Artūras Račas

… Šiandien, po LRT tarybos posėdžio viena žurnalistė manęs klausė, kaip aš vertinu tai, kad LRT Taryba dažnai rengia uždarus posėdžius.

Atsakiau, kad taip pat, kaip ir anksčiau: vienareikšmiškai blogai.

Bet nieko negaliu padaryti. Sprendimus dėl uždarų posėdžių priima LRT taryba balsavimu ir nepaisant to, kad visada balsuoju prieš uždarus posėdžius (nes manau, kad LRT, kaip visuomeninė ir mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija neturi ko slėpti), mano balsas kaip to šuns…

Tad šiandien truputį pavėlavęs (turiu pasiteisinimą – atostogauju) vėl patekau į uždarą posėdį.

Jame buvo pristatytos LRT vidinio ir išorinio auditų išvados.

Man asmeniškai jos tik patvirtino tai, ką aš jau seniai žinojau: dabartinio LRT vadovo visišką nekompetenciją vadybos srityje.

Tai – visiškai subjektyvi nuomonė ir gali būti, kad kiti Tarybos nariai, išklausę informaciją apie auditus, padarė visiškai priešingas išvadas. Pavyzdžiui, kad LRT generalinis direktorius vadovauja puikiai.

Ieškoti kokio nors objektyvumo būtų galima tik paskelbus auditų išvadas viešai. Bet kadangi posėdis uždaras, to daryti negalima.

Negalima skelbti ir kokias struktūrines permainas yra sumanęs įgyvendinti LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius. Nes jos taip pat buvo pristatytos uždarame posėdyje.

Tad  galiu tik pasidalinti asmeniniais įspūdžiais. O jie, labai trumpai kalbant, tokie: visiški vėjai, kurių rezultatai visiškai neaiškūs.  Tiesą pasakius, apie numatomus rezultatus (finansinius, žmonių skaičiaus ar veiklos efektyvumo) LRT generalinis direktorius nieko ir nekalbėjo.  Klausiančių apie tai irgi nebuvo daug.

Bet vėlgi – kai kurie Tarybos nariai sakė, kad pristatytas strutūros pakeitimo planas yra geras, nes geriau ką nors daryti, nei nedaryti nieko. Įkišdamas savo trigrašį aš pasakyčiau, kad kartais geriau jau nedaryti nieko, nei daryti kvailystes.

Kita vertus, kai kurie Tarybos nariai iš viso stebėjosi, kodėl Taryba iš viso diskutuoja apie struktūros pakeitimus, nes pagal dabar galiojančius įstatymus tai LRT generalinio direktoriaus kompetencija. Tai tiesa.

Klausimas tik, ar taryba turi ramiai stebėti pertvarkas, kurios nieko iš esmės nekeičia, ar skatinti tikras permainas. Aš – už pastarąjį variantą.

Suprantu, kad ir aš pats čia šiek tiek šneku vėjus. Bet nieko negaliu padaryti: ši posėdžio dalis buvo uždara…

O atviroje dalyje buvo kalbama apie naujienų tarnybų darbą. Kažkoks labai spontaniškas ir be struktūros pokalbis gavosi, todėl ne kažin ką galiu apie jį pasakyti. Na, gal tik tiek, kad tiek radijo, tiek televizijos naujienų tarnybų vadovai viešai išreiškė abejones dėl galimybės sujungti radijo ir televizijos naujienų tarnybas. Nieko naujo, pasaulyje (įskaitant ir Lietuvą) tai bandyti buvo bandoma ne kartą ir ne du, ir absoliuti dauguma tų bandymų baigėsi nesėkmėmis.

Diskusijos metu LRT generalinis direktorius taip pat informavo, kad Seimui neskyrus daugiau pinigų LRT, korespondento Briuselyje nebus. Kiek konkrečiai tų pinigų reikia A.Siaurusevčius nepasakė, tačiau priminė, kad Seimo buvo prašyta papildomų 2 mln. litų.

Dar atvirame posėdyje buvo priimtas Tarybos nutarimas, kuriuo kreipiamasi į Vyriausybę ir prašoma naujojoje Radijo dažnių skyrimo strategijoje:

„sudaryti galimybę visiems Lietuvos Respublikos gyventojams nemokamai patikimai matyti ir girdėti visuomeninio transliuotojo televizijos ir radijo programas, skatinant raiškiąją skaitmeninę televiziją, sudaryti sąlygas ilgalaikei technologinei plėtrai, suformuojant jam atskirą skaitmeninį tinklą“

Taryba balsavo beveik vienbalsiai: prieš buvo tik vienas tarybos narys.

Jis balsavo prieš pirmiausia todėl, jog buvo 100 procentų įsitikinęs, kad geriausiu atveju mažiausiai pusė tarybos narių nesuprato, dėl ko jie balsuoja ir ko jie Vyriausybės prašo.

Jis taip pat balsavo prieš, nes Visuomenės informavimo įstatymas ir LRT įstatymas garantuoja LRT reikiamą kanalų skaičių transliacijoms, kurių mąstą, atsižvelgdama į turimas lėšas nustato Taryba.

Jis balsavo prieš dar ir todėl, kad negali suprasti, kodėl LRT, šalia jau esančių LRTC ir „Teo LT“ nori tapti skaitmeninio tinklo valdytoja ir taip tapti šios rinkos dalyviu su vsomis iš to išplaukiančioms pasekmėmis.

Taip pat todėl, kad jis abejoja, ar LRT tikrai panaudos visas tinklo suteikiamas galimybes savo programų transliacijoms ar bandys jas panaudoti papildomoms pajamoms generuoti, kas ne visai yra LRT funkcija.

Tam balsavusiam prieš šį nutarimą tarybos nariui liko neaišku, ar tas „atskiras skaitmeninis tinklas“ turi būti suformuotas valstybės biudžeto, LRTC ar pačios LRT lėšomis, ar jis tiesiog turi būti paimtas iš LRTC ir perduotas LRT (iš „Teo LT“ juk nieko nepaimsi). Ar suformavus jį, jo priežiūrą vykdys LRT ar LRTC ? O pajamos iš nepanaudotų kanalų nuomos teks kam?

Tai tik maža dalis neiaiškumų, kurie kilo balsavusiam prieš tarybos nariui.

Visiems kitiems, atrodo, viskas buvo aišku. Nes LRT Technikos centro direktorius paaiškino, kad vieno skaitmeninio tinklo pakanka tik trims HD (raiškiosios televizijos) kanalams transliuoti. Ir jei LRT nuspręs tai daryti, jai atskiras tinklas bus tiesiog būtinas.

Aš, žinoma, galėčiau susilažinti, kad per artimiausius 15-20 metų to nebus, bet kam tai rūpi… 

Kartu aš suprantu LRT generalinio direktoriaus logiką: milijoninių skolų LRTC mokėti nenorima, sąskaitų apmokėjimas per teismus atidėliojamas ateičiai (nors sumokėti vis tiek reikės), tad geriausia būtų ne naudotis LRTC teikiamomis programų siuntimo paslaugomis, o patiems tapti jų siuntėjams. O dar jei LRTC už tai mokėtų, būtų tikriausiai visai puiku.

Galiu spėti, kad A.Siaurusevičius tokius O.Benderio vertus genialius planus kuria turėdamas galvoje, kad Susisiekimo ministerijai šiuo metu vadovauja E.Masiulis.

Aš viliuosi, kad pastarojo įtakos nepakaks įtikinti vyriausybę, jog „benderystė“ yra geriausias būdas spręsti LRT problemas.

Tačiau net jei E.Masiuliui tai pavyktų (kaip pavyko pakeisti A.Siaurusevičiui neįtikusį LRTC vadovą), nelabai suprantu, kodėl šioje „benderystėje“ turi dalyvauti Taryba.

Man asmeniškai dėl to labai liūdna.

(11 balsų, vidurkis: 4,36 iš 5)

Loading...