LŽS premijos: žurnalistų ir žiniasklaidos kompromitacija
Šiomis dienomis bus nemažai kalbama apie žiniasklaidą, spaudos laisvę ir žurnalistus.
Bus visokių sveikinimų ir apdovanojimų.
Štai Lietuvos žurnalistų sąjunga trečiadienį iškilmingai paskelbė apie naujuosius „prestižinių“ V.Kudirkos ir V.Gedgaudo premijų laureatus: jais tapo Vytas Urbonas ir Julija Šliažienė.
Pirmajam V.Kudirkos premijas skirta už monografiją „Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei“, J.Šliažienė „reiklios komisijos“ nuomone, V.Gedgaudo premijos nusipelnė už knygą „Nutolęs laikas“.
Su V.Urbono darbais žurnalistikos srityje per beveik 20 metų žurnalisto karjerą neteko susidurti, o su J.Šliažiene prieš dešimtmetį tris mėnesius teko darbuotis viename kolektyve. Gera žurnalistė buvo.
Sakau, buvo, nes jau, berods, keletą metų reportažų neberengia ir dirba Vyriausybės spaudos tarnyboje.
Todėl šiandien J.Šliažienė ir žurnalistika susijusi tiek pat, kiek ir V.Valentinavičius. Arba – aš su konservatorių partija.
Apie V.Urbono kokias nors sąsajas su žurnalistika, mano subjektyvia nuomone, nėra prasmės net kalbėti.
Ir todėl man liūdna ir gėda dėl Lietuvos žurnalistų sąjungos ir dėl tos „reiklios komisijos“ sprendimų, kurie kompromituoja ne tik sąjungą ir komisiją, bet ir visą Lietuvos žiniasklaidą. Taip pat – ir V.Urboną bei J.Šliažienę.
Pirmiausia todėl, kad tos „reiklios komisijos“ nariai, panašu visiškai nesusivokia realybėje ir nesupranta, kas yra žurnalistika ir žiniasklaida. Be to , jie panašu nemoka skaityti arba yra negrįžtamai praradę gebėjimą suvokti tekstą.
Juk tame pačiame LŽS puslapyje yra skelbiami V.Kudirkos ir V.Gedgaudo premijų nuostatai.
V.Kudirkos premija, kuri pagal šiuos nuostatus yra „svarbiausia kasmetinė Lietuvos žurnalistų sąjungos (toliau – LŽS) ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (toliau – NŽKA) premija“ skiriama:
žurnalistui arba jų kūrybinei grupei už brandžius, humanistines, etines vertybes ir pilietinės-patriotinės visuomenės ugdymo prioritetus puoselėjančius bei valstybingumą stiprinančius spaudos, radijo, televizijos ar fotožurnalistikos autorinius darbus už praėjusius metus.
V.Gedgaudo premija, pagal šios premijos nuostatus, skitriama:
LŽS nariui už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus už praėjusius metus
Gali būti, kad esu visiškas ir nepataisomas dundukas, tačiau drįsiu teigti, kad nei V.Urbono, nei J.Šliažienės knygos nėra nei spaudos, nei radijo, nei televizijos, nei fotožurnalistikos darbai, o V.Urbonas nėra nei žurnalistas, nei jų kūrybinė grupė.
Abu šiuos garbingus žmones galbūt buvo galima apdovanoti už jų ilgametį darbą ar nuopelnus, bet ne už žurnalistiką.
Tačiau gali būti, kad dundukas esu ne aš, o tos „reiklios komisijos“ nariai, kurie nesupranta, kad skirdami svarbiausias premijas už žurnalistikos darbus žmonėms, kurie, tegul ir labai gerbiami, ir labai nusipelnę, šiandien neturi nieko bendro su žurnalistika, kompromituoja žurnalistiką, tyčiojasi iš žurnalistų ir siunčia neteisingą žinią visuomenei. Taip tik dar labiau prisidėdami prie tolesnio visos žiniasklaidos kompromitavimo ir jos kokybės prastėjimo.
Liūdniausia, kad tai daroma Lietuvos žurnalistų sąjungos, o tai reiškia – visų jai priklausančių narių vardu.
Jei taip bus ir toliau, galbūt sulauksime dienos, kai V.Kudirkos premijos bus pradėtos dalinti čyvų rašomas už politikų biografijas, užkalnių kelionių vadovus ar pačių politikų memuarus.
Nenorėčiau tos dienos sulaukti būdamas žurnalistu.
(6 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
