LRT taryba: kas užsiima destrukcija?

… Šiandien mažiausiai trys kolegos manęs klausė, kodėl šeštadienio BNS pranešime atsirado papildomas LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ne visai logiškas komentaras.

Jie turėjo galvoje štai šią pranešimo dalį:

Vėliau savo iniciatyva dar kartą susisiekęs su BNS A.Siaurusevičius pridėjo, kad iniciatyvą reikšti nepasitikėjimą jis laikąs „destruktyvia tarybos nario Artūro Račo veikla, kuri patyrė fiasko“.

„Nežinau dėl kokių priežasčių A.Račas pasišalino iš posėdžio, kuriame toliau svarstoma strategija. Tai rodo, kad iš tiesų jam nerūpi tokie klausimai ir jis taryboje yra tik dėl vieno dalyko – nepasitikėjimo“, – dėstė A.Siaurusevičius.

Kantriai bandžiau paaiškinti, kad, esant galimybei, visada bandome išklausyti skirtingų nuomonių, net jei jos neatitinka mūsų asmeninių vertinimų ar – kartais – tikrovės. Nes juk ir šiame tinklaraštyje dažnai pasitako, kad išsakomos nuomonės nebūna paremtos faktais ar konkrečiais argumentais. Visuomenės informavimo įstatymas tai leidžia.

Tačiau vėliau pagalvojau, kad vis dėlto reikėtų į A.Siaurusevičiaus pasvarstymus sureaguoti. Kad išliktų istorijai, kaip sakoma.

Taigi, pirmiausia noriu pasakyti, kad man keista, jog A.Siaurusevičiaus balsavimą dėl nepasitikėjimo juo sieja vien su mano „destruktyvia“ veikla.  Jis juk gerai žino, kad savo argumentus dėl nepasitikėjimo posėdyje išsakė trys LRT tarybos nariai. Gerbiamas LRT tarybos pirmininkas, tikiuosi, nesiūlys svarstyti mano etikos, jei išduosiu paslaptį, kad, be manęs, tai buvo A.Balčytienė ir E.Pranckūnienė. 

Taip pat leisiu sau priminti, kad per balsavimą nepasitikinčių A.Siaurusevičiumi LRT tarybos narių buvo daugiau nei tų, kurie pareiškė pasitikintys LRT vadovu ir yra pasirengę prisiimti atsakomybę už jo veiklą (įskaitant ir dešimtimis milijonų skaičiuojamus nuostolius ir įsiskolinimus).

Sutinku su A.Siaurusevičiumi, kad balsavimo rezultatai buvo fiasko. Ir, šiek tiek perfrazuodamas LRT vadovą, sakyčiau, jog taip atsitiko dėl destruktyvios kai kurių LRT tarybos narių veiklos. Turiu galvoje tuos tarybos narius, kurie balsavo už pasitikėjimą A.Siaurusevičiumi.

Mano giliu įsitikinimu, jie ignoravo realybę ir tą situaciją, kurioje LRT šiandien yra atsidūrusi, taip toliau leisdami siautėti nekompetencijai ir skatindami tolesnį nacionalinio transliuotojo žlugdymą. Nežinau, kokie motyvai skatino juos taip elgtis, tačiau manau, kad būtent tai ir yra tikroji destrukcija, kurios rezultatai labai aiškiai matomi LRT finansinėse ataskaitose ir TNS tyrimų rezultatuose. 

Neabejoju, kad tokia mano nuomonė tiems LRT tarybos nariams labai nepatiks ir kad tikriausiai vėl bus siūloma svarstyti mano etiką, tačiau net tas garsusis LRT tarybos etikos kodeksas man nedraudžia to pasakyti, nes klausimas dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi LRT taryboje jau buvo apsvarstytas.

Pabaigai dar norėčiau pasisakyti ir dėl A.Siaurusevičiaus teiginio, jog jis nežinąs, kodėl palikau LRT tarybos posėdį.

Jei gerai pamenu, tai LRT generalinis direktorius tuo metu posėdyje dalyvavo, todėl man šiek tiek keista girdėti, jog prabėgus vos porai valandų jis viską staiga pamiršo. Šiame tinklaraštyje jau apie tai rašiau, tačiau nesunku juk ir pakartoti. Palikau LRT tarybos posėdį todėl, kad LRT tarybos pirmininkas pirmoje posėdžio dalyje pamiršo, jog LRT taryba turėjo svarstyti, ar LRT generalinis direktorius turi teisę spręsti, su kokia informacija turi teisę susipažinti LRT tarybos nariai, o antroje dalyje tam pačiam LRT tarybos pirmininkui pasiūlius, taryba balsavimu nusprendė šio klausimo nesvarstyti.

Palikau LRT posėdį todėl, jog tikėjausi, kad LRT taryba paaiškins LRT generaliniam direktoriui, kad jis tokios teisės neturi ir kad LRT nėra A.Siaurusevičius UAB’as, kuriame jis gali tvarkytis kaip nori.

Tikiuosi, kad LRT taryba tai padarys artimiausioje ateityje. Jei ne, tai tikiuosi, kad LRT taryba bendru sutarimu pasiūlys keisti galiojančius įstatymus ir juose numatyti, kad LRT vienasmenis ir niekieno nekontroliuojamas valdymo organas yra A.Siaurusevičius. LRT tarybos funkcijas tokiu atveju būtų galima taip pat apibrėžti iš naujo, pavyzdžiui, nurodant, kad pagrindinė LRT tarybos funkcija yra pritarti A.Siaurusevičiaus veiklai.

Tada būtų viskas aišku ir jokios destrukcijos.

(8 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • Valentinas

    O kokie šansai išsireikalauti informacijos per teismą?

    • Valentinai, aš vis dar tikiuosi, kad sveikas protas nugalės:)

  • nesvarbu

    Manau, jog LRT taryba, beje dosniai finansuojama iš valstybės biudžeto, yra pavyzdinis neskaidraus, neaiškios paskirties darinio atvejis. Ko vertas vien faktas, kad pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nario net negalima atšaukti iki jo kadencijos pabaigos, jei jis pats to nepanorės! Tūlas tarybos narys, jei jam šaus į galvą, gali išdarinėti ką tinkamas (tik tarybos posėdžių be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nelankyti negali), tačiau niekas jo negalės pajudinti iš nario vietos. Net JE, ir ta savo paskirtojo išspirti teisiškai negali.

    Taip pat formaliai (teisiškai) nėra normos, kad LRT tarybos narys atsakytų už savo blogus darbus šioje taryboje. Žodžiu svajonių darbas- jokios atsakomybės, o greitai dar ir per LTV nemokamai rodys…

    • WU

      Tu žiūrėsi realybės show?

    • vazedo

      pritariu nesvarbu. LRT tarybos modelis yra pasityčiojimas iš atstovavimo visuomenės interesams ir transliuotojo veiklos. Vien jos sudarymas yra toks chaotiškas, kad sunku rasti kokius nors principus:

      4 narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas;
      4 narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų);
      4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

      Greičiausiai tai reikėtų suprasti kaip prezidentinio/parlamentinio valdymo LR kalkę – Prezidentas ir Seimas per pusę dalinasi įtaką taryboje, kas liko – įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Nors LRT yra nesiekianti pelno organizacija – VšĮ, reikalaujama, kad LRT turi būti nenuostolinga, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai. O kodėl ji turėtų būti gerai valdoma ir nenuostolinga, jei LRT taryboje – aukščiausiame valdymo organe nėra nė vieno vadybininko ar finansininko (ir vargu ar kada buvo, bent jau dėl profesijos skirti). Ar gali jie suprasti ataskaitas, vertinti finansinę veiklą, jei jų skyrimo principas yra iš esmės atspindėti politinę ir kultūrinę situaciją Lietuvoje ir galbūt veikia tik kaip saugiklis, kad nei viena politinė jėga neįgytų persvaros visuomeniniame kanale?
      Jeigu reikalinga tokia visuomeninė priežiūra, tai tegu ši taryba tvirtina tik programas, o valdymu užsiima su tuo susiję žmonės. Ir VšĮ modelis čia netinka.

  • Leonardas

    Atleiskit WU, susidomėjau, kada pradės rodyti?
    Ir kas vedėjas, o svarbiausiai, kas prodiuseris?

  • nesvarbu

    Vienas iš šios tarybos topinių neskaidrumo triukų:

    LRT tarybos reglamento 3.1.p.: „Tarybos posėdžiai yra vieši.“ Atrodo iki šios vietos konkretu, skaidru, demokratiška, atvira ir aišku.
    Tačiau dėmesio, dar yra ir antras šio punkto sakinukas:“Atskirais atvejais, tarybos nario siūlymu, taryba gali priimti nutarimą dėl uždaro tarybos posėdžio.“ Ir toliau jokio tokių „atskirų“atvejų sąrašo!

    Išvada – jei visi be išimties tarybos posėdžiai bus nevieši, vyks už uždarų durų ir neaišku kur, tai bus teisėta.

    • WU

      Kad visus iš eilės daro uždarus – absurdas. Iš juridinės technikos vien žiūrint, nors netobulas reglamentas, kad pirma yra bendroji norma, o po to seka specialios. O pvz.: KT atskirus atvejus aiškina kaip išimtinius atvejus.

      • Rytis I

        Beje, kaip čia neprisiminus išaiškinimą apie pilietybės suteikimą išimtinais (atskirais?) atvejais..

    • post scriptum

      su nesvarbu daug kur galima sutikti, bet dėl išvados abejoju.

      LRT įstatymo 10 str 6 dalis : „Tarybos reglamente nustatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai.“

      Uždari posėdžiai gali būti rengiami, tačiau tik tais atvejais kurie NUSTATYTI Tarybos reglamente. Jeigu pagrindas kuriuo vadovaujantis nori daryti uždarą posėdį neatitinka Tarybos reglamente išvardintų atvejų, tai tokio posėdžio negalima daryti uždaro.

      Tarybos reglamentas :“Atskirais atvejais, tarybos nario siūlymu, taryba gali priimti nutarimą dėl uždaro tarybos posėdžio“

      Tarybos reglamente nėra nustatyti atvejai. „Atskirais atvejais“ gali reikšti tiktai tai, kad uždari posėdžiai negali tapti taisykle, bet kokie tie atvejai? Dar yra apibrėžti ir turintys teisę siūlyti asmenys. Tačiau nustatytų atvejų NĖRA.

      Klausimas: ar LRT taryba rengdama uždarus posėdžius kai Tarybos reglamente nėra nustatyti atvejai, neprasilenkia su įstatymu?

      Klausimas : ar uždari posėdžiai dar netapo taisykle?

      Klausimas: ar tarybos narys su kuo nors prasilenks jeigu jis panorės aprašyti savo bloge uždarus posėdžius kurie buvo rengti kai Tarybos reglamente nėra nustatyti atvejai uždariems posėdžiams rengti?

  • K.

    Kažkaip nesuprantu – Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad kiekvienos srities vadovas turi būti specialistas: sveikatos ministras – daktaras, kultūros ministras – koks nors aktorius ir t.t. Kada visi suvoks, kad vadovu turi būti geras vadybininkas ar administratorius? Taip pat p. Siaurusevičius galėjo toliau vesti savo laidą, o LRT direktoriumi turi būti geras vadybininkas, kuris supranta pinigų srautų valdymą ir kaštų kontrolę (tenesupyksta p. Artūras, bet manau, kad ir jis nebūtų tinkama kandidatūra). Ir jis neturi būti žurnalistas – tiesiog eilinis gerai valdomos įmonės direktorius.

    • nerijus

      Manau, kad tiktų „mūsų“ Valentinas…

      • K.

        Už Valentiną tikrai balsuočiau, su išlyga, kad pavaduotojas ar Tarybos narys būtų Nerijus arba austras :)

        • nerijus

          Sutikčiau tik tuo atveju, jei būčiau tarybos vadovas :)
          Ir ne Nerijus, o nerijus ;)

          • nerijus

            …su austru kartu.

    • Šamanas

      Tie profesionalūs „vadybininkai“ sėkmingai gali sugriauti bet ką – šitą jie sugeba, kurti sekasi sunkiau, nes neturi žalio supratimo apie tai, kam vadovauja.

      • K.

        Šamane, aš ne apie profesorius iš „commonsense.lt“ kalbu, o apie gerus vadovus. Pvz. p. Šikšta, telekomo direktorius, p. Kučinskas, buvęs Švyturio vadas ir pan. Aišku, tokio rango vadovo LRT negaus (per mažai pinigo grečiausiai), bet mažesnio kalibro, tačiau geri vadovai būtų įkandami.

        • Dundukas

          vadovai, žinoma, ne paskutinėje vietoje, bet ar nepervertinat jų vaidmens? Tarkim, įvykus stebuklui ir pasikvietus Šikštą su Kučinsku, ar LRT su jos finajsine situacija tikrai būtinai suklestėtų?

          Iki 2007/2008 m., kol ekonomika pūtėsi, augo net prastai valdomos bendrovės. Ir atvirkščiai – kai reikalai užpernai ėmė smarkiai smukti, net didžiausi proto bokštai bejėgiai.

          • K.

            Jokiu būdu nesakau, kad nesuprantate – tiesiog manau, kad vadovas turi būti geras vadybininkas, administratorius, turi turėti atitinkamą išsilavinimą ir, svarbiausia, patirtį.

          • mielas K. ačiū, už paaiškinimą. Bet vis tiek nesuprantu, kad tamstai sakė, kad aš nesu geras:)) Ir net patirties turiu…:)

          • K.

            Dundukui – o kas kalbėjo apie 2007/2008? Telekomas iš balso telefonijos tegauna tik gal pusę pajamų, yra gerokai perorientuotas – galvojate, lengva tai padaryti? O p. Kučinskas jau gerokai anksčiau nei jūsų minimi metai tapo aukšto lygio vadovu BBH koncerne, jei atmintis neapgauna. Galvojate, už dyką padarė?

          • K.

            Gal žodį „geras“ išbraukite – turėjau omeny apibendrintai (nes paprasčiausiai nežinau, koks jūs vadybininkas). O vat dėl patirties – jei tikrai turite patirties vadovaujant įmonei, kurios darbuotojų skaičius bent 200-300 žmonių ir pajamos per metus bent 50 mln. Lt – tada jau turėčiau atsiimt ir žodžius dėl netinkamos kandidatūros :)

    • mielas K, sutinku su tamsta dėl pirmosios komentaro dalies. Bet labai smalsu, kodėl tamsta nusprendėte, jog aš nesuprantu pinigų srautų valdymo ir kaštų kontrolės? O gal yra dar kokių nors priežasčių, kodėl netikčiau. Neplanuoju, bet šiaip smalsu:)

      • Dundukas

        suprast pinigus – dar ne viskas, reiktų vadovui tinkamą charakterį turėti ;)

      • K.

        Ne ten įdėjau, žr. aukšiau atsakymą :)

        • nesvarbu

          Gerbiamas K, nesutinku su Jumis iš esmės, nes dėl vadybinių A.Račo gebėjimų, tai vėjus čia kalbate.

          Mano subjektyvia nuomone Artūras turi beveik visas pačio aukščiausio lygio vadybininko (Chief Executive Officer (CEO) savybes. Beje ir dirba būtent tokiose pareigose:)

          Kaip turi ir ydų. Viena iš jų-pernelyg išvystytas orumo jausmas. Šio dorovinio savimonės konstrukto dominavimas asmenį daro labai užgaulų ir įžeidų, kas aukščiausio lygio CEO tikrai neleistina.

          • nesvarbu, ačiū už komplimentus… Bet labiausiai man patiko „dorovinio savimonės konstrukto dominavimas“… Aš taip nesugalvočiau…:)

  • Fredis*

    Pirmiausia turime suprasti ir įsisąmoninti kas yra LRT.
    Subjektyvaus stebėtojo akimis tai yra Politinė Visuomeninė Organizacija, kuri vykdo Misiją. Misijai vykdyti įprastų verslo kompanijos valdymo įgūdžių visai nereikia, čia reikalingi visai kitokio pobūdžio administravimo būdai ir metodai.
    Tai ką savo blonknotėlyje užrašė pastabusis uagadugu – nei pridėsi, nei atimsi: http://uagadugu.lt/2011/02/lrt-problema-rimta-prognozavimo-klaida/?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+Uagadugu-Blogaslt+(uagadugu)

  • post scriptum


    LRT tarybos funkcijas tokiu atveju būtų galima taip pat apibrėžti iš naujo, pavyzdžiui, nurodant, kad pagrindinė LRT tarybos funkcija yra pritarti A.Siaurusevičiaus veiklai.

    Na juk taryba iš esmės tą ir padarė. Pusmečiui. Kam dirbti su kokiomis nors informacijomis. Jokios destrukcijos, tsaknt.