Artūras Račas

… Pavadinimas yra mano subjektyvi LRT Tarybos šeštadienio balsavimo interpretacija. Ją dar galima vadinti komentaru.

Faktai yra tokie: šeštadienį 12 LRT Tarybos narių balsavo dėl (ne)pasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi A.Siaurusevičiumi. Balsuojant 6 tarybos nariai LRT generaliniam direktoriui išreiškė nepasitikėjimą, 5 – balsavimu pareiškė juo pasitikintys, vienas tarybos narys savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė.

Mano subjektyvia nuomone, tai reiškia, kad LRT Taryba LRT generaliniu direktoriumi nepasitiki.  Na, bent jau daugiau tarybos narių nepasitiki nei pasitiki.

Nepaisant to, LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius dirbs toliau, nes jam atstatydinti reikia, kad nepasitikėjimą pareikštų 8 LRT Tarybos nariai.

Rezultatas, žinoma, ne toks, kokio aš asmeniškai tikėjausi, tačiau jis nėra jau toks blogas. Palyginti su balsavimu vykusiu beveik prieš metus. Dėl to aš labai džiaugiuosi.

Žemiau pateikiu savo argumentus, dėl kurių bent jau aš asmeniškai LRT generaliniu direktoriumi nepasitikiu. (Visi tekste pateikiami duomenys yra surinkti iš viešų šaltinių, šis dokumentas nebuvo pažymėtas konfidencialumo žyma, todėl nepaisant šeštadienio atvirame posėdyje kai kurių LRT Tarybos man pareikštų priekaištų dėl teisės turėti nuomonę ir laisvai ją reikšti, manau turįs konstitucinę teisę savo argumentus paviešinti.)

******************************************************************************************************* 

Dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per pastarąjį dešmtmetį išgyveno daug pokyčių ir reformų.

Dešimtmečio pradžioje gana dažnai keičiantis LRT vadovams, vyko esminiai pokyčiai radijuje ir televizijoje, kurie davė teigiamų rezultatų ir dešimtmečio viduryje nacionalinis radijas ir televizija tapo pelningai dirbančiu transliuotoju, turinčiu ištikimą auditoriją. 2005 metais Lietuvos radijas auditorijos dydžiu užtikrintai lenkė visus kitus Lietuvos trasnliuotojus, tuo tarpu Lietuvos televizija pagal šį rodiklį nusileido tik dviems didžiausiems Lietuvos komerciniams televizijos kanalams.

LRT vadovaujant K.Petrauskiui (2003 04 – 2008 04), nepaisant nuolat augančių bendrų LRT pajamų, toliau vyko LRT veiklos optimizavimas. Tuo pat metu pagal administracijos parengtą strateginį penkerių metų veiklos planą, buvo investuojama į LRT technikos atnaujimą, baigtas įgyvendinti LRT Didžiosios studjos modernizavimo projektas, atnaujinta Lietuvos televizijos centrinė aparatinė, pradėtas TV archyvų skaitmeninimo projektas.

LRT finasinės padėties blogėjimas 2008-2010 metais

 LRT pradėjus vadovauti A.Siaurusevičiui ir jo pasirinktai komandai, dalis ankstesnės administracijos pradėtų darbų buvo tęsiama, tačiau kai kuriose srityse buvo pasirinkti visiškai kitokie – ir kaip aiškiai rodo šiandieniniai rezultatai – visiškai neefektyvūs ir LRT žalingi sprendimai.

Pavyzdžiui, užuot toliau ieškojusi būdų, kaip optimizuoti LRT veiklą ir siekti didesnio veklos efektyvumo, naujoji LRT administracija savo veiklos pradžioje pradėjo didinti darbuotojų skaičių, dėl ko pastebimai išaugo darbo užmokesčiui skirtų LRT sąnaudų dalis ir LRT veiklos sąnaudos.

LRT darbuotojų skaičius 2006-2009 metais

2006,2007, 2008 ir 2009 metų LRT ataskaitos Seimui

LRT veiklos ir darbuotojų išlaikymo sąnaudos

LRT 2007,2008,2009 metų atsakaitos Seimui

2008 metais ypač atsiskleidė naujosios LRT vadovybės nesugebėjimas tinkamai įvertinti besikeičiančią ekonominę aplinką ir LRT situaciją. A.Siaurusevičiaus vadovaujama LRT administracija iš esmės niekaip nereagavo į pokyčius rinkoje ir nesiėmė jokių priemonių blogėjančiai LRT finansinei padėčiai gerinti. Aplaidus delsimas lėmė, kad gavusi daugiausiai pajamų per visą savo veiklos istoriją (91 mln. Litų), 2008 metus LRT baigė turėdama 6,5 mln litų grynojo nuostolio. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nuostolingą 2008 metų veiklos rezultatą didžia dalimi lėmė ir tai, kad LRT administracija nesugebėjo įvykdyti jos pačos parengto ir LRT tarybos patvirtinto paamų ir išlaidų sąmatos projekto. 2008 metų išlaidos sąmatą viršijo daugiau nei 2 mln. litų, tuo tarpu pajamų skiltyje planas buvo neįvykdytas beveik 3 mln. litų.

Atskirai reikėtų pažymėti, kad naujoji LRT administracija, nepaisant ženkliai išaugusių pajamų, 2008 metais nesugebėjo tinkamai valdyti finansinių srautų – pastebimai išaugo LRT finansinės skolos, su darbo santykiais susiję finansiniai įsipareigojimai bei skolos tiekėjams. Bendri LRT finansiniai įsipareigojimai 2008 metais, nepaisant dešimtadaliu  išaugusių pajamų, padidėjo daugiau nei 3,5 mln. litų iki 21,9 mln. litų.

2009 metais nacionalinio transliuotojo finansinė padėtis toliau blogėjo. Įtakos tam neabejotinai turėjo įsibėgėjusi ekonominė krizė Lietuvoje ir dėl to ženkliai sumažėjusios LRT pajamos iš reklamos, būtina buvo atsižvelgti ir į pasikeitusią mokestinę aplinką. Kita vertus, prie LRT finansinės padėties blogėjimo prisidėjo ir LRT administracijos neveiklumas bei delsimas imtis būtinų priemonių padėčiai gerinti, ką savo audito išvadoje nurodė ir Valstybės kontrolė.

LRT administracijos nesugebėjimą deramai įvertinti situaciją liudija ir administracijos parengtas 2009 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektas. Jame buvo planuojama, kad 2009 metais LRT pajamos sieks 72,3 mln. litų, tuo tarpu realus rezultatas buvo 67 mln. litų. Pridėjus dar ir tai, kad LRT administracija nesugebėjo suvaldyti sąnaudų ir 2009 metų patvirtintą planą viršijo beveik 0,5 mln. litų, bendras 2009 metų rezultatas buvo pats blogiausias visoje LRT veiklos istorijoje – beveik 11 mln. litų grynojo nuostolio.

Nepaisant to, kad 2009 metais LRT administracija pagaliau ėmėsi taupymo priemonių ir mažino darbuotojų skaičių bei veiklos sąnaudas, tai nedavė laukiamų rezultatų.  2009 metais drastiškai – beveik 50 procentų – išaugo LRT įsiskolinimai. Tokį įsiskolinimų augimą lėmė beveik dvigubai (nuo 1,9 iki 3,5 mln. litų) išaugusios LRT finansinės skolos ir 86 proc. (nuo 9,5 iki 17,7 mln.litų) padidėjusios skolos tiekėjams. 

Toks greitas ir iš esmės nevaldomas LRT finansinių įsipareigojimų didėjimas ne tik rodo, kad dabartinė LRT administracija iš esmės yra linkusi savo darbo trūkumus perkelti būsimiems LRT vadovams, bet ir kelią pagrįstą susirūpinimą dėl galimų LRT mokumo problemų jau netolimoje ateityje. 

Teisindamasi dėl ypač pablogėjusių LRT veiklos rezultatų, A.Siaurusevičiaus vadovaujama administracija nuolat akcentuoja, jog blogesnius veiklos rezultatus lėmė pastaraisiais metais nuolat mažėjęs LRT biudžetinis finansavimas. Teigiama, kad 2009 metais LRT iš biudžeto buvo skirta mažiausiai lėšų per visą pastarąjį dešimtmetį. Tai tiesa, tačiau, kita vertus, tiesa yra ir tai, kad nepaisant sumažėjusio finansavimo iš biudžeto, bendros LRT pajamos 2008 buvo didžiausios per visą LRT istoriją, o 2009 metais jos iš esmės atitiko 2006 metų lygį.

Kita vertus, LRT sąnaudų pokyčiai nebuvo tokie akivaizdūs. 2008 sąnaudos buvo 95,2 mln. litų, 2009 jos sumažėjo iki 75,8 mln. litų, tai yra, tik iki 2007 metų rodiklio.

LRT pajamos, išlaidos, finansiniai rezultatai ir įsiskolinimai 2006-2010 metais

LRT 2006, 2007, 2008, 2009 metų atsaskaitos Seimui

(2010 metų preliminarius finansinius rezultatus LRT generalinis direktorius A.Siauruseveičius pateikti atsisakė).

LRT auditorijos neigiami pokyčiai 2008-2010

 LRT administracijos nesugebėjimas tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir nuolat blogėjanti LRT finansinė būklė turėjo neigiamos įtakos LRT programų kokybei,  o tai, savo ruožtu atsiliepė ir LRT žiūrimumo rodikliams. LRT, ir ypač Lietuvos televizijos pirmojo kanalo populiarumas 2008-2010 metais nuolat mažėjo.

LTV pirmojo kanalo auditorijos pokyčiai 2007-2010 metais

TNS Metinė žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2009, TNS 2010 metų duomenys

Lietuvos radijo auditorijos pokyčiai 2007-2010 metais*

TNS Metinė žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2009, TNS 2010 metų duomenys

*Pagal šį rodiklį Lietuvos radijas 2006 metais pirmavo Lietuvoje, 2009 metais atsiliko nuo radijo stočių M1 ir “Lietus”.

Neigiami auditorijos pasiekiamumo pokyčiai ypač pastebimi vertinant LRT reitingus geriausio žiūrimumo (prime time) laiku bei kalbant apie aktyviausią ir perspektyviausią (15-34 metų) auditoriją.  

LTV pirmojo kanalo auditorijos pokyčiai geriausiu laiku (19-22) val. 2008-2010 metais

TNS duomenys

Galbūt sutapimas, tačiau 2010 gruodžio LRT žiūrimimo rodikliai buvo mažiausi nuo 2008 metų pradžios. Pagal žiūrėtą laiką LTV dalis 2010 metų gruodį tarp visų žiūrovų buvo 10,4 proc., o tarp 15-34 metų žiūrovų tesiekė 6,1 procento. Žiūrimiausiu laiku (19-22 val.) LTV dalis tarp visų žiūrovų buvo 8,3 proc, o tarp 15-34 metų žiūrovų – 3,9 procento. (Palyginimui – 2008 metų kovą, prieš pradedant vadovauti A.Siaurusevičiui, šie rodikliai buvo atitinkamai 13,5 proc., 9,9 proc., 12,5 proc ir 8,7 proc.).

Kalbant apie LRT programas, jų kokybę ir žiūrimumą, verta pažymėti, kad LTV autorinės laidos jau senokai nebepatenka tarp 40 populiariausių Lietuvos televizijų laidų ir kad turėdama geriausias technines galimybes ir didžiausią studiją LRT jos visiškai neišnaudoja didesnei auditorijai pritraukti. Lietuvos televizija pastaruoju metu beveik atsisakė tiesioginių savaitgalio laidų ir yra iš esmės tapusi komercinių televizijų techniniu aptarnavimo centru.

LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir jo vadovaujamos LRT administracijos veikla

Dabartinis LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius savo pareigas pradėjo eiti 2008 metų balandžio 1 dieną.

Dabartinę LRT situaciją pirmiausiai turbūt reikėtų sieti su A.Siaurusevičiaus nepakankama kompetencija užimti šias pareigas, už ką nemaža dalimi yra atsakinga tuometinė LRT taryba, nusprendusi, kad neturėdamas jokios vadybinės ir finansų tvarkymo patirties A.Siaurusevičius galės vadovauti 600 žmonių kolektyvui ir tinkamai valdyti daugiau nei 60 milijonų litų biudžetą.

Be to, kad neturi reikalingų dalykinių kompetencijų vadovauti LRT, A.Siaurusevičius jau pirmaisiais savo vadovavimo metais pademonstravo, kad jam trūksta ir kitų savybių šiam postui užimti. Per 2008 metų Seimo rinkimus viešbutyje “Naujasis Vilnius” įvykęs incidentas ne tik atskleidė naujojo LRT generalinio direktoriaus silpnybes, bet ir gerokai pakenkė LRT įvaizdžiui bei reputacijai.

Kompetencijos ir vadybinių – pirmiausia sugebėjimo pasirinkti komandą ir su ja dirbti – įgūdžių stoką LRT generalinis direktorius ne kartą pademonstravo ir 2009-2010 metais.

Per tą laikotarpį LRT paliko ne vienas A.Siaurusevičiaus komandos narys – programų direktorius J.Banys, Lietuvos radijo direktorė J.Litvinienė. Visai neseniai, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas A.Siaurusevičiaus nesugebėjimą dirbti komandoje – LRT paliko ir Reklamos deprtamento direktorius A.Trumpickas.

Čia verta pažymėti, kad J.Litvinienė iš LRT pasitraukė ne dėl kokių nors Lietuvos radijo veiklos trūkumų ar padarytų nusižengimų. Esminis LR direktorės pasitraukimo motyvas buvo nepagrįsti LRT generalinio diretoriaus reikalavimai, tiesiogiai nesusiję su J.Litvinienės, kaip LR direktorės kompetencija.

Prisimenant A.Trumpicko pasitraukimą iš pareigų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo Reklamos departamento veiklos nemaža dalimi priklauso visos LRT finansinė padėtis ir kad reklamos pajamos 2010 metais, preliminariais duomenimis, buvo didesnės nei numatytos LRT administracijos parengtame 2010 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projekte. (Konkrečius skaičius LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė)

Viename iš LRT Tarybos posėdžių LRT generalinis direktorius yra viešai prisipažinęs, kad spartesnei pertvarkai LRT trukdo tai, kad LRT padalinių vadovai nevykdo jo įpareigojimų ir iš esmės sabotuoja pertvarką. Kita vertus, LRT generalinis direktorius nenurodė, kokių konkrečių priemonių jis ėmėsi, kad jo įpareigojimai būtų vykdomi. (Informaciją apie nuobaudas LRT darbuotojams, nevykdantiems LRT vadovų įpareigojimų, LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė).

Vertinant LRT generalinio direktoriaus veiklą, prisimintini ir jo sprendimai dėl 2010 metų olimpinių žaidynių ir 2010 metų pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisių sublicencijavimo kitiems Lietuvos komerciniams kanalams. LRT generalinis direktorius taip niekada ir nepaaiškino ekonominės šių sprendimų logikos, nekalbant jau apie tai, kad šių sandorių teisėtumą iki šiol tiria teisėsaugos institucijos. Kita vertus, TNS tyrimai rodo, kad būtent per 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą LRT sulaukė didžiausios auditorijos nuo 2008 metų rugpjūčio, kai LRT transliavo Atėnų olimpines žaidynes. Perleidusi dalį transliacijos teisių, LRT kartu atsisakė ir taip jai reikalingų reklamos pajamų. (Informaciją apie sutartis dėl transliacijos teisių perdavimo su su komerciniais televizijos kanalais LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė).

Stebina ir LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus neseniai pradėta LRT struktūros pertvarka. LRT įstatymas suteikia teisę LRT generaliniam vadovui nustatyti LRT struktūrą administracijos nuostatus ir darbo apmokėjimą sistemą. Tačiau pradedant bet kokias pertvarkas, būtina žinoti jos kaštus, konkrečius tikslus ir aiškius siekiamus rezultatus. Juo labiau, kai kalbama apie pertvarką, pradėtą esant tokiai sudėtingai finansinei situacijai, kokioje šiuo metu yra atsidūrusi LRT. Deja, bet LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius, pristatydamas planuojamą struktūrinę reformą, nei apie jos kaštus, nei apie tikslus, nei apie laukiamus rezultatus LRT tarybos neinformavo. Tai ne tik verčia abejoti pradėtos pertvarkos tikslingumu, bet ir tuo, ar LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius iš viso žino, ką jis daro.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A.Siaurusevičiaus kompetencijos ir dalykinių savybių stoka 2008-2010 metais turėjo neigiamos įtakos visam LRT administracijos darbui ir LRT veiklos rezultatams.

Atsižvelgdamas į tai, manau, kad tolesnė A.Siaurusevičiaus ir jo vadovaujamos administracijos veikla neatitinka nacionaliniam transliuotojui keliamų uždavinių ir gali padaryti nepataisomos žalos LRT veiklai ateityje.

Siūlau LRT Tarybai prisiimti atsakomybę už LRT veiklą ir balsuoti už nepasitikėjimą LRT generaliniu direktoriumi A.Siaurusevičiumi.

LRT Tarybos narys

Artūras Račas

Vilnius, 2011 metų vasario 7 diena

(9 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...