Artūras Račas

Kaip sakoma – audiatur et altera pars…

Primenu, kad šio tinklaraščio autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su šiame tinklaraštyje atsirandančių komentarų autorių nuomone:)

**********************************************************

Sveiki visi skaitantys ir komentuojantys,

Nors tikrai nemanau, kad diskusijos apie žurnalistiką Lietuvoje yra nereikalingos, asmeniškai pirmą kartą nusprendžiau į ją įsivelti internete. Dėl vienos paprastos priežasties – toks rašymas reaguojant į vieną ar kitą nuomonę ir „atsakinėjimas į atsakymus“ reikalauja labai daug laiko, o jo tiesiog bent jau šiuo metu visai neturiu. Be to, manau, kad panašios diskusijos yra daug produktyvesnės kur nors televizijoje (kaip čia minimos LRT „teisės žinoti“ atveju) ar radijo laidose („Žiniasklaidos anatomija“ per „Žinių radiją“), kur ją stebėti gali daug daugiau žmonių negu pavyzdžiui Artūro blog’e, kurį pats tikrai kartas nuo karto aplankau ir tikrai neblogai asmeniškai vertinu.

Tačiau grįžkime prie esmės, dėl kurios ir nusprendžiau atsakyti. Kaltinimus (ir labai nemalonius) man metė ne šiaip koks nors interneto komentatorius anonimas (tokių diskusijų net diskusija dažniausiai pavadinti negalima), bet tikrai gerbiamas kolega Arkadijus Vinokuras. Ir net jei jis ne iš šio darbo gyvena, vis tiek yra nuolatinis bent jau interneto apžvalgininkas, todėl kažkurio komentatoriaus priminimą apie šio žmogaus (tikrai puikiai) dirbamą ar dirbtą klouno darbą šiame kontekste laikau tiesiog nekorektišku.

Dėl tos pačios priežasties ir į man mestus kaltinimus, manau, būtina atsakyti. Ir pirmiausia norėčiau padėkoti Arkadijui, kad jis pastebėjo tai, ką mes laidoje 24/7 bandome daryti: „pasidžiaugiau, kad BBC „Hard talk“ interviu stilius pagaliau, po dvidešimties metų, pasiekė ir vieną iš Lietuvos televizijų kanalą“.

BŪTENT TAI IŠ TIESŲ MES IR BANDOME DARYTI.

Ir, mano giliu įsitikinimu, būtent dėl to, kad tas „hard talk“ formatas Lietuvoje iki šiol labai neįprastas, mūsų laida ir susilaukia tiek daug prieštaringų vertinimų – nuo kartais tikrai nepagrįsto susižavėjimo iki nenoro net klausytis, ką norima paklausti ir kas atsakoma. „Hard talk“ – pats savaime Lietuvoje vis dar yra tiesiog „žurnalisto įžūlumo“ įrodymas, o ne būdas visuomenei sužinoti tai, ką iš politikų išpešti yra ypač sunku. Ir ne vien savo atveju tai seniai pastebiu. Pavyzdžiui, Rita Miliūtė net ir tuo pačiu subjektyvumu dažnai kaltinama dėl to paties – noro neleisti išsisukti nuo klausimo, priversti atsakyti, kai atsakyti nenorima. Galėčiau rasti ir dar daugybę pavyzdžių, bet būtent šis dabar atėjo į galvą.

Norėdamas užbėgti už akių kaltinimams, kad man profesionalumu televizijoje nevertėtų lygintis su R.Miliūte ar dar kuo nors, noriu pasakyti, kad kiekvienas turi teisę spręsti, kuris vedėjas jam patinka ar nepatinka. O aš pats su niekuo ir nesilyginu – pats žinau, ko televizijoje (visą savo jau gana ilgą žurnalistinę karjerą buvau spaudos atstovas) man vis dar trūksta. Ir tai ne tik patirtis (kas televizijoje daug labiau neįkainojama negu bet kur kitur), bet ir kai kurie įgūdžiai. Esu ne tik visuomet atviras kritikai (tik noriu, kad ji pati būtų profesionali), bet ir kai kurių šio reikalo profesionalų (mano prašymu, nuolatines, bet, žinoma, ne viešas) pastabas esu pavertęs nuolatinio mokymosi dalimi.

Tačiau svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad Arkadijus mane be jokių aiškiai išdėstytų argumentų ne tik apkaltino „visišku subjektyvumu, neatitinkančiu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso“. Jis netgi leido sau įvertinti mano pasaulėžiūrą: „Marius Laurinavičius… bandė griežtais klausimais įpiršti dešiniuoju pusrutuliu mąstančiam oponentui savo, matyt, kraštutinės kairės simpatijomis paveikto pusrutulio suformuluotą klausimą“.

Va čia tai aš jau nieko nesuprantu. Nesuprasčiau jau to, kas leidžia žmogui iš šalies vertinti mano pažiūras, apie kurias pašalietis tikrai nedaug nežino. Tačiau ypač nesuprantu todėl, kad su Arkadijumi mes esame seni pažįstami. Prieš daug daug metų jis dar iš Švedijos rašydavo į LR ir aš tuomet buvau jo redaktorius. Tai štai iš tų laikų prisimenu, kad esame ne kartą kalbėję ir ne vien apie konkrečius straipsnius, bet ir platesnėmis temomis. Ir būtent iš tų laikų man susidarė įspūdis (jei klaidingas, iš anksto atsiprašau), kad pats Arkadijus laikosi kairiųjų pažiūrų (tos švediškos socialdemokratijos). Tai jokiu būdu nėra nei gerai, nei blogai. Mat tik keista, kad dabar Arkadijus leidžia sau įvertinti mano pažiūras kaip „kraštutinės kairės“, nors aš niekuomet neslėpiau, kad jos ne tik ne kraštutinės, bet ir ne kairiosios.

Kitas dalykas būtų, jei Arkadijus, kaip daugelis Lietuvoje, pažiūrų „kairumą“ ar dešinumą“ vertintų pagal pritarimą ar nepritarimą konservatoriams arba socialdemokratams. Ir ypač pagal tai, ar „Laurinavičiaus puolamas“ politikas  kažkam asmeniškai patinka, ar ne. Jei taip, lieka tik apgailestauti. Nes apie tai, jog Lietuvos konservatoriai tikrai nėra tikri dešinieji, kaip ir socialdemokratai – kairieji, prirašyta ir diskutuota jau tiek ir tiek.

Tačiau ir šiuo atveju galiu patarti viena. „Lietuvos ryto“ televizijos tinklapyje yra beveik visų 24/7 laidų archyvas. Visi, kam įdomu, gali peržiūrėti. Ir kai suras, kad su Kirkilu, Veselka, Dinium, Šilgaliu ir daugybe kitų skirtingų partijų politikų bei su tikrai manęs neinformavusių, kokiais pusrutuliais jie mąsto, policijos ar kainų kontrolės komisijos pareigūnais buvo kalbėta ne taip, kaip su Kubilium, va tuomet aš tikrai būsiu pasirengęs diskutuoti dėl „mano šališkumo“. O kol tokių argumentų nėra, atleiskite, bet laikau tokius kaltinimus tik asmeninių simpatijų ar antipatijų reiškimu, kas, žinoma, irgi nėra uždrausta ar kažkaip smerktina.

Tiesa, yra dar vienas argumentas, kuris galbūt leido Arkadijui viešai reikšti tokią, mano manymu, neargumentuotą ir mane žeminančią nuomonę. Galbūt iš viso interviu jam užkliuvo tik ta klausimų grupė apie „Fly LAL“. Bet šiuo atveju taip pat galėčiau patarti tik dar kartą peržiūrėti laidos įrašą. Tuomet taps visiškai aišku, kad aš pats premjerui Kubiliui bandžiau prieštarauti, jog ne apie tai kalbame, kad  valstybė turėtų gelbėti privačią bendrovę. Ne apie tai aš premjero klausiau nuo pat pradžios. Ir jei jis bandė viską apversti aukštyn kojomis, tai jau jo, o ne mano problema. Ir jei Arkadijus bando viską apversti taip pat aukštyn kojomis, kaip darė premjeras, tai irgi jo, o ne mano problema.

Ir paskutinis dalykas. Arkadijus dabar turėtų labai piktintis vyriausybe ir susisiekimo ministru Masiuliu. Mat šis pirmadienį padarė tai, apie ką aš laidoje ir klausiau premjero Kubiliaus, kodėl to nedaroma – kreipėsi į prokuratūrą. Atrodo, Masiulis neišgirdo ne tik premjero atsakymų laidoje 24/7, kad vyriausybė neva negali nurodinėti (nors nurodinėjimas ir kreipimasis – du skirtingi dalykai) teisėsaugai, bet ir paties Arkadijaus tokią poziciją patvirtinančios, žinoma, NESUBJEKTYVIOS nuomonės. Tiesiog skandalas…

O jeigu rimtai, jei vyriausybė būtų greičiau ėmusis tokių ar panašių veiksmų, ir klausimų tokių nebūtų. Nes jie nebūtų kilę visuomenei ir ypač apgautiems bilietų pirkėjams (asmeniškai jokių bilietų nesu pirkęs nei aš nei mano šeimos nariai, jei kam tai įdomu), kurių, skirtingai negu KLAIDINO Kubilius, vis dar yra labai daug. Beje, dėl įtariamos apgaulės būdu platintų bilietų joks ikiteisminis tyrimas, kiek žinau, nėra pradėtas. O juk būtent apie tai klausiau…

Ir šiai vyriausybei tokie klausimai – ypač aktualūs, nes ji yra viešai deklaravusi, kad peržiūrės visas net senas aferas. Būtų tikrai gerai. Būčiau pasirengęs pirmas pagirti, jei tai neliks tik žodžiais. Bet kai delsiama reaguoti (duok Dieve, kad dėl kažkokių objektyvių priežasčių, bet, jei taip, apie jas juk premjeras galėjo ir kalbėti, o ne bandyti viską apversti taip, jog aš siūlau gelbėti privačią bendrovę mokesčių mokėtojų pinigais) į dabarties įtartiną veiklą, tikėjimas tuo iš tiesų blėsta. Juk net pats Masiulis pastarosiomis dienomis pripažino, jog „Fly LAL“ savininkai, kaip įtariama, sukčiauja toliau, kad tik daugiau liktų jiems, o ne taip, kaip priklauso net pagal bankroto (šiuo atveju, kaip daug kas įtaria — tyčinio) procedūras. O gal  visuomenei visai neaktualu klausti, kodėl tokiu atveju yra delsiama?

Tai tiek norėjau atsakyti apie mano „subjektyvumą“. Manau, kad privalėjau ŠĮ KARTĄ atsakyti, tačiau daugiau į diskusijas šia tema internete tikrai nesileisiu – dėl to paties laiko trūkumo. Jei kam aktualu, nurodykite šį atsakymą ir diskusijose bei komentaruose kituose portaluose. O Arkadijus, jei norės, galės susisiekti su manimi ir asmeniškai. Beje, tą patį gali padaryti bet kas. Tikrai neturiu nuo ko slėptis ir ko gėdytis.

Pagarbiai net ir tiems, kurie negaili man ne tik kritikos, bet ir užgauliojimų

Marius Laurinavičius

P.S. Viena iš mano paties mėgiamiausių frazių yra: „Aš nesutinku su jūsų nuomone, bet padarysiu viską, kad galėtumėte viešai ją ginti“. Todėl, jei turėčiau savo blog’ą, tikrai įdėčiau ir Arkadijaus nuomonę apie save. Tačiau tikrai norėčiau, kad nuomonė būtų argumentuota.

(11 balsų, vidurkis: 3,82 iš 5)

Loading...