„Mėlynbarzdžio vaikai“: apie mus ir, kaip visada, labai gražu

„…senelė, šiaip ar taip, buvo gera kolūkietė, daug kolūkio burokų kosėdama nuravėjo, ir rinkimuose visada dalyvaudavo, nors nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tokie žmonės vertinami visais laikais“

„..tris, ne, trisdešimt „briedžių“, nes pasikeitė pinigai – pavirto žvėrimis, tokie ir turėjo būti, kas čia nuostabaus; kai sumoka algą, turiu susidėti ją nei į piniginę, o į maišelį, tiek daug gaunu plonai nudirtų kailiukų.“

„… ir man dilgtelėdavo, kad grįžtu į senąjį laiką, kai nežinojimas buvo didžiausia vertybė, ir niekas man nepriekaištavo, kodėl nieko nedarau, neinu į priekį, nesimokau ir panašiai.“

„…toje reikšmingoje kalboje nėra vandens dvibalsių, ji atpūsta iš bevandenių tyrų, kiekvieną sykį, ją prarydama, jaučiu smėlio skonį burnoje.“ (čia apie rusų kalbą)

Visa tai – citatos iš naujo R.Šerelytės romano „Mėlynbarzdžio vaikai“. Kurį tik pamatęs iš karto nusipirkau, nes R.Šerelytė, berods, nuo „Žuvies darinėjimo“ man yra lietuvių autorė, kurią skaitydamas niekada nenusiviliu.

Nesu literatūros kritikas, tačiau lietuvių kalbos mokiausi ir man atrodo, kad nė vienas iš šiuolaikinių autorių nemoka taip gražiai rašyti kaip tai daro R.šerelytė. Kartais skaitai ir vaizdas iškyla prieš akis…

O dar priedo ir mintis yra.

Kaip ir „Mėlynbarzdžio vaikuose“.

Nors kai skaičiau vis pagalvodavau: apie ką čia? O kai užverčiau paskutinį puslapį, supratau – apie mus. Apie tai, ką daugelis mūsų nešioja viduje ir nusineš į kapus. Nes nepakanka valios, stiprybės ar tiesiog palankių aplinkybių ką nors pakeisti…

Šiek tiek gal depresuojanti knygą.

Bet verta.

Neabejotinai.

Tiesa, kartais pagaudavau save, kad „Mėlynbarzdžio vaikuose“ R.Šerelytė kažkuo man priminė J.Ivanauskaitę. „Placebo“? Bet gal tik pasirodė.

O gal čia kaip su lietuviškais filmais – žiūri ir iš karto supranti, kad lietuviškas.

Nors tiesą pasakius, juk vasarą pats rašiau, kad ir čia būna išimčių. Man tokia tapo „Kolekcionierė“.

Ai, bet geriau paskaitykite patys. Jei nepatiks turinys, tai bent prisiminsite, kokia turtinga ir graži lietuvių kalba. O jei esate jauni – dar ir šiek istorijos surasite:)

(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Na, apie jos sugebejima rasyt nieko nepasakysiu, nes neskaiciau, taciau klausydamas „savaites komentaro“ per LR susidariau nuomone, kad si rasytoja yra „neklystanti“, bei turinti siaura matymo lauka politikos srityje.

  • Anonimas

    Dabar per Lietuvos Radiją, vartydamas internetą. klausausi interviu su autore. Tai mano puiki poilsio valandėlė.
    Man tai visa tai skamba kaip bjaurus melas – man tai ką kalba visiškai nepriimtina.
    Man toks autorės požiūris – baisus.
    Tokie žmonės manau turėjo pasikarti – jieks turi įtaką aplinka. Kiti. Tai baisu, man visiškai nepriimtina.
    Man dabar nebent baisu, nors maitinuosi kasdien šiandien geriau nei tuomet per pačias didžiąsias šventes.
    Knygos tos tikrai net neskaitysiu.