholiui ir tabakui, vidutinis namų ūkio narys, pasirodo, išleidžia 3.98 proc., poilsiui ir kultūrai – 6 proc., o švietimui – 0.7 procento.
Jei palyginsime su lentele, vėlgi pastebėsime skirtumus.
Primenu, jog tai 2007 metų duomenys. Norint priartinti juos prie šios dienos, dar reikėtų atsižvelgti į tai, kaip kito atskirų prekių ir paslaugų kainos 2008-aisiais. Gal būtent tai padėtų paaiškinti paklaidas?
Pasirodo – nelabai. Maisto prekių kainos didėjo daugiau nei nei bendras VKI, tačiau jų svoris krepšelyje kažkodėl tai sumažėjo. Alkoholinių gėrimų ir tabako kainos didėjo beveik tiek pat, kiek maisto kainos, tačiau jų svoris kažkodėl tai išaugo daugiau nei 60 procentų. Būsto, vandens, elektros ir kito kuro kainos 2008 augo beveik 20 proc., tuo tarpu krepšelyje jų svoris kažkodėl tai ėmė ir sumažėjo. O juk mąstant logiškai, turėjo būti priešingai.
O štai drabužių ir avalynės svoris krepšelyje jau elgėsi pagal logiką – kaina mažėjo, sumažėjo ir svoris krepšelyje. Taip pat ir švietimas – kaina didėjo, augo ir svoris krepšelyje.
Taigi, miela Aušra, grįžtant prie pagrindinės mano įrašo temos, galiu padaryti tą pačią išvadą: Statistikos departamento sudarytas krepšelis, kuriuo remiantis į apskaičiuojamas VKI, kelia abejonių. Tiek žvelgiant į realų gyvenimą, tiek lyginant paties Statistikos departamento pateiktus duomenis.
Būtent apie tai ir bandžiau rašyti. Gal ir žemame lygyje, dėl to jau man atleiskite…
Tačiau vis tiek neiškęsiu nepasakęs – tai, kad jūs perskaitėte daugiau ekonomikos vadovėlių už mane, visiškai nereiškia, kad jūsų išvados visada turi būti teisingos, o mano klausimai ir abejonės – kvaili.
Be to, prašau jūsų kitą kartą atsižvelgti ir į tai, kad esu tik menkas žurnalistas, o ne ekonomistas. Ir kartais leidžiu sau šiek tiek interpretacijos bei humoro. Kad lengviau skaitytųsi…
Su geriausiais linkėjimais
(19 balsų, vidurkis: 4,42 iš 5)
Loading...
