Apie Holokaustą ir šunuodegiavimą

Pradėsiu nuo pasiūlymo: Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną reikia perkelti. Ta prasme, vis tiek juk tiksliai niekas nežino, kada tas Mindaugas iš tiesų buvo karūnuotas – čia profesorius E.Gudavičius taip išskaičiavo, tad gal galėtų perskaičiuoti. Ir nukelti Valstybės dieną į kokį gruodžio-sausio mėnesį.

Galite paklausti, kodėl aš taip sugalvojau? Ogi todėl, kad liepos 6 linksmintis yra negražu. Taip pat, kaip negražu būtų linksmintis ir liepos 5 ir liepos 4 ir liepos 17. Nekalbant jau apie birželio 6, 14 ar 27 dieną. Ir rugpjūtį linksmintis negražu. Ir rugsėjį – taip pat. Ir net rugsėjo 1-ąją reikėtų perkelti.

Na, bent jau taip sako mano mylimas „Lietuvos ryto“ darbuotojas Dovydas Pancerovas. Jam pritaria ir kai kurių mylimas rašytojas Sergejus Kanovičius. O jiems abiems katučių ploja mano taip pat labai mylimas Efraimas Zuroffas ir mane labai mylintis profesorius Pinchos Fridberg

Dėl pastarųjų dviejų, tiesa, tik spėju, o štai pirmieji visai neseniai graudulingai verkšleno ir moralizavo, kaip negražu buvo surengti Lietuvos krepšinio rinktinės sutikimą rugsėjo 23 dieną ir kaip dar negražiau buvo premjerui ir prezidentei juose dalyvauti, o M.Mikutavičiui „Tris milijonus“ dainuoti (nors lyg jis tų milijonų ir nedainavo, bet panceroviškai „žurnalistikai“ faktai juk ne pats svarbiausias dalykas).

Dainuoti tą dieną pasak tų dviejų moralizuotojų yra negražu, nes reikia gedėti. Jei kas nežinote, kodėl – primenu – tą dieną (o jei tiksliau – tai 1943 metų rugsėjo 23-24 dieną) buvo likviduotas Vilniaus getas. Kalbant tiesiai šviesiai – buvo nužudyti iki to laiko gete likę gyvi žydai (tuo metu jų jau buvo likusi mažuma, nes didžiosios žudynės vyko dar 1941 metais).

Tai – žiauri istorija ir tikrai verta prisiminti. Prisiminti ne vien per minėjimus Paneriuose, bet prisiminti nuolat. Geriausiai – pradedant mokykla ir atminimo ženklais. Kol kas nėra bė vieno, nė kito (Krakės, kur buvo mužudyta daugiau nei 1000 žydų yra labai puikus pavyzdys – ten ant sinagogos pamatų dabar, berods, įsikūrusi seniūnija, tačiau niekur nerasi nė žodelio nei apie sinagogą, nei apie getą).

Tačiau ar prisimti reiškia nuolat gedėti? Jei taip, tai D.Pancerovas ir S.Kanovičius yra veidmainiai. Tokie patys, kaip jau mano minėtas profesorius Pinchos Fridberg, kuris neseniai visma pasauliui rėkė, kokie blogi lietuviai, mat pasakoja nebūtas istorijas apie žydų gelbėtojus. Nebūtas, pasak jo, todėl, kad neteisingai išgelbėtus žmones suskaičiavo. Lyg dėl to tie gelbėtojai būtų mažiau verti pagarbos.

Panašu, kad taip pat skaičiuoja ir D.Pancerovas su S.Kanovičiumi: sutikti krepšininkus rugsėjo 23 yra negerai, o štai jau liepos 6 ar liepos 4 švęsti tai jau yra puiku.

O tai ką, tie kurie buvo sušaudyti Krakėse, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Ariogaloje, Žagarėje, Kelmėje, Salantuose, Gargžduose, Zarasuose ar, pagaliau D.Pancerovo gimtojoje Tauragėje gedėti nereikia? Nesinori skaičiuoti, kaip profesorius Pinchos, bet Vilniuje nužudyti žydai sudarė gal tik ketvirtadalį visų Lietuvoje nužudytų žydų. Kodėl tada vieną ketvirtadalį reikia atminti gedulo vėliavomis ir uždraustais koncertais, kaip siūlo D.Pancerovas ir S.Kanovičius, o kitus tris – dainuojant ir šokant?

Čia todėl, kad, kaip sako pats D.Pancerovas, techniškai gedului buvo pasirinkta būtent rugsėjo 23 diena? Kad kažkas kažkada nusprendė, kad pasirinkus vieną dieną gedului problemos išsispręs? Bet juk masinės žydų žudynės iš esmės vyko nuo pat birželio 22 iki rugsėjo pabaigos, o getuose – ištisus metus iki pat 1944-ųjų. Visą 1941-ųjų vasarą kasdien buvo nužudoma nuo keliolikos iki kelių tūkstančių žydų. Jų atminimo pagerbti nereikia?

Aš taip nemanau. Nes problemos sprendžiamos ne gedlinguose mitinguose ar draudžiant koncertus. Jos sprendžiamos susivokiant ir suvokiant tai, kas įvyko. Ir – čia galiu likti nesuprastas – bet mano galva, susivokimas ir suvokimas ateis ne tada, kai visi drauge minėsime Vilniaus geto likvidavimą, o kai Kelmės, Krakių, Tauragės, Gruzdžių, Ariogalos, Josvainių ir kitų mažų miestelių gyventojai, radę savo indaujose sidabrinį šaukštą, paklaus dar gyvų senelių, iš kur jis atsirado.

Susivokimas ateis tada, kai suvoksime, kad 2-3 tūkstančiai „oficialiai“ žydų žudynėse dalyvavusių lietuvių yra istorijos klastojimas. Nes iš tiesų tas skaičius tikriausiai yra kelis kartų didesnis. O skaičiuojant tuos, kurie atliko pasyvių žiūrovų funkcijas – gal ir dešimt ar net daugiau kartų.

Štai ko mums iš tiesų reikia, kai kalbame apie Holokaustą ir jo aukų pagerbimą.

O tai, ką daro D.Pancerovas ir S.Kanovičius tėra paprasčiausias šunuodegiavimas. Tik tiek ir nieko daugiau.

(7 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
  • Rasa

    Puikiai !

  • Izbliondimas

    Kaip ten bebūtų, bet dar ir šiandien Lietuvoje per daug tų, kurie visa tai, ką padarė su žydų vaikais, seneliais ir moterimis, – nei ne mirktelėję pakartotų. Pakanka paskaityti komentarus didžiuosiuose portaluose. Nors taip, ten gal ir per daug šiandien dominuoja samdytų organizacijų etatiniai rašytojai bei kalėjimų ar durnių namų klijentūra. Ir reikia/vakar reikėjo nuo jų pasiskaitinėjimų jau ir visiškai atsitraukti.
    O apie vakar dienos Jūsų laidą, manau, šiomis dienomis parašysiu „recenziją“, viename mini tinklaraštyje (neišsigąskite, – teigiamą…).

  • Izbliondimas
    • ArturasR

      Ačiū, Almonai. Gal kada nors ir apie ekologinę žemdirbystę pakalbėsim, niekada negali žinoti…:)

  • sataniuga

    Mes turime nusilenkti žydams ir galbūt prašyti jų atleidimo už tuos, mūsiškius, kurie pamiršo žmogiškumą. Bet velniai rautų, mes negalim atsakyti už dalykus, kurie vyko prieš 70 metų.

    • Pamastymui

      Yra tokia savoka „tautine savimone“ – viena karta vienaip supranta si reiskini – jis yra ivilktas i gedos ir saviplakos ruba(mes,lietuviai, nesame vieni – yra dar vokieciai, kurie pergyvena del naciu nusikaltimu), o kita karta sios savokos nesieja su praeitimi. Ar tai blogai?
      Visi daugiau maziau zinome, kas yra patriotizmas, kas yra sveikas nacionalizmas, kas yra nacional-socializmas, kas yra fasizmas, diktatura, etniniai valymai, koloboravimas, principas „laimetoju neteisia“ ir amzina moraline dilema „ar tu, kad isgyventum ir galbut isgelbetum savo seima, nuzudytum zmogu?“ O jei salygas dar pasunkinti: badas, nuolatiniai reidai, ligos, vamzdis iremtas i galva, seima isrikiuota susaudymui… Vieni isgyvena lengvai, o kitiems tenka visi sunkumai.
      Ar tai reiskia, kad ateities kartos nebus laisvos nuo itaku is praeities auku?

  • ArturasR

    Mielas Bedarbi, man susidaro (galbūt klaidingas) įspūdis, kad tamstai negerai su galva arba kad esate kažkieno nuskriaustas. Abiem atvejais vardan tamstos gerovės patarčiau paieškoti profesionalo pagalbos.

  • sataniuga

    Mes galime nešvęsti jokių švenčių, gedėti kiaurus metus ir galų gale visi kolektyviai pasikarti, bet istorijos atgal nepasuksime ir žuvusių neatgaivinsime. Nei žydų, nei čigonų (kažkodėl apie juos niekas nerašo, nors Hitleris naikino abi šias tautas), nei armėnų, kurie irgi gviešiasi genocido vainiko, nei jokių kitų žuvusių ar mirusių karuose, pogromuose, tautų valymuose ir tt. Mes galime ir turime nusilenkti žydų ir čigonų tautoms, atsiprašyti už mūsų tautos išgamas, bet tik vieną kartą. Toks atsiprašymas bylos: mes gedime su jumis kartu, mes šito nepamiršome ir niekada nepamiršime. Taip 1995 Lietuvos prezidentas už visą lietuvių tautą atsiprašė žydų tautos. Mes gedime, bet gyvename ir švenčiame savo šventes, kai švęsti jas laikas, mes gedime savo mirusių, kai laikas jų gedėti, mes šaukiame, kai mums skauda, mes tylime, kai tylėti galima. Patylėkime ir dabar.

  • Begemotas

    tiesiog klausimas A. Račui. Ar jūs laikotės tokios pat nuomonės dėl gedulo ir vilties dienos (birželio 14), juodojo kaspino dienos (rugpjūčio 23) ir laisvės gynėjų dienos (sausio 13)?

    • ArturasR

      Mielas Begemote, jei klausimas yra, ar per tamstos minimas dienas, visi privalome verkti ir klausytis Bethoveno, tada atsakymas yra- ne.

  • lakunas

    Pritariu Račui. Tegu ne viskam, kas išdėstyta straipsnyje, bet principinėms nuostatoms – taip. Šiek tiek perfrazuojant autorių – susivokimas ir suvokimas ateis tada, kai sąžiningai sau atsakysime, ar paplitęs pykčio žydams priežasčių aiškinimas nėra bandymas išteisinti žmogžudžius ir kitus jiems talkinusius bei žudymus toleravusius atmatas.

  • Valdas Virbilas

    Bet žydus visi giria, o tai Lietuvoje… Na, gal ir spaminu… Siūlau temą, netikėtai turinčią stiprų saskambį su šiuo straipsniu, atsiradusią iš tų, kurie nėra GIRTIEJI LIETUVOS KŪRĖJAI. YRA TIKSLIAI NUSTATYTA KUNIGAIKŠČIO MARGIRIO KAPO VIETA. Tai ne kokie nors burbulai už kuriuos niekas nesirengia atsakyti. Apie karaliaus Mindaugo katedras, kurias reikia ieškoti nesvarbu kur ir t.t. Nurodyta visiškai aiški šio legendinio kunigaikščio kapo vieta ir dar kelios stambios aplinkybės. Apie tai informacija Internete jau yra čia: YAHOO GROUP TELEPATIJA

  • Pingback: Former BNS Chief Artūras Račas Lets Loose Again on Fridberg, Kanovičius, Pancerovas, Zuroff… | DefendingHistory.com()