LRT Taryba generaliniu direktoriumi nepasitiki (komentaras)

Pavadinimas yra mano subjektyvi LRT Tarybos šeštadienio balsavimo interpretacija. Ją dar galima vadinti komentaru.

Faktai yra tokie: šeštadienį 12 LRT Tarybos narių balsavo dėl (ne)pasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi A.Siaurusevičiumi. Balsuojant 6 tarybos nariai LRT generaliniam direktoriui išreiškė nepasitikėjimą, 5 – balsavimu pareiškė juo pasitikintys, vienas tarybos narys savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė.

Mano subjektyvia nuomone, tai reiškia, kad LRT Taryba LRT generaliniu direktoriumi nepasitiki.  Na, bent jau daugiau tarybos narių nepasitiki nei pasitiki.

Nepaisant to, LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius dirbs toliau, nes jam atstatydinti reikia, kad nepasitikėjimą pareikštų 8 LRT Tarybos nariai.

Rezultatas, žinoma, ne toks, kokio aš asmeniškai tikėjausi, tačiau jis nėra jau toks blogas. Palyginti su balsavimu vykusiu beveik prieš metus. Dėl to aš labai džiaugiuosi.

Žemiau pateikiu savo argumentus, dėl kurių bent jau aš asmeniškai LRT generaliniu direktoriumi nepasitikiu. (Visi tekste pateikiami duomenys yra surinkti iš viešų šaltinių, šis dokumentas nebuvo pažymėtas konfidencialumo žyma, todėl nepaisant šeštadienio atvirame posėdyje kai kurių LRT Tarybos man pareikštų priekaištų dėl teisės turėti nuomonę ir laisvai ją reikšti, manau turįs konstitucinę teisę savo argumentus paviešinti.)

******************************************************************************************************* 

Dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija per pastarąjį dešmtmetį išgyveno daug pokyčių ir reformų.

Dešimtmečio pradžioje gana dažnai keičiantis LRT vadovams, vyko esminiai pokyčiai radijuje ir televizijoje, kurie davė teigiamų rezultatų ir dešimtmečio viduryje nacionalinis radijas ir televizija tapo pelningai dirbančiu transliuotoju, turinčiu ištikimą auditoriją. 2005 metais Lietuvos radijas auditorijos dydžiu užtikrintai lenkė visus kitus Lietuvos trasnliuotojus, tuo tarpu Lietuvos televizija pagal šį rodiklį nusileido tik dviems didžiausiems Lietuvos komerciniams televizijos kanalams.

LRT vadovaujant K.Petrauskiui (2003 04 – 2008 04), nepaisant nuolat augančių bendrų LRT pajamų, toliau vyko LRT veiklos optimizavimas. Tuo pat metu pagal administracijos parengtą strateginį penkerių metų veiklos planą, buvo investuojama į LRT technikos atnaujimą, baigtas įgyvendinti LRT Didžiosios studjos modernizavimo projektas, atnaujinta Lietuvos televizijos centrinė aparatinė, pradėtas TV archyvų skaitmeninimo projektas.

LRT finasinės padėties blogėjimas 2008-2010 metais

 LRT pradėjus vadovauti A.Siaurusevičiui ir jo pasirinktai komandai, dalis ankstesnės administracijos pradėtų darbų buvo tęsiama, tačiau kai kuriose srityse buvo pasirinkti visiškai kitokie – ir kaip aiškiai rodo šiandieniniai rezultatai – visiškai neefektyvūs ir LRT žalingi sprendimai.

Pavyzdžiui, užuot toliau ieškojusi būdų, kaip optimizuoti LRT veiklą ir siekti didesnio veklos efektyvumo, naujoji LRT administracija savo veiklos pradžioje pradėjo didinti darbuotojų skaičių, dėl ko pastebimai išaugo darbo užmokesčiui skirtų LRT sąnaudų dalis ir LRT veiklos sąnaudos.

LRT darbuotojų skaičius 2006-2009 metais

  2006 01 01 2007 01 01 2008 01 01 2009 01 01
         
Darbuotojų skaičius 643 644 667 686

2006,2007, 2008 ir 2009 metų LRT ataskaitos Seimui

LRT veiklos ir darbuotojų išlaikymo sąnaudos

  2007 2008 2009 2010
Darbuotojų išlaikymo sąnaudos (mln. Litų) 6,134 7,129 5,971  
LRT veiklos sąnaudos (mln. Litų) 21,873 24,033 18,168  

LRT 2007,2008,2009 metų atsakaitos Seimui

2008 metais ypač atsiskleidė naujosios LRT vadovybės nesugebėjimas tinkamai įvertinti besikeičiančią ekonominę aplinką ir LRT situaciją. A.Siaurusevičiaus vadovaujama LRT administracija iš esmės niekaip nereagavo į pokyčius rinkoje ir nesiėmė jokių priemonių blogėjančiai LRT finansinei padėčiai gerinti. Aplaidus delsimas lėmė, kad gavusi daugiausiai pajamų per visą savo veiklos istoriją (91 mln. Litų), 2008 metus LRT baigė turėdama 6,5 mln litų grynojo nuostolio. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nuostolingą 2008 metų veiklos rezultatą didžia dalimi lėmė ir tai, kad LRT administracija nesugebėjo įvykdyti jos pačos parengto ir LRT tarybos patvirtinto paamų ir išlaidų sąmatos projekto. 2008 metų išlaidos sąmatą viršijo daugiau nei 2 mln. litų, tuo tarpu pajamų skiltyje planas buvo neįvykdytas beveik 3 mln. litų.

Atskirai reikėtų pažymėti, kad naujoji LRT administracija, nepaisant ženkliai išaugusių pajamų, 2008 metais nesugebėjo tinkamai valdyti finansinių srautų – pastebimai išaugo LRT finansinės skolos, su darbo santykiais susiję finansiniai įsipareigojimai bei skolos tiekėjams. Bendri LRT finansiniai įsipareigojimai 2008 metais, nepaisant dešimtadaliu  išaugusių pajamų, padidėjo daugiau nei 3,5 mln. litų iki 21,9 mln. litų.

2009 metais nacionalinio transliuotojo finansinė padėtis toliau blogėjo. Įtakos tam neabejotinai turėjo įsibėgėjusi ekonominė krizė Lietuvoje ir dėl to ženkliai sumažėjusios LRT pajamos iš reklamos, būtina buvo atsižvelgti ir į pasikeitusią mokestinę aplinką. Kita vertus, prie LRT finansinės padėties blogėjimo prisidėjo ir LRT administracijos neveiklumas bei delsimas imtis būtinų priemonių padėčiai gerinti, ką savo audito išvadoje nurodė ir Valstybės kontrolė.

LRT administracijos nesugebėjimą deramai įvertinti situaciją liudija ir administracijos parengtas 2009 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projektas. Jame buvo planuojama, kad 2009 metais LRT pajamos sieks 72,3 mln. litų, tuo tarpu realus rezultatas buvo 67 mln. litų. Pridėjus dar ir tai, kad LRT administracija nesugebėjo suvaldyti sąnaudų ir 2009 metų patvirtintą planą viršijo beveik 0,5 mln. litų, bendras 2009 metų rezultatas buvo pats blogiausias visoje LRT veiklos istorijoje – beveik 11 mln. litų grynojo nuostolio.

Nepaisant to, kad 2009 metais LRT administracija pagaliau ėmėsi taupymo priemonių ir mažino darbuotojų skaičių bei veiklos sąnaudas, tai nedavė laukiamų rezultatų.  2009 metais drastiškai – beveik 50 procentų – išaugo LRT įsiskolinimai. Tokį įsiskolinimų augimą lėmė beveik dvigubai (nuo 1,9 iki 3,5 mln. litų) išaugusios LRT finansinės skolos ir 86 proc. (nuo 9,5 iki 17,7 mln.litų) padidėjusios skolos tiekėjams. 

Toks greitas ir iš esmės nevaldomas LRT finansinių įsipareigojimų didėjimas ne tik rodo, kad dabartinė LRT administracija iš esmės yra linkusi savo darbo trūkumus perkelti būsimiems LRT vadovams, bet ir kelią pagrįstą susirūpinimą dėl galimų LRT mokumo problemų jau netolimoje ateityje. 

Teisindamasi dėl ypač pablogėjusių LRT veiklos rezultatų, A.Siaurusevičiaus vadovaujama administracija nuolat akcentuoja, jog blogesnius veiklos rezultatus lėmė pastaraisiais metais nuolat mažėjęs LRT biudžetinis finansavimas. Teigiama, kad 2009 metais LRT iš biudžeto buvo skirta mažiausiai lėšų per visą pastarąjį dešimtmetį. Tai tiesa, tačiau, kita vertus, tiesa yra ir tai, kad nepaisant sumažėjusio finansavimo iš biudžeto, bendros LRT pajamos 2008 buvo didžiausios per visą LRT istoriją, o 2009 metais jos iš esmės atitiko 2006 metų lygį.

Kita vertus, LRT sąnaudų pokyčiai nebuvo tokie akivaizdūs. 2008 sąnaudos buvo 95,2 mln. litų, 2009 jos sumažėjo iki 75,8 mln. litų, tai yra, tik iki 2007 metų rodiklio.

LRT pajamos, išlaidos, finansiniai rezultatai ir įsiskolinimai 2006-2010 metais

  2006 2007 2008 2009 2010
Bendros pajamos 68,498 82,645 91,032 66,929  
Bendros sąnaudos 68,368 76,884 95,171 76,435  
Veiklos rezultatas -1,248 2,946 – 6,564 – 10,977  
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 11,258 18,197 21,969 31,645  

LRT 2006, 2007, 2008, 2009 metų atsaskaitos Seimui

(2010 metų preliminarius finansinius rezultatus LRT generalinis direktorius A.Siauruseveičius pateikti atsisakė).

 

LRT auditorijos neigiami pokyčiai 2008-2010

 LRT administracijos nesugebėjimas tinkamai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir nuolat blogėjanti LRT finansinė būklė turėjo neigiamos įtakos LRT programų kokybei,  o tai, savo ruožtu atsiliepė ir LRT žiūrimumo rodikliams. LRT, ir ypač Lietuvos televizijos pirmojo kanalo populiarumas 2008-2010 metais nuolat mažėjo.

LTV pirmojo kanalo auditorijos pokyčiai 2007-2010 metais

  2007 2008 2009 2010
LTV pirmojo kanalo auditorijos struktūra pagal žiūrėtą laiką proc. 13,4 13,3 12,8 11,5
LTV pirmojo kanalo dienos pasiekimas proc. 43,8 40,8 40,4 38

TNS Metinė žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2009, TNS 2010 metų duomenys

Lietuvos radijo auditorijos pokyčiai 2007-2010 metais*

  2007 2008 2009 2010
Lietuvos radijo vidutinė pasiekta savaitės auditorija proc. 32,4 32 28,8*  
Lietuvos radijo vidutinė pasiekta dienos auditorija proc. 23,5 23,8 21,1  
Lietuvos radijo vidutinė auditorijos struktūra pagal klausytą laiką proc. 21,1 22,6 18,8  

TNS Metinė žiniasklaidos tyrimų apžvalga 2009, TNS 2010 metų duomenys

*Pagal šį rodiklį Lietuvos radijas 2006 metais pirmavo Lietuvoje, 2009 metais atsiliko nuo radijo stočių M1 ir “Lietus”.

Neigiami auditorijos pasiekiamumo pokyčiai ypač pastebimi vertinant LRT reitingus geriausio žiūrimumo (prime time) laiku bei kalbant apie aktyviausią ir perspektyviausią (15-34 metų) auditoriją.  

LTV pirmojo kanalo auditorijos pokyčiai geriausiu laiku (19-22) val. 2008-2010 metais

  2008 2009 2010
Visa auditorija pagal žiūrėtą laiką proc. 13,1 13,85 10,7
Dienos pasiekimas  proc. 24,8 25 22
15-34 metų amžiaus auditorija pagal žiūrėtą laiką proc. 8,25 7,4 5,9

TNS duomenys

Galbūt sutapimas, tačiau 2010 gruodžio LRT žiūrimimo rodikliai buvo mažiausi nuo 2008 metų pradžios. Pagal žiūrėtą laiką LTV dalis 2010 metų gruodį tarp visų žiūrovų buvo 10,4 proc., o tarp 15-34 metų žiūrovų tesiekė 6,1 procento. Žiūrimiausiu laiku (19-22 val.) LTV dalis tarp visų žiūrovų buvo 8,3 proc, o tarp 15-34 metų žiūrovų – 3,9 procento. (Palyginimui – 2008 metų kovą, prieš pradedant vadovauti A.Siaurusevičiui, šie rodikliai buvo atitinkamai 13,5 proc., 9,9 proc., 12,5 proc ir 8,7 proc.).

Kalbant apie LRT programas, jų kokybę ir žiūrimumą, verta pažymėti, kad LTV autorinės laidos jau senokai nebepatenka tarp 40 populiariausių Lietuvos televizijų laidų ir kad turėdama geriausias technines galimybes ir didžiausią studiją LRT jos visiškai neišnaudoja didesnei auditorijai pritraukti. Lietuvos televizija pastaruoju metu beveik atsisakė tiesioginių savaitgalio laidų ir yra iš esmės tapusi komercinių televizijų techniniu aptarnavimo centru.

LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir jo vadovaujamos LRT administracijos veikla

Dabartinis LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius savo pareigas pradėjo eiti 2008 metų balandžio 1 dieną.

Dabartinę LRT situaciją pirmiausiai turbūt reikėtų sieti su A.Siaurusevičiaus nepakankama kompetencija užimti šias pareigas, už ką nemaža dalimi yra atsakinga tuometinė LRT taryba, nusprendusi, kad neturėdamas jokios vadybinės ir finansų tvarkymo patirties A.Siaurusevičius galės vadovauti 600 žmonių kolektyvui ir tinkamai valdyti daugiau nei 60 milijonų litų biudžetą.

Be to, kad neturi reikalingų dalykinių kompetencijų vadovauti LRT, A.Siaurusevičius jau pirmaisiais savo vadovavimo metais pademonstravo, kad jam trūksta ir kitų savybių šiam postui užimti. Per 2008 metų Seimo rinkimus viešbutyje “Naujasis Vilnius” įvykęs incidentas ne tik atskleidė naujojo LRT generalinio direktoriaus silpnybes, bet ir gerokai pakenkė LRT įvaizdžiui bei reputacijai.

Kompetencijos ir vadybinių – pirmiausia sugebėjimo pasirinkti komandą ir su ja dirbti – įgūdžių stoką LRT generalinis direktorius ne kartą pademonstravo ir 2009-2010 metais.

Per tą laikotarpį LRT paliko ne vienas A.Siaurusevičiaus komandos narys – programų direktorius J.Banys, Lietuvos radijo direktorė J.Litvinienė. Visai neseniai, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas A.Siaurusevičiaus nesugebėjimą dirbti komandoje – LRT paliko ir Reklamos deprtamento direktorius A.Trumpickas.

Čia verta pažymėti, kad J.Litvinienė iš LRT pasitraukė ne dėl kokių nors Lietuvos radijo veiklos trūkumų ar padarytų nusižengimų. Esminis LR direktorės pasitraukimo motyvas buvo nepagrįsti LRT generalinio diretoriaus reikalavimai, tiesiogiai nesusiję su J.Litvinienės, kaip LR direktorės kompetencija.

Prisimenant A.Trumpicko pasitraukimą iš pareigų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuo Reklamos departamento veiklos nemaža dalimi priklauso visos LRT finansinė padėtis ir kad reklamos pajamos 2010 metais, preliminariais duomenimis, buvo didesnės nei numatytos LRT administracijos parengtame 2010 metų pajamų ir išlaidų sąmatos projekte. (Konkrečius skaičius LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė)

Viename iš LRT Tarybos posėdžių LRT generalinis direktorius yra viešai prisipažinęs, kad spartesnei pertvarkai LRT trukdo tai, kad LRT padalinių vadovai nevykdo jo įpareigojimų ir iš esmės sabotuoja pertvarką. Kita vertus, LRT generalinis direktorius nenurodė, kokių konkrečių priemonių jis ėmėsi, kad jo įpareigojimai būtų vykdomi. (Informaciją apie nuobaudas LRT darbuotojams, nevykdantiems LRT vadovų įpareigojimų, LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė).

Vertinant LRT generalinio direktoriaus veiklą, prisimintini ir jo sprendimai dėl 2010 metų olimpinių žaidynių ir 2010 metų pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisių sublicencijavimo kitiems Lietuvos komerciniams kanalams. LRT generalinis direktorius taip niekada ir nepaaiškino ekonominės šių sprendimų logikos, nekalbant jau apie tai, kad šių sandorių teisėtumą iki šiol tiria teisėsaugos institucijos. Kita vertus, TNS tyrimai rodo, kad būtent per 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą LRT sulaukė didžiausios auditorijos nuo 2008 metų rugpjūčio, kai LRT transliavo Atėnų olimpines žaidynes. Perleidusi dalį transliacijos teisių, LRT kartu atsisakė ir taip jai reikalingų reklamos pajamų. (Informaciją apie sutartis dėl transliacijos teisių perdavimo su su komerciniais televizijos kanalais LRT generalinis direktorius pateikti atsisakė).

Stebina ir LRT generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus neseniai pradėta LRT struktūros pertvarka. LRT įstatymas suteikia teisę LRT generaliniam vadovui nustatyti LRT struktūrą administracijos nuostatus ir darbo apmokėjimą sistemą. Tačiau pradedant bet kokias pertvarkas, būtina žinoti jos kaštus, konkrečius tikslus ir aiškius siekiamus rezultatus. Juo labiau, kai kalbama apie pertvarką, pradėtą esant tokiai sudėtingai finansinei situacijai, kokioje šiuo metu yra atsidūrusi LRT. Deja, bet LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius, pristatydamas planuojamą struktūrinę reformą, nei apie jos kaštus, nei apie tikslus, nei apie laukiamus rezultatus LRT tarybos neinformavo. Tai ne tik verčia abejoti pradėtos pertvarkos tikslingumu, bet ir tuo, ar LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius iš viso žino, ką jis daro.

Visos aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A.Siaurusevičiaus kompetencijos ir dalykinių savybių stoka 2008-2010 metais turėjo neigiamos įtakos visam LRT administracijos darbui ir LRT veiklos rezultatams.

Atsižvelgdamas į tai, manau, kad tolesnė A.Siaurusevičiaus ir jo vadovaujamos administracijos veikla neatitinka nacionaliniam transliuotojui keliamų uždavinių ir gali padaryti nepataisomos žalos LRT veiklai ateityje.

Siūlau LRT Tarybai prisiimti atsakomybę už LRT veiklą ir balsuoti už nepasitikėjimą LRT generaliniu direktoriumi A.Siaurusevičiumi.

LRT Tarybos narys

Artūras Račas

Vilnius, 2011 metų vasario 7 diena

(9 balsų, vidurkis: 3.67 iš 5)
Loading...
  • :)

    Siauruseveičius :)))))

    Ka Froidas sake? Nesamoningu klaidu nebuna?

  • Valentinas

    Teisybės dėlei, reikėtų paviešinti argumentus (jei tokių yra) Siaurusevičių palaikančių tarybos narių.

  • o balsavimas buvo atviras ar slaptas?

  • Stogas

    O as irgi nepasitikiu, nes valstybe (kartu ir as) idedame po 20mln litu kasmet, o as LTV paskutini karta ziurejau pries 2 men, panorama.t.y oru prognoze! NEPASITIKIU

  • Tadas

    Pritariu dėl paviešinimo. Ir kažkodėl manau, kad pritarę nariai pučia į vieną dūdą su Siauru. Finansine prasme.

  • Lietuvos ryto grupei, Prezidenti V.Adamkui ir Žurnalistų Sąjungai atstovaujantys tarybos nariai turėtų šokti į šalto vandens eketę sužinoję tokiuos LRT 2008-2010 veiklos rodiklius, o jie vis tiek balsuoja už A.Siaurusevičių. Kaip pasakytų Valentinas Mazuronis iš TiT frakcijos: „valstybę (šiuo atveju LRT) valdo klanas“, ir dar pridėtų frazę: „dvigubi standartai“…

  • v

    O kaip balsavo Rimvydas Valatka ir Dainius Radzevičius?

  • vadas

    patogiai čia. prisijaukinai 5 draugelius ir ramus.

  • dainius radzevičius

    Arturai, turbūt pamiršai, kad šis klausimas buvo svarstomas uždarame posėdyje. Na o džiugi žinia ta, kad ateityje tarybos posėdžiai bus transliuojami lrt.lt tiesiogiai. Beje, taryba puikiai padirbėjo su strategija

    • nesvarbu

      Yra tokių, kur apie strategijas gerai nusimano, taip pat moka
      gerai su jomis (strategijomis) padirbėti.Ypač gerai strateguoti jiems sekasi ne darbo dienomis, kur nors slapta, uždaroje patalpoje, kuomet pašaliniai nemato).Jie tikrai gali pažvelgti labai toli į ateitį, todėl žino kas ir kaip bus ateityje, ką reikės daryti ir kalbėti po kokių trejų-penkerių, ar net dešimties metų.Dėl to abejonių nekyla.

      Tačiau taktikoje tokie yra visiški naivuoliai ir žiopliai. Tikri nevykėliai. Taktiniais klausimais, t.y. einamo momento aktualijos, būtinybė prisiimti atsakomybę „čia ir dabar“ jiems yra nesuprantama, todėl bauginanti.

      Tokie pasimeta,jaučiasi tarsi suparalyžiuoti,nežino kaip veikti einamu momentu, ką tinkamo pasakyti kitiems,kaip adekvačiai reaguoti, atsakyti į realiu laiku užduotą klausimą, kas šią minutę yra gerai, o kas blogai, kokia pozicija duos naudos, o kokia tik nuostolius ir nusivylimus.

      Moralas toks, kad strateguoti yra žymiai patogiau,jokios atsakomybės,o jei kas, tai ateityje visuomet bus galima pasiteisinti ir surasti kaltus, ką?

      • Valentinas

        Kodėl straipsnyje apie LRT tarybos pasėdį komentuoji Maldeikienę? :)

        • nesvarbu

          Žurnalistų profsąjungos pirmininko komentaro paskutinį sakinį kiekvienas perskaitys vienareikšmiai:“taryba padirbėjo puikiai“, ir be jokių ten „strategijų“, juo labiau „maldeikienių“ šio sakinio pabaigoje. Raktinis žodis čia yra „puikiai“, tad kokie dar gali būti klausimai, mūsų laukia šviesus rytojus!

        • aušra maldeikienė

          ???????

          • austras

            Gerbiama Aušra, jei leisit tai „išversiu“ komentarą tiesiogiai – Valentinas apie Jus mano, kad Aušra Maldeikienė:

            1) yra tarp tokių, kurie apie strategijas gerai nusimano, o taip pat moka gerai su jomis (strategijomis) padirbėti. Aušra Maldeikienė tikrai gali pažvelgti labai toli į ateitį, todėl žino kas ir kaip bus ateityje, ką reikės daryti ir kalbėti po kokių trejų-penkerių, ar net dešimties metų.

            2) tačiau taktikoje Aušra maldeikienė yra visiška naivuolė ir žioplė. Tikra nevykėlė. Taktiniais klausimais, t.y. einamo momento aktualijos, būtinybė prisiimti atsakomybę “čia ir dabar” jai yra nesuprantama, todėl bauginanti. Tuomet Aušra Maldeikienė pasimeta, jaučiasi tarsi suparalyžiuota, nežino kaip veikti einamu momentu, ką tinkamo pasakyti kitiems,kaip adekvačiai reaguoti, atsakyti į realiu laiku užduotą klausimą, kas šią minutę yra gerai, o kas blogai, kokia pozicija duos naudos, o kokia tik nuostolius ir nusivylimus.

          • austras

            O jei jau kalbame apie tikruosius taktikus „ant Lietuvos“, tai jais Valentinas, be jokios abejonės, pripažįsta:

            a) Andrių Kubilių (nes niekas kitas esamoje situacijoje nepasiūlo nieko konkretaus, o kritika vardan kritikos niekur neveda);

            b) Eligijų Masiulį, o „duotuoju momentu“ Gintautą Babravičių (nes jie yra „sveiko proto dešinieji“ (beveik kaip Valentinas), kurie, pasak mdxacuk, „tvarko kelius“, o ne lopo niekingas duobes Pylimėlių gatvėj).

            Taip gerbiamas Valentinas galvoja, nepaisant to, kad apie Andrių Kubilių galima pasakyti šitai:

            http://racas.lt/karsteliai-prie-prokuraturos-a-kubiliaus-socialines-politikos-laidotuves/

            ir tai:

            http://racas.lt/brazauskiskai-adamkiskas-konservatoriskas-solidarumas/

            ir dar tai:

            http://racas.lt/premjere-a-kubiliau-ar-konservatoriu-sazininga-politika-jau-baigesi/

            O apie sveiko proto dešinįjį Masiulį šitai:

            http://racas.lt/apie-korupcija-ir-nepriekaistinga-reputacija-policines-valstybes-link/

            ir tai:

            http://racas.lt/e-masiulio-paaiskinimai-del-a-urbono-neitikina/

            ir dar kažką truputį pamiršto:

            Nors visko nežinau, man visiškai užtenka Eligijaus Masiulio pažado Andriui Janukoniui: „aš mėginu dar vis tiek skambint frakcijos ten pavaduotojams, kad mėgint peržaidinėt situaciją“. Ir jo pažado, jog jis mėgins pasiekti laisvą balsavimą, kad „ten susirinktų vis tiek balsų kitaip“.

            Ir man visai nesvarbu, ar A.Janukonis už šį pažadą mokėjo pačiam Eligijui, visai liberalcentristų partijai, ar jos Vilniaus skyriui. Patikėčiau ir tuo, kad A.Janukonis už šiuos pažadus iš viso nemokėjo, tačiau Eligijaus nuo atsakomybės tai neatleidžia. Bent jau nuo moralinės, apie kurią pastaruoju metu tiek daug kalbame.

            Nes sprendžiant iš minėtų pažadų, Eligijus nebuvo visiems lygiai teisingas – juk nebūtų jis skubėjęs „peržaidinėti situacijos“, jei jam būčiau paskambinęs, pavyzdžiui, aš arba koks nors Jurijus Borisovas.

            http://racas.lt/reabilitacija-duoti-kad-nebeimtu/

            O apie kitą sveiko proto dešinįjį Gintautą Babravičių kad ir tai:

            http://racas.lt/gbabravicius-iesko-kysininku-arba-apie-transcendentini-pasaulio-supratima/

            Bet juk viską atperka šitai…

            http://racas.lt/del-visko-kaltas-a-kubilius/

            Nes kas nedirba, tas nedaro klaidų, kaip pasakytų Valentinas. O Maldeikienėms Valentino hierarchijoje skirta kiauksinčio šuniuko vieta.

          • Valentinas

            Matyt grubumas yra yprastas tikriems socialistams.
            Aš taip negražiai apie Maldeikienę negalvoju (kad nevykėlė ir pan.). Aš galvoju, kad ji yra panašiai kaip vienas iš daugelio krepšinio specialistų, kurie puikiai žino kaip reikia treniruoti nacionalinę komandą, nors pats netreniravo net kiemo komandos. Žmogus, kuris pats gyvenime neturėjo nei vieno reikšmingo darbo ir kuris pats savo darbu neįrodė, kadd kažką sugeba, ne vien tik pliurpti, turėtų susilaikyti nuo tokių asmeniškų įžeidinėjimų kaip „jis man neįdomus“, „silpnas strategas“. Maldeikienė yra žymiai neįdomesnė nei Kubilius, o kokia ji stipri strategė, pati prisipažino, kai nesugebėjo išspręsti savo namo sienų šildymo klausimo.

          • austras

            Kažkodėl vis dar nepasirodo komentaras, kuriame aš nurodžiau tuos „geruosius“ Valentino „taktikus“, kurie daug įdomesni už „neįdomią“ Maldeikienę. Beje, Valentino atsakymas į mano komentarą tik paliudija to komentaro prasmę. O jei kalbėtume apie grubumą ar pyktį – manau, kad šiandieninėje Lietuvos socialinėje aplinkoje kiekvienas save gerbiantis socialistas privalo būti grubus ir piktas. Jei netikit – ateikit vasario 19 dieną prie Seimo arba Vyriausybės.

          • Valentinas

            Austrai,
            Jei nežinai į ką projektuoti pyktį ir taikiniu pasirenki vidutinį vadybininką Valentiną, tai siūlau nueiti pažaisti skvošo. Iš šono atrodo juokinga, kad biudžeto išlaikytinis, kuris turi galimybę dirbti mėgstamą darbą TIK TODĖL, kad valstybė mano, jog jo dirbamas darbas yra jai reikalingas, burnoja prieš tą pačią valstybę. Ar žinai Austrai kiek uždirba VU Rektorius? O žinai kiek uždirbi pats? Siūlau organizuoti jaunų doktorantų streiką/protestą/bado akciją ar pan. reikalaujant mažesnės socialinės atskirties tarp VU akademinės bendruomenės narių. Visi jūs gudrūs pykti ant vyriausybės, nes tai saugu, vyriausybė neturi įrankių jus nubausti. O pabandykite būti drąsūs ir protestuoti prieš savo tiesioginius viršininkus. KOl to nepadarysi, tavo žodžiai svers ne daugiau nei Maldeikienės teoretiniai pliauškalai (tiesa, Maldeikienė bent jau pabandė organizuoti mažaraščių siuvėjų streiką už ką ją reikia labai pagirti).

          • romas

            austrai, žmonės dalijasi iš meilės, o iš pykčio vienas kitą naikina. Nėra Lietuvą kuriančios ideologijos, todėl nesimato jokios veiksmų prasmės. Žmonės gali pradėti veikti tik kai stimulai viršija demotyvaciją. Kol kas iš jokios politinės jėgos nesklinda kuriančių idėjų, todėl nesikuria darbo vietos ir ekonomika traukiasi.
            Beje, gali būti, kad nėra potencialo kančioms dėl neturto panaikinti, nes visuomenės troškimai yra didesni už realias galimybes juos patenkinti. Ar tik visuomenės bėda nėra kur kas gilesnė?

          • austras

            Valentinai, aš asmeniškai savo padėtim esu patenkintas. Dėl to, ką dabar turiu (materialiai man užtenka, o kitom prasmėm gyvenu net labai gerai) ir ką pavyko susikurti. Kažkada buvo kitaip, nors materialiai gaudavau tris kartus daugiau. Ne atlyginime esmė. Man nepatinka socialinė aplinka, esanti šioje šalyje. Nepatinka tai, kokia linkme ši šalis vystosi – neteisingi mokesčiai, didelė socialinė diferenciacija, didėjančios įtampos visuomenėje, didelė bedarbystė. Manau, kad šioje šalyje nėra socialinio teisingumo. Ir, taip, aš esu grubus ir piktas kuomet kalba pasisuka apie tuos, dėl kurių kaltės ar požiūrio visa tai vyksta. Piktas ant šios šalies vyriausybės, daug labiau nei ant Valentino. O „ant Valentino“ piktas lygiai tiek, kiek jis šiame bloge platina savo liberalizmo apologetiką.

          • Valentinas

            Girdėjai apie tokią „Kuznetso kreivę“?

            http://en.wikipedia.org/wiki/Kuznets_curve

          • austras

            Valentinai, kokias austro Frydricho von Hayeko (kurio idėjos tėvynėje taip ir nebuvo pritaikytos) ar kitų ekonomistų teorijas man betrauktumėte aš vis tiek būtent Slovėniją laikysiu pirmąja šalim Vidurio ir Rytų Europoje, kuri savanoriškai nusprendė iš džiunglių pasaulio persikelti į žmonių bendruomenę. Skirtumas tarp bananų respublikos ir gerovės valstybės yra nedidelis, bet esminis. Aš nesakau, kad šis kelias lengvas, tačiau pirmas žingsnis į normalią ateitį tenais jau žengtas.

            http://www.worldwide-tax.com/slovenia/slovenia_tax.asp

          • Valentinas

            Labai didelio skirtumo tarp Slovėnijos mokesčių ir Lietuvos mokesčių nematau. Be to, ne mokesčių sistema paaiškina Slovėnijos sėkmę, o Dieviška apvaizda … (čia juokauku :)

          • Valentinas

            Austras rašo:
            „O jei jau kalbame apie tikruosius taktikus “ant Lietuvos”, tai jais Valentinas, be jokios abejonės, pripažįsta:“
            Austrai, puikiai pademonstravai naujosios kairės diskutavimo taktiką. Pradžioje oponentui priskyrei mintis, kurių jis nesakė (tau užteko „Valentinas be jokios abejonės pripažįsta“), o po to karštai su tuo Valentinu diskutavai. Man tikrai gaila tavo veltui praleisto laiko. Jei panašiai rašai ir mokslinius darbus, tai gaila tokio mokslo :)

          • austras

            Valentinai, atleisk, padariau fatališką klaidą.. jei malonėtum, tai gal pats įvardink tuos politinius „taktikus“, kuriuos Lietuvoje vadini geriausiais? Kaip suprantu, tarp jų Andriaus Kubiliaus ir Eligijaus Masiulio nėra? Tuomet belieka pasidžiaugti, kad mūsų nuomonės šiuo atveju sutampa.

    • mielas LRT Tarybos pirmininke, na, dar iki tokio lygio nenupušau… Todėl nelabai suprantu, ką norite man pasakyti. Lyg ir neatskleidžiau, ką tamsta kalbėjote, kaip balsavote, kas reiškė pasitikėjimą A.Siaurusevičiui, o kas buvo prieš jį. O savo asmeninę nuomone galiu reikšti be tamstos ir be LRT tarybos leidimo. Ir net VTEK man to neuždraus.

      • nerijus

        Artūrai

        +

    • Žigis

      Dainiau, tai kad tu esi deleguotas į LRT tarybą, bet dar ir nuomojiesi patalpas iš LRT, juk nėra interesų konflikto? Ar čia vėl keleriopi standartai?

    • hm

      Visus posėdžius transliuos? Ar tik surežisuotus?

  • Valentinas

    O kaip balsavo Radzevičius?

  • sim

    „LRT taryba, nusprendusi, kad neturėdamas jokios vadybinės ir finansų tvarkymo patirties A.Siaurusevičius galės vadovauti 600 žmonių kolektyvui ir tinkamai valdyti daugiau nei 60 milijonų litų biudžetą.“

    va va rezultatai ir matyti. siap sveiku protu nesuvokiama, kaip vos vos zodi islemenantis zurnaliuga, nesugebantis susitvarkyti su savo laideles 5-6 pasnekovais gali efektyviai vadovauti 600 darbuotoju kolektyvui. dar butu labai idomu suzinoti kiek litu isplove per savo draugelius ale morkunas. ar informacija viesa?

  • super

    Manau, per daug paslapciu lrt ir tarybos veikloje. Atsakomybes – nerasta. Tai – neskaidru. Ypac valdant virs 50mln. Kas dengs nuostolius? Kas ses i cype? Ar bent strategijoj svarstoma, kaip turetu buti valdomi istaigos finansai? Laikas butu taisyti teises aktus, kad uz lrt valdyma kas nors taptu atsakingas. Dabar gi nesvarus dalykai dengiami „misija“.

  • SANTYKIS TURI BŪTI 7 IR 5 Į VIENĄ AR Į KITĄ PUSĘ.

  • PIMPIRIM

    kad generalinis geria ar nesugeba vadovauti – blogai. bet dar blogiau, kai tarybos narys, mano nuomone, savanaudiškais tikslais, siekdamas padidinti savo tinklaraščio lankomumą, šiukšles neša viešumon.

    • saulela

      Savanaudiškais ar nesavanaudiškais tikslais kažkas turi netylėti, kai šiukšlinama iš mūsų visų kišenės.

    • mielas Pimpirim, tamstos nuomonė labai vertinga.

      Ir tamsta teisus dėl savanaudiškų tikslų – kadangi šis tinklaraštis yra vienas iš pagrindinių mano pajamų šaltinių tai lankomumo didinimas yra vienas svarbiausių mano užsiėmimų. Tiesa, įrašai apie LRT tarybos posėdžius kol kas nesusilaukia didžiausio šio tinklaraščio skaitytojų dėmesio, tačiau tai tikriausiai todėl, kad tokie kaip tamsta, panašu, nesupranta, apie ką rašau.

      Bet dėl mano savanaudiškumo esate teisus dar ir dėl to, kad turiu asmeninį inetersą dėl LRT. Pirmiausia todėl, kad esu LRT tarybos narys, antra – todėl, kad esu mokesčių mokėtojas, o trečia – manau, kad ir kiti mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kaip leidžiami jų pinigai.

  • Pingback: LRT: PROBLEMA. RIMTA PROGNOZAVIMO KLAIDA | uagadugu()

  • Pingback: LRT taryba: kas užsiima destrukcija? | Artūras Račas()

  • Audrius

    Nors pritariu A. Račo nuomonei, kad Siaurusevičius nėra geras LRT vadovas, tačiau palyginkime LRT su kitomis valstybės įtakojamomis įmonėmis, pvz. Lietuvos geležinkeliai ar Ignalinos atominė…ten tai tikrai vadovai kvalifikuotai finansus tvarko. Manau, kad LRT taryba konstruktyviais patarimais turėtų padėti Siaurusevičiui išbūti paskirtą bausmės laiką tame poste, net užjausti jį kažkiek.. Šis LRT vadovas kaip ir pati LRT tėra Lietuvoje šiuo metu vyraujančios politinės krizės atspindys ir jį „versti“ nėra reikalo – daug svarbiau veiksnia padaryti pačią LRT tarybą.

  • Pingback: LRT taryba svarsto, tvirtina ir nusprendžia | Artūras Račas()

  • Pingback: Nedarbo savaitė konferencijose #1()