LRT Taryba direktoriumi pasitiki. Ir gerai

Kaip jau visi žinote, LRT Taryba generaliniu direktoriumi pasitiki.

Tai gerai, nes išreikšdami pasitikėjimą A.Siaurusevičiumi, LRT Tarybos nariai prisiėmė atsakomybę už jo veiklą.

Manau, galiu išduoti paslaptį ir pasakyti, kad balsavau prieš, nes aš tokios atsakomybės nenoriu prisiimti. Gerbiu LRT Tarybos sprendimą, bet ir toliau laikausi nuomonės, kad A.Siaurusevičius netinkamai vadovauja LRT ir stumia ją į bankrotą (nors pagal įstatymą LRT ir negali bankrutuoti).

Ir, nepaisant jau ne kartą girdėtų siūlymų bei šiandieninio balsavimo, bent jau kol kas neketinu atsistatydinti iš LRT Tarybos.

Vienas iš argumentų – man patinka būti istorinių įvykių ir pokyčių LRT liudininku.

Štai, pavyzdžiui, antradienį LRT Tarybje svarstėme Tarybos etikos kodeksą, galbūt dar šiemet Taryba patvirtins LRT Tarybos narių susipažinimo su LRT informacija tvarką bei LRT Tarybos nario konfidencialumo pasižadėjimą.

Visi šie LRT Tarybos darbui labai reikalingi dokumentai yra pastarojo pusmečio darbo rezultatas ir aš labai džiaugiuosi, kad daugiau nei dešimtmetį be jų dirbusi LRT Taryba nusprendė imtis jų svarstymo kaip tik tada, kai prdėju dirbti Taryboje. Suprantu, kad man tiesiog pasisekė, bet vis tiek malonu.

Tiesa, etikos kodekso antradienį dar nepatvirtinome, nes aš, pavyzdžiui, nenorėčiau įsipareigoti nereikšti savo nuomonės apie Tarybos svarstomus klausimus ar savo požiūrį į į Tarybos veiklą derinti su kitais Tarybos nariais.

Mano nuomone, LRT veiklai ir taip trūksta viešumo. Manau, kad ir ketvirtinės veiklos ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai ir visų LRT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai galėtų būti vieši, preliminarūs metų rezultatai taip pat galėtų būti skelbiami metams pasibaigus, o ne birželio mėnesį. Pagrindinis argumentas – LRT yra viešoji įstaiga, didžiąją dalį finansavimo gaunanti iš valstybės biudeto, tai yra, visų mūsų kišenės.

Tai, žinoma, ateities klausimas. Tačiau, gyvenimo tempas greitėja ir galima tikėtis, kad priešingai nei etikos kodekso ar susipažinimo su informacija  tvarkos atveju pokyčiai galimi anksčiau nei po 15 metų.

Grįžtant į dabartį, noriu prisipažinti, kad nebalsavau už radijo transliacijų ir LTV transliacijos analoginiu būdu trumpinimą. Susilaikiau.

Manau, kad LRT uždavinys yra kurti programas ir jas transliuoti ir transliacijų mažnimas bei kūrybinių darbuotojų atleidimas bei jų atlyginimų mažinimas turėtų būti kraštutinė ir paskutinė priemonė. Tai yra, jos imtis reikėtų tada, kai visos kitos galimybės jau išsemtos. Todėl siūliau ir toliau siūlysiu pradėti nuo struktūrinės reformos, aptarnaujančio personalo, nesusijusių su transliacijomis, išlaidų mažinimu. Antraip gali atsitikti taip, kad LTV nieko nebetransliuos, žurnalistų nebeliks, o pinigų vis tiek trūks. Šiek tiek ironizuoju, žinoma, tačiau ta ironija liūdna.

Ypač, kai žinai, kad net trumpinant transliacijas ir toliau atleidinėjant žurnalistus, planuojamas 2010 metų rezultatas yra 6-7 milijonai litų nuostolių. Pridėjus 6,5 milijonų litų nuostolių 2008-aisiais, n milijonų nuostolių 2009 ir gerokai išaugusius trumpalaikius įsipareigojimus, vėl grįžtame prie to, nuo ko pradėjome – LRT valdymo efektyvumo. (Iš karto noriu pasakyti, kad  rašydamas skaičius jokių LRT komercinių paslapčių neišduodu, nes 2008 metų rezultatai yra paskelbti viešai, o 2010 metų planuojamus rezultatus viešai paskelbė LRT Tarybos pirmininkas.

Bet nėra viskas taip blogai.

Štai, atsakydami į mano paklausimą dėl susitarimų su Lietuvos tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis dėl jų apeigų transliavimo per LTV, LRT generalinis direktorius ir televizijos direktorius informavo, kad toks susitarimas su katalikų bendruomene yra. Tiesa, jis žodinis ir jo turinio R.Paleckis plačiau nekomentavo. To ir nereikėjo, nes plačiau šia tema kalbėsime kitame Tarybos posėdyje. Bet vis tiek gerai yra sužinoti, kad LRT laikosi įstatymo reikalavimų.

Nors žodžiu.

(4 balsų, vidurkis: 2.50 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    LTV ir LRT – mini Graikijos modelis, socialistų sambūris.
    2008 metai – 6.5 mln. nuostolių, 2009 metai – n milijonų nuostolių, 2010 metais planuojama 6-7 mln. nuostolių, tačiau vienas tarybos narys prisipažino, kad „nebalsavau už radijo transliacijų ir LTV transliacijos analoginiu būdu trumpinimą. Susilaikiau“. Turbūt 2011 metų pabaigoje laukiama kokio nors gerojo dėdės Kirkilo valdžioje, kuris mokesčių mokėtojų pinigais padengs visus nuostolius. „Pagal įstatymą LRT ir negali bankrutuoti“.

    • man labai džiugu, kad šiame tinklaraštyje vis dar lankosi liberalūs dundukai, kurie arba nemoka skaityti, arba nesugeba suprasti to, ką perskaito.

      Demokratinėje visuomenėje taip ir turi būti.

      • austras

        Gerbiamas Artūrai, džiugu, kad LRT tarybos posėdis praėjo „draugiškoje atmosferoje“. Jei nepatingėsit, tai turėdamas laiko prisiminkit mano pasiteiravimą dėl tos okupacinio „GĖRIO“ sąvokos, kurią „tikriausiai“ jau suradot Valdemaro Klumbio pasisakymuose.

        • mielas austrai, iš esmės tai nelabai turiu ką ir pasakyti. Taip nebuvau toje paskaitoje, kurioje tamsta buvote ir rėmiausi tuo, kas buvo parašyta alfa.lt. Tikėti tuo tekstu, kol jis oficialiai nepaneigtas, turiu tiek pat pagrindo, kiek ir tikėti jumis.

          Savo įraše niekur neminiu jūsų minimo asmens, kalbu apie visuomenės (ar jos dalies) nuomones.

          Jokiam asmeniui nepriskyriau jūsų minimo teiginio, tiesiog retoriškai paklausiau. Atsakymą kiekvienas gali pasirinkti pats.

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, pirmiausia, ačiū už atsakymą. Jūsų teiginys, jog, cituoju „tikėti tuo tekstu, kol jis oficialiai nepaneigtas, turiu tiek pat pagrindo kaip ir Jumis“ yra, sakyčiau, simboliškas bendrame lietuviškos žiniasklaidos fone. Problema ta, jog daugelis neseniai išperėtų žurnalistų atėję į bet kurią paskaitą istorine tematika iš pradžių stipriai karpo ausytėmis, o paskui skelbdami straipsnius laisvai „improvizuoja pasirinkta tema“, pagal tuos stereotipus, kuriuos jie turi susiformavę. Dalį kalbėtojo minčių jie nutyli, o dalį perfrazuoja, nes, gerbiamų „žurnalistų“ supratimu, jos neaktualios arba neturi savyje „naujumo dvelksmo“. Bet straipsnis vis tiek išlieka (Valdemaras Klumbys tikrai nesiruošia imtis veiksmų, kad kažkas paneigtų savo improvizacijas), o paskui gerbiamas žurnalistas Artūras Račas iš jo semiasi žinių apie visuomenės nuotaikas…

            Nekokybiška, neprofesionali žiniasklaida ir tiek.

            Gerbiamas Artūrai, geriau jau būtumėt paskaitęs mano minėtą Tomo Vaisetos straipsnį, kuris pasirodė lrytas.lt kitą dieną po Valdemaro Klumbio paskaitos. Vis dėlto, jį rašęs žurnalistas be to dar yra ir VU IF doktorantas, o net tik proginiais atvejais „atsibundanti“ žurnalistė.

            P.S. Ta proga, savo klausimą perkelsiu čia, kad klausimas būtų greta Jūsų atsakymo..

            Tiesiog pakomentuosiu Jūsų nuorodą į Valdemaro Klumbio straipsnį. Teigiate, jog, cituoju:

            “LTV šia prasme tikrai elgėsi kaip visuomeninė televizija. Ji atspindėjo visuomenės nuotaikas. Tas, kurios Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga ragino susitaikyti su sovietmečius ir priimti jį kaip savą. Nes sovietmečio vaizdinys kaip svetimo, kaip blogio, kaip okupacijos, visko nepaaiškina. (O tikriausiai kaip savo, gėrio ir savanoriškos integracijos viską iš karto paaiškintų).”

            Norėčiau pasakyti, kad gerbiamo Artūro Račo teiginys, jog cituoju: “(…) visuomenės nuotaikas. Tas, kurios Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga ragino susitaikyti su sovietmečius ir priimti jį kaip savą” neatitinka tikrovės, nes minėtame alfa.lt straipsnyje išreikštas mintis Valdemaras Klumbys išsakė vadinamojo “LUNI” organizuotoje paskaitoje-diskusijoje, kuri vyko šių metų vasario 23 dieną.

            http://luni.lt.slyva.serveriai…..dabar.html

            Žinau, tai, nes pats dalyvavau šioje paskaitoje-diskusijoje drauge su kitais istorikais (beje, diskusijoje dalyvavo ir Česlovas Laurinavičius). Apie šią paskaitą ir jos metu Valdemaro Klumbio išsakytas mintis jau kitą dieną informavo lrytas.lt:

            http://www.lrytas.lt/-12670056…..teisti.htm

            O štai tos pačios paskaitos besiklausiusi alfa.lt žurnalistė kažkodėl “atsibudo” tik po kovo 11-sios. Todėl gerbiamo Artūro Račo teiginys, jog Valdemaras Klumbys savo mintis alfa.lt išdėstė “Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga” neatitinka tikrovės.(Žinau, kad Valdemaras Klumbys atskiro interviu alfa.lt žurnalistei tikrai nedavė).

            Mano subjektyvia nuomone, neatitinka tikrovės ir prie jau minėto teiginio pridėtas Artūro Račo konstatavimas, (su pridėtu žodeliu “tikriausiai”), kurį cituoju:

            (“O tikriausiai kaip savo, gėrio ir savanoriškos integracijos viską iš karto paaiškintų”.) Ši mintis nekorektiška jau vien todėl, kad toje pačioje paskaitoje Valdemaras Klumbys teigė, cituoju:

            „Niekas, išskyrus kelis marginalus, nesako, kad sovietmetis buvo gerai. Didžioji dalis, pavyzdžiui, nomenklatūros atsiminimuose, perima požiūrį į sovietmetį kaip į svetimą ir blogą, tiesiog jie šiek tiek pakeičia akcentus ir pasako, kad mes irgi priešinomės“.

            Kartu jis priduria, kad postalininiais laikais pasipriešinimo, kuris grėstų represijomis, būta nedaug. „O NOMENKLATŪRINĖS VEIKLOS, KAIP PASIPRIEŠINIMO, VERTINIMAS IŠ VISO ATRODO JUOKINGAS. Bet jie niekaip kitaip negali suderinti visuomenėje paplitusio požiūrio su tuomete savo veikla. Užtat nenorėdami būti išstumti į visišką užribį, jie perima sovietmečio atmetimo požiūrį“, – kalbėjo V.Klumbys.

            Kalbėdamas apie kultūros elito elgesį sovietmečiu, Valdemaras Klumbys pateikė rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino pavyzdį. Pasak jo, tai buvo žmogus, savo postalininio laikotarpio romanu „Sukilėliai“ sukūręs santykio su okupacija modelį. „Tame romane yra toks teiginys: ir pavergta tauta gali būti gyvybinga. Tam, kad išliktų, ji turi kurti“, – priminė V.Klumbys.

            Kai už romaną „Daktaras Živago“ buvo pasmerktas rusų rašytojas Borisas Pasternakas, tarp pasmerkusiųjų prisidėjo ir V.Mykolaitis-Putinas, nors tuo pačiu metu rašė eilėraščius apie tai, kad jis yra laisvas ir „gyvenimo karalius“. „V.Mykolaitis-Putinas buvo vienas iš nedaugelio kultūrinio elito narių, kurie liko Lietuvoje, todėl buvo labai svarbūs, kaip ryšys su tarpukario kultūra. Jo elgesys buvo priimamas kaip tam tikras sektinas elgesio modelis. Tad ar nesukūrė tam tikro elgesio modelio tai, kad jis pasmerkė B.Pasternaką?“ – siūlė svarstyti istorikas.

            Anot jo, tokiu būdu susiformavimo mąstymas, kad nėra svarbu tai, ką žmogus pasakė ne savo valia, ir viešas žodis, ir elgesys tapo nesvarbus. V.Klumbys paaiškino: „CINIZMAS – BENT JAU KULTŪRINIO ELITO NARIŲ – BUVO REŽIMĄ STABILIZUOJANTI JĖGA. TOKS CINIZMAS, KAI LEIDI SAU SVARBIAS VERTYBES VIEŠAI MINDŽIOTI, VERTYBIŲ, KURIOS TURĖTŲ VISADA PAGRĮSTI TAVO VEIKSMUS, NESILAIKYMAS, KAI TAU TAI NĖRA NAUDINGA. TAI PRIPRATIMAS PRIE MELO.“

            Gerbiamas Artūrai Račai, siūlau dar kartą perskaityti frazes, kurios atspausdintos didžiosiomis raidėmis ir tuomet aiškiai atsakyti kur Jūs Valdemaro Klumbio teiginiuose matote savo “tikriausiai” su Jūsų vartojamom sąvokom “GĖRIS” ir “SAVANORIŠKA INTEGRACIJA”?

          • mielas austrai, tikriausiai buvo sunki diena, be to jau vėlu… Aš perskaičiau jūsų klausimą ir nėra jokio reikalo jį kartoti, nes aš į jį atsakiau ir neturiu daugiau ko pridurti. Galiu nebent pripažinti savo kaltę, jog nebuvau jūsų minimo asmens paskaitoje ir neskaičiau T.Vaisietos straipsnio. Prisipažįstu ir nuolankiai dėl to atsiprašau.

            Na, ir dar pridurti, kad nesuprantu, kodėl jūs norite man (ir, atrodo, sau) įteigti, kad aš diskutuoju su jūsų minimu asmeniu. Nieko panašaus. Aš tik sakau, kad visuomenėje iki šiol yra mąstančių, kad sovietų laikotarpis nebuvo blogas, kad nebuvo jokios okupacijos ir visa, kas vyko nuo 1940 iki 1991 yra geriausia atkarpa lietuvių tautos istorijoje. Taip pat sakau, kad aš tokiai nuomonei nepritariu. Kaip tikriausiai ir jūs ir dar nemaža dalis visuomenės.

          • austras

            Laikau diskusiją baigta.

          • mielas austrai, A.Siaurusevičius savo laiku buvo visai neblogas žurnalistas, VP dešimtuko nariai neabejotinai geri specialistai, A.Brazauskas yra geras politikas.

            Pagarbiai

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, jei prie savo pamąstymų apie gėrį ir savanorišką integraciją nebūtumėt pridėjęs kažkokios alfa.lt žurnalistės improvizacijų Valdemaro Klumbio paskaitos tematika, aš tikrai nesivelčiau į Jūsų straipsnio aptarinėjimą. Tiesiog mintyse pritarčiau arba nepritarčiau Jūsų išreikštai nuomonei. Bet kuomet į savo argumentacijos pynę įterpiat ir nuorodą į alfa.lt improvizacijas apie minėto istoriko paskaitą, nusprendžiau ta proga praskleist neprofesionalios žiniakslaidos problemą remdamasis konkrečiu pavyzdžiu..

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, prašyčiau, jei galit, mano komentaro nesulaikyti..

          • mielas austrai, atsiprašau. Dirbau… Ateičiai – jau komentavuisų lankytojų komentarai nėra sulaikomi, jei juose yra ne daugiau nei viena nuoroda.

          • austras

            Ačiū už informaciją. Tiesiog geranoriškai siūlyčiau patikėti, jog kolega, kurį čia ginu, yra tikrai geras ir stiprus specialistas. Nepaisant to, kad kažkada pasijutote nepagrįstai įžeistas jo minčių.

            Pagarbiai,

      • Arturas saunuolis. 300% pritariu!
        As esu pasipiktinusi LRT Taryba. Blogi dedes matyt turi blogu keslu. Siaubas koks.
        Bet va Arturas tikras didvyris. Kur jusu lietuviskas patriotiskumas? Kur musu biudzeto pinigai isplaukia? Siaubas. Kazkas prisiperka daug akcijinio tualetinio popieriaus uz musu pinigus.

        • miela Inga, tamsta taip pat didvyrė ir tikra Lietuvos patriotė. Beje, LRT taryboje dirba ir moterų, o apie akcijinį tualetinį popierių nieko nesu girdėjęs.

  • Šiuo klausimu labai džiaugiuosi, kas Artūras yra taryboje ir kol kas mano nuomonė visiškai sutampa su jo. Man nesuprantama kaip Siaurusevičius toliau gali vadovauti nesugebėdamas to daryti. Man nesuprantamas iš mūsų visų pinigų išlaikomų įstaigų atlyginimų slaptumas arba kiek mokama už patalpų nuoma (čia jau vmi), ir pan…

  • Ogis&Co

    Visi „uz“, vienas „pries“. Pries dvidesimt metu butu pavadinta provokacija :)) Tik va klausimas – ar verta? Ar ne laiko gaisimas? Juk apie ivykius, kai jie ivyksta, galima suzinoti ir is naujienu agenturu pranesimu…

    • mielas Ogi, norėčiau jus patikslinti: „už“ buvo ne visi, o 8 iš 12. O kai dėl įvykių, tai LTV, pavyzdžiui, apie LRT Tarybos pareikštą pasitikėjimą generaliniam direktoriui nepranešė. Man pasidarė smalsu, ar būtų nepranešę ir apie nepasitikėjimą:)

  • lida

    LRT eina link bankroto, o taryba štai, pavyzdžiui, antradienį svarstė savo etikos kodeksą, galbūt netgi šiemet patvirtins narių susipažinimo su LRT informacija tvarką bei nario konfidencialumo pasižadėjimą. Belieka tikėtis, kad bent šiemet LRT nebankrutuos (na bent iki tol, kol nariai galės pasižadėti, o vėliau pasižadėję gauti apie tai kokios informacijos).
    Beje visi šie tarybos darbui labai reikalingi dokumentai, kurie yra pastarojo pusmečio darbo rezultatas, nebuvo reikalingi
    daugiau nei dešimtmetį ir tik fantastiškai beprotiškai laimingo atsitiktinumo dėka tapo žiauriai reikalingi LRT smingant finansinėn duobėn beigi Artūrui pradėjus dirbti taryboje.
    Tikrai malonu.

  • Rolandas

    austrai, pasakysiu atvirai-nusibodai su tuo savo draugeliu valmaru ir ta tema mirtinai.

  • Rolandas

    Artūras tikras blogeris. Ir man garbė, kad jis su manim randa laiko dar ir kažką diskutuoti.Todėl jis ir blogeris, gal.

  • leokadija

    Aš dėkoju už pabandymą pakeisti Siaurusevičių. Koktu jį matyti, dėmė visam valstybiniam transliuotojui. Reikia ir verta su tokiais kovoti.
    O dėl LRTV taupymo – aš už apsivalymą. Už visų menkaverčių laidų išmetimą. Valosi šiuo metu visi. O kai kurie „žurnalistai“ tikrai neatlieka tikrojo savo darbo, sutikite. Patrumpinti, sulieti, išmesti – yra tikrai daug ką. Reikia kokios profesionalios studijos, kad ne reitingai, o tikri specialistai įvertintų, kas tose programose yra vertingo.
    Aš esu LRTV vartotoja, bet mielai sutikčiau ją „pamažinti“ ir „pagerinti“.
    Sėkmės darbuose.

  • vasia

    Siaurukas kaip ir abonentas geras Adamkaus draugas. Vos ne broliai. Ju skriausti, atimti darbus , pareigas, zeminti- grieztai draudziama. Visuomemine TV be skydines erelio- Lietuva be ateities. Isivaizduokit siaurukas vadovauja VP desimtukui. Butu hana momentum visiems konkurentamas. Toks vadovas , jo potencialas, elgesys, protas, gebejimai turi but issaugoti ateities kartoms

  • Bobutė

    Su dauguma p. A. Račo teiginių apie padėtį LRT sutinku, tik negaliu pritarti, kad dėl visko kaltas generalinis direktorius. Neginu jo. Mano galva, buvo visiškai neteisingas sprendimas skirti p. A. Siaurusevičių į šias pareigas, bet, matyt, skiriantieji nesuprato, kad geras (?) žurnalistas ir geras įmonės vadovas – tai nėra vienas ir tas pats.
    Didesnę kaltės dalį dėl pakankamai apgailėtinos LRT padėties, mano supratimu, turėtų prisiimti LRT Taryba ir jos skirta Administracinė komisija.

    Juk LR LNRT įstatyme parašyta, kad būtent LRT Taryba,… na, gal geriau pacituosiu:

    „10 straipsnis. Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
    1. Taryba:
    1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją;
    2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus;
    6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
    7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
    8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
    10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus;
    11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
    13) skiria Administracinės komisijos narius;“

    http://www.lrt.lt/lrt/static.php?strid=5125&

  • Manau, taryba ne prisiima atsakomybę už Siauro darbelius, oi ne, jei dirba ranka rankon kaip viena grupuotė. Ir tos pačios atsakomybės nėra kam pareikalauti – nebent organizacijoms atšaukiant savo narius iš tarybos.
    Kitaip sakant, A. Račas sėkmingai palaiko LRT skandinimą, net balsuodamas prieš direktorių.

  • Artūras labai teisingai pastebėjo, kad LRT didžiausia problema yra ta, kad jai vadovauja žmonės, neturintys jokių vadybos, įmonių valdymo ir finansų valdymo įgūdžių. Dar didesnė problema yra ta, kad Siaurusevičius visiškai neklauso tų, kurie tų įgūdžių turi – pvz. personalo, finansų departamentų vadovų nuomonė yra agresyviai ignoruojama nuo pat Siaurusevičiaus atėjimo į valdžią.

    Kitas dalykas, kad su tokiu finansavimu dabartinės struktūros LRT tikrai negali išgyventi – ir jokie taupymai čia nepadės. Netgi visiškai atsisakius originalios programos per LTV ir rodant tik kartojimus, šiemet LRT vis tiek trūktų bent 6 mln. Lt iki balanso. Todėl akivaizdu, kad tie valstybės skirti 35 mln. Lt nueina visai ne ten, kur nueiti turėtų.

    Ne, jų niekas nevagia. Tiesiog už juos išlaikomas milžiniškas, senas ir be galo neefektyvus ūkis (NT, technika, susidėvėjusios studijos, didžiulis autoūkis, didžiulis žemės sklypas su miškeliu, nebeveikiančios atsarginės studijos Nemenčinėje ir t.t.), didžiulis visiškai nereikalingų, o dažnai – ir nieko neveikiančių darbuotojų aparatas.

    Kaip galėtų atrodyti efektyviai veikianti LRT?

    1. Visų pirma reiktų atsisakyti viso studijų/technikos komplekso (LRT Technikos centro) ir atskirti jį į atskirą valstybinę akcinę bendrovę (tokią, kaip LRTC). Ji negautų jokių dotacijų iš valstybės, o išsilaikytų iš normalios komercinės veiklos. Iš esmės, LRT Technikos centras dabar būtent tai ir daro – nuomoja sudijas ir techinius pajėgumus visiems pagrindiniams TV3 projektams. Dabar situacija yra išvis nenormali – LTV iš valstybės pinigų išlaiko studijas, prisiperka technikos ir paskui ją pusvelčiui nuomoja komercinėms televizijoms (TV3), o tuo tarpu privačios ta veikla užsiimančios įmonės klimpsta į nuostolius, nes negali konkuruoti su LRT dempingu. O LRT kas – jiems gi tų pinigų uždirbti nereikia – juos duoda valstybė. Atskyrus Technikos centrą, LRT nereiktų didžiulės biudžeto dalies skirti technikos amortizavimui padengti, nereiktų išlaikyti didžiulio technikos remonto skyriaus, didžiulio kiekio inžinierių, technikų ir kitų darbuotojų. Personalo skaičių sumažintume maždaug 130 žmonių. Ir sutaupytume bent penktadalį biudžeto. Šiuo metu Technikos centro išlaikymas LRT tiesiogiai kainuoja apie 9 mln. Lt per metus. Kažkada buvo paskaičiuota, kiek reiktų pinigų, jei LRT programai reikiamą kiekį technnikos turėtų nuomotis rinkos kainomis. Gavosi maksimum 5 mln. Lt. Štai jums trūkstami 4 milijonai.

    2. Atsisakyti nereikalingo nekilnojamo turto. Dabartinis LRT ūkis yra labai neefektyvus ir bent 10 kartų viršija faktinius LRT poreikius. Atskyrus Technikos centrą, šie poreikiai dar labiau sumažėtų. Iš esmės, LRT užtektų 2 aukštų moderniame (bet ne prabangiame), energetiškai efektyviame biurų pastate – daugiausiai kokių 1500 kv.m. – reiktų tik surasti, kur įrengti nedidelę žinių studiją. Turint galvoje biurų nuomos kainas, visų reikalingų patalpų nuoma kainuotų ne daugiau kaip kokie 400-500 000 Lt per metus. Tai bent 4-5 kartus mažiau, nei dabar išleidžia LRT. Atsisakius ūkio tarnybos, pavyktų atsikratyti dar bent 100 darbuotojų.

    3. Atsisakyti etatinio kūrybinio ir pusiau kūrybinio (operatoriai, montuotojai ir kt.) personalo. Turėti etatinius kūrybinius darbuotojus šiais laikais – didelė prabanga. Jei gali ją sau leisti – gerai. Bet su ja ateina ir problemos, kurios šiuo metu labai kankina LRT. O būtent – motyvacijos stoka. Jeigu menininkas žino, kad gaus atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar jis dirba, ar ne, ar daro gerą laidą, ar niekam tikusią – koks jam akstinas dirbti gerai? Dar viena LRT rykštė – vidutinioji grandis – pvz. prodiuseriai. LTV turi krūvą etatinių prodiuserių, kurių kiekvienas turi dar po asistentą. Laidų jie neprodiusuoja, idėjų negeneruoja, projektų nerašo ir apskritai nelabai ką nori daryti. Atleisti jų Siaurusevičius neleidžia, nes visiems nedaug liko iki pensijos. O būsimieji pensininkai LRT yra be galo gerbiami. Kūrybinių etatinių darbuotojų LRT beveik nėra, bet užtat aptarnaujančio personalo – per akis. LRT turi daug montuotojų, kurių dalis nelabai moka, o kita – nelabai nori montuoti, operatorių, kurių bent pusė nelabai jau pajėgia filmuoti, garso režisierių, kurių daugelio reportažinių laidų filmavimams apskritai nelabai reikia ir t.t. Jų atsisakę, LRT aparatą galėtume sumažinti dar bent 50-60 žmonių.

    4. Visas laidas (išskyrus žinių) viešųjų pirkimų konkurso būdu pirkti iš nepriklausomų autorių bei prodiuserinių kompanijų, labai tiksliai ir aiškiai formuluojant užduotis ir nurodant, kokius Visuomeninius uždavinius laida privalo vykdyti ir kokius rezultatus pasiekti. Nesipiktinkit tokiu iš pažiūros eretišku pasiūlymu – jau dabar visi žiūrimiausi ir geriausiai vertinami LRT projektai (Tūkstantmečio vaikai, Triumfo arka, Nacionalinė paieškų tarnyba, Bėdų turgus, Legendos, Žurnalisto tyrimas, Pinigų karta, Duokim garo ir kt.) yra (buvo) kuriamos ne etatinių LRT darbuotojų, o nepriklausomų autorių arba prodiuserinių kompanijų. LRT jiems suteikia tik techniką ir pagalbinį personalą. Taigi – atsisakę neefektyvaus, nemotyvuoto ir morališkai nusidėvėjusio kūrybinio ir pusiau kūrybinio personalo, nieko neprarastume, o tik sutaupytume didžiulę krūvą pinigų. O LRT darbuotojų parkas sumažėtų dar bent 100 etatų.

    Kas liktų? Programų direkcija, atsakinga už programos sudarymą, išleidimą ir laidų kokybės priežiūrą, nedidelė bet efektyvi žinių tarnyba, savireklamos skyrius ir nedidelis administravimo aparatas (LNK jame dirba 5-6 žmonės, o LRT tą patį darbą 2009 m. dirbo 43 žmonės). Pridėkime dar 50 žmonių Lietuvos radijo komandą, nedidelę archyvų priežiūros grupę ir komplektacija baigta. Mažai žmonių, jokios pašalinės veiklos, nesusijusios su pagrindine veikla, maksimalus taupymo efektas.

    Kiek kainuotų tokia LRT? Skaičiavom. Visas laidas perkant šiuo metu galiojančiomis rinkos kainomis, įskaičiuojant užsienio produkcijos įsigijimą, radiją, naujienų tarnybą ir visus kitus kaštus ir išlaikant 2009 m. programų apimtį (ir netrumpinant transliacijų laiko) – maždaug 46 mln. Lt. – t.y maždaug 15 mln. Lt mažiau, nei LRT išleido pernai. Be jokių mažinimų, trumpinimų, teismų ir dejonių.

    Ir jokių skydinių.

    • lida

      Kam vargti su tiek punktų jei pakaktų vieno – likvituoti (arba privatizuoti).

      • Nes nei likviduoti, nei privatizuoti neatitiktu visuomenės intereso. Tikiu, kad stiprus ir efektyviai veikiantis visuomeninis transliuotojas visuomenei yra labai naudingas. Ir tikiu, kad ji tokiu galima padaryti. Ir netgi nera sunku. Reikia tik politines valios, nes sitie sprendimai turi buti priimti vyriausybes lygmenyje.

        • Bobutė

          Jūs siūlote reorganizuoti LRT. Nesiimu spręsti geri ar blogi Tamstos pasiūlymai. Sakykim geri, ar bent svarstytini. Beje, LRT reorganizavimas galimas tik specialiu įstatymu (tai yra net ne LRV, o LRS kompetencija), o operacijoms su turtu (virš 100 tūkst. Lt) turi pritarti (leisti) LRV. Bet kokiu atveju, tai nėra LRT generalinio direktoriaus kompetencija…

          Pasakykit, kas trukdo LRT Tarybai (ar net atskiram jos nariui) parengti tokio įstatymo metmenis ar bent gaires ir kreiptis į LRV ar LRS (komitetą ar net atskirą Seimo narį), o gal net ir į Prezidentę, kad būtų parengtas minėtas reorganizavimo įstatymas? Ponas A. Siaurusevičius? Jei taip, tai jis yra išties labai galingas ponas…:)

          • O kas trukdė V. Milakniui paruošti ir įgyvendinti pirmąjį LRT reorganizavimą. Niekas. Tai jis ir paruošė planą, pateikė jį Tarybai, gavo patvirtinimą, ir padarė ką tuo metu reikėjo. Siaurusevičiui, matyt, tokį planą paruošti trukdo „trąšu kvapeliu pradvisę oligarchai“. Arba jo paties kompetencijos stoka. Požiūrio reikalas.

          • Bobutė

            Gerbiamoji,
            neužsiciklinkim ant p. Siaurusevičiaus. Na neparuoš jis.
            Bet klausimas buvo, kas trukdo tai padaryti LRT Tarybai (ar atskiram jos nariui) ir etc.?

            Arba, pavyzdžiui, kas trukdo Jums kreiptis į Jūsų apygardoje išrinktą Seimo narį. Jūs turite viziją, o jis (Seimo narys) – įstatymdavystės iniciatyvos teisę.
            Gal būtų daugiau naudos, negu tik keikti p. Siaurusevičių, ar girti p. Račą? Gal padėtų ir tie LRT žmonės, kurių, Jūsų teigimu, p. Siaurusevičius negirdi… Čia be jokios pašaipos…

        • lida

          Apie kokį visuomenės interesą kalbate ? Visuomenė turi svarbesnių interesų, pav., gyventi laimingai ir pasiturinčiai. Jei tie puikūs interesai neįgyvendinami 20 metų faktiškai, tai kokia prasmė neefektyviai švaistyti visuomenės pinigus dar 20 metų ? Ar švaistymas atitinka visuomenės interesą ? Nacionalinis transliuotojas savo laidų „kultūriniu“ turiniu nelabai skiriasi nuo komercinių, tuo tarpu komercinio efektyvumo prasme – labai. Už tokus pinigus, kurie yra skiriami beprasmiškoms išlaidoms, galima būtų užsakyti tiek ir tokių kultūrinių laidų rodomų per komercinius transliuotojus, kad virš mūsų galvų auros pradėtų šviesti.

          • Netiesa, kad visuomeninio transliuotojo misiją efektyviai atliktų komerciniai kanalai. Geriausias to pavyzdys – praėję rinkimai į Seimą ir Prezidento postą. VRK sumokėjo komerciniams kanalams daugiau kaip 3 mln. litų, kad jie parodytų rinkimams skirtas laidas. Kas gavosi? Buvo pagaminta krūva menkaverčiu 5 min. trukmės klipukų su plikais kandidatų pasisakymais. Klipukai rodyti dieniniame eteryje, kai TV visiškai neturi auditorijos. Komerciniai transliuotojai už valstybės pinigus darė ir rodė bet ką, o tuo tarpu LRT negalėjo laisvai daryti rinkimų laidų, nes kiekvieną žingsnį diktavo VRK – teisę tą daryti jiems suteikia įstatymas. Nenuostabu, kad VRK kurtos laidos per LTV buvo nykios, o per kitas TV jų nebuvo visai. Nors būtent komercinėms TV buvo skirti papildomi 3 mln. litų.

            Kitas pavyzdys – susisiekimo ministerija LNK moka maždaug po 11 000 Lt per savaitę už laidą „Ne vienas kelyje“. Nepatingėkit žvilgtelti ir įvertinti, kiek ten yra visuomenės interesus atitinkančio turinio, o kiek komercijos.

            Del visuomenes pinigu svaistymo taip pat siulyciau atsigrezti i kitas institucijas, kurios juos svaisto zymiai intensyviau. Pvz. Seimo metinis biudzetas yra daugiau kaip 2 kartus didesnis nei LRT. LRT uz tuos pinigus visus metus transliuoja 3 TV ir 3 radijo programas. O ka naudingo Lietuvai uz savo milijonus nuveikia Seimas?

          • lida

            Sakot, kad LRT atliktų viską efektyviau todėl, kad jie iš prigimties geresni specialistai ?
            Kas trukdo sutartyse su komerciniais kanalais aptarti detalesnes klipukų kokybės ir jų transliavimo laiko sąlygas ir kontroliuoti jų laikymąsi ? Kita vertus privalomą informavimą kai kuriais valstybei reikšmingai atvejais (pav. rinkimai, karas, tvanas) valstybė gali ir teisės aktais nustatyti ir įsipareigojimus į licensijos gavimo sąlygas įtraukti. Nemokamai.
            „moka maždaug po 11 000 Lt per savaitę už laidą“ – Nepatingėkit paskaičiuoti kiek tokių laidų už apkarpyto 35 mln. LRT biudžeto lėšas valstybė gali užsakyti per metus (ir per dieną).
            Apie argumentą, kad Laurytė turi moralinę teisę švaistyti svetimus pinigus tik todėl, kad jos Sauliukas išvaisto dar daugiau, aš, kaip viena jų kreditorių, nutylėsiu.

          • Lida, i jusu retorini klausima yra labai konkretus atsakymas. Kiek kainuotu valstybei uzsakyti komercinese televizijose analogiska kieki originalios programos, jeigu pusvalandzio laida kainuoja 11 000 Lt? Atsakysiu. LTV 2009 m. per savaite transliavo 42 val. originalios produkcijos (neskaitant ziniu laidu). Nesunku paskaiciuoti, kad tokiu atveju uzsakyti toki kieki originalios programos komercinese televizijose kainuotu apie 49 mln. Lt. Ir tai tik vienas LTV kanalas. Be ziniu tarnybos. Ir be transliaciju kashtu. Ir be radijo. Todel akivaizdu, kad efektyviai veikiantis visuomeninis kanalas visuomenei kainuoja pigiau.

            Kitas klausimas – del to, ar visuomeninis kanalas turetu geresnius specialistus, nei komerciniai. Idealiu atveju taip turetu buti. Be, zinoma, kol visuomeninis kanalas uz laida mokes 3-4 kartus maziau, nei komerciniai – to nebus.

            Bet yra kitas dalykas – tai yra kanalo paskirtis. Komercinio kanalo paskirtis yra daryti pelna. Bet kokiom, istatymu leidziamom priemonem. Visuomeninio transliuotojo tikslas turetu buti Visuomeniniu uzdaviniu vykdymas. Dabar mes susiduriame su problema, kad Visuomeniniai uzdaviniai nera aiskiai suformuluoti ir aiskiai strukturizuoti, todel kyla daug nesusipratimu. Del to siulom keisti LRT istatyma ir Tarybos darbo reglamenta, kad juose butu aiskiai kategorizuota (1.2.3.4… ir t.t.) kokius Visuomeninius uzdavinius LRT privalo vykdyti (info genijai.lt/LRT/). Jeigu paskaitytumete dabartini LRT istatyma, tai ten suformuluota LRT misija yra tiesiog lozungu ir teziu kratinys, kuri reikia strukturizuoti, nes tik taip galima efektyviai matuoti uzdaviniu igyvendinimia ir pagal tai vertinti Visuomeninio transliuotojo veiklos efektyvuma.

          • Bobutė

            p. Bunnie

            Kažkokia keista situacija su tais Jūsų komentarais…
            Vakar Jūs „akmens ant akmens“ nepalikot iš LRT. Vienu žodžiu neefektyvi, „brangiai“ dirbanti įmonė… Šiandien Jūs jau aiškinate, kad komercinėse televizijose LTV programos kainuotų nepalyginamai daugiau. Tai jos dirba dar neefektyviau, ar visiškai nesusigaudydamos už tą patį produktą permokėtų (palyginus su LTV) autoriams? Be to, įvertinant tai, kad, kaip teigėte vakar, geriausios originalios programos ir dabar yra perkamos (ne LTV gamyba, idėjos ir etc.), nelabai aišku, kodėl jos turėtų pabrangti perėjusios į kitus kanalus…
            Dar keisčiau atrodo Tamstos noras, kad įstatyme būtų sudarytas vos ne programų tinklelis… O gal net kasdieninės programos? Juokauju, žinoma, bet nedaug…:)

            P.S. Nesupraskit mano komentaro, kaip siūlymo panaikinti LTV…

        • Čia ir problema, Bunnie, su tuo visuomenės interesu. Grynai dėl diskusijos grynumo nereiktų į vieną daiktą plakti visuomenės intereso ir jo galimo realizavimo įrankio – LRT. Mano nuomone, vaisingai ginčytis apie LRT kokybę, galimas modifikacijas galima tik padėjus LRT į vieną krepšelį su galimomis kitomis alternatyvomis tą visuomenės interesą daryti kūnu. Tik tada mes ginčysimės būtent apie visuomenės interesą. Kitaip visuomenės interesas nenumaldomai tampa LRT interesu egzistuoti sau.

    • stellar penny bun

      @ Bunnie,

      Su įdomumu perskaičiau jusų samprotavimus. Nežinant LRT ‘virtuvės’
      iš vidaus, jusų planas skamba kaip ‘the real deal’.
      Gal jums yra žinoma, kiek kainuja tos pačios trukmės LTV transliacija analoginiu ir skaitmeniniu būdu?

      • Analoginės transliacijos visoms televizijoms kainuoja daug kartų brangiau, nei skaitmeninės. Analoginiai siųstuvai tiesiog ryja nepalyginamai daugiau energijos. Nekalbant apie tai, kad kol kas visos šalies televizijos privalo mokėti už du paralelinius transliavimus – skaitmeninį ir analoginį.

        • stellar penny bun

          @ Bunnie,

          Manau, kad daugeliui yra žinoma jog analoginė televizijos transliacija brangesnė už skaitmeninę(lempinis tranzistorius yra ‘nepasotinamas’ lyginant su puslaidininkine jo struktūra). Tačiau būtų įdomu sužinoti, kiek kainuja 1h arba 1mėn. televizijos transliacijos analoginiu ir kiek skaitmeniniu būdu. Arba gal jums yra žinoma organizacija, kuri galėtų suteikti šią informaciją.

          • mdxacuk

            „…lempinis tranzistorius…“. Mokykloj kada nors mokėtės?

          • Šią informaciją galima rasti LRTC tinklapyje. http://www.lrtc.lt/tarifai/tarifai.htm

          • lida

            „analoginė televizijos transliacija brangesnė už skaitmeninę(lempinis tranzistorius yra ‘nepasotinamas…“
            Sakot analoginis signalas gali būti perduotas tik su lempine įranga, o skaitmeninis tik su tranzistorine ? Mokykloj kada nors mokėtės ?

          • stellar penny bun

            @ mdxacuk and lida žiniukams,

            Pirmos klasės abėcėlė:

            http://en.wikipedia.org/wiki/File:Replica-of-first-transistor.jpg

            Aš taip pat mielai išklausysiu jūsų nuomonės apie Beselio, Čebyševo ir Batervorto filtrų privalumus ir trūkumus, jų pritaikymo galimybes.

          • lida

            Kaip supratau, nė į vieną mano užduotų klausimų atsakyti negalite, todėl jums taip pat pateiksiu paveiksliuką-mįslę (raktas – ieškokite Dievo). http://img15.nnm.ru/b/8/1/5/0/3a7b510f14b91ac4dd98819cb4e.jpg

          • stellar penny bun

            Malonu sužinoti, kad jūs esate keturkojų ‘mylėtoja’.

          • mielieji lida ir stellar penny bun, gal susirašykite laiškeliais ir juose savo polinkiais pasidalykite…:)

    • Slyvanosis

      Kažkada Bunie’s žadėjo išduoti paslaptį, kur rasti LRT įstatus, nes taryba neturi įgaliojimų priversti LRT vadovybę tokį dokumentą paskelbti http://www.lrt.lt.
      Paslapčių (transnacionalinių, valstybinių, tarnybinių, tarybinių etc.) S. Konarskio g. 49 sklype dar daug. Ataušus pabūklams, nukreiptiems į poną LRT direktorių, A. Račo į vienasmenį valdymo organą paleista torpeda įsipainiojo į apsauginį tarybos narių tinklą. Ir gerai… Nes tapo akivaizdu, kad anie patikėjo Vagnoriaus, Butkevičiaus ir Mazuronio blefu „imam valdžią“. Vis dar opozicionierių prietelius turi likti kapitono tiltelyje. Nesvarbu, kad garlaivis beviltiškai pūkši ant seklumos, kad triumai prikrauti beverčių senienų. Let it be…

  • laila

    „Ir, nepaisant jau ne kartą girdėtų siūlymų bei šiandieninio balsavimo, bent jau kol kas neketinu atsistatydinti iš LRT Tarybos.“

    Kur Jūsų principingumas?Apie save rašote, kad išeinate iš darbo iškarto, jei …Ar LRT Tarybos nario atlyginimas toks geras, kad paminate savo principus :)))

    Perskaičiau Jūsų abu straipsnius.
    „LRT Tarybos posėdžiui artėjant“ ir „LRT Taryba direktoriumi pasitiki. Ir gerai“ antro straipsnio tonas kiek švelnesnis.Ar galiu daryti prielaidą, kad pats vakar gavote „bangų“?

  • Rytis I

    Dėl laiko stokos nelabai gilinausi į LRT problemas, bet o visgi ir tačiau nesuprantu, – nejau ketvirtadalis tarybos narių neraštingi – jei net trys biuleteniai sugadinti?

  • Bobutė

    Noriu pakartoti vakarykštį klausimą.

    p. A. Račui

    LRT puslapyje patalpintas „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių viešas pareiškimas“.
    Iš 12 narių pasirašė 10. Ar tai, kad nepasirašėte, reiškia, kad Jūs neįžvelgiate jokių grėsmių žodžio laisvei, ar nepritariate tik formai?

    http://www.lrt.lt/taryba/news……mp;id=7332

    • miela Bobute, apie tai jau buvo buvo rašyta http://racas.lt/lrt-laisves-problemos/ (komentaruose – taip pat)

      • Bobutė

        Labai dėkoju už atsakymą, juolab, kad apie tai čia jau buvo kalbėta…
        Todėl dar atsiprašau ir už įkyrumą (dukart pakartotą klausimą), bet, pasiteisinimui, manęs tada čia dar nebuvo…:)

        • nieko tokio, miela Bobute, … Atsiprašau, kad reikėjo du kartus klausti. Ne visada suspėju viską sužiūrėti…

  • leokadija

    Bunnie versija labai logiska. Skaudu butu mesti visus pensininkus, bet juk ne pensionatas ta LRT. Ir pirkti tik laidas, atitinkancias misija.
    Komercines stotys niekada nesugebes padaryti geros zurnalistikos. Beviltiska.
    Lieka National Public Radio (JAV) ir pan. patirtis: ten jokiu reklamu, dirba visi pusvelciui is idejos ir puse laiko praleidziama meldziant klausytojus aukoti (nes issilaikoma tik is auku).
    Net nezinojau, kad tiek neukiskumo toje LRTV. Aciu Bunnie!

  • Rolandas

    Galime tik įsivaizduoti, kaip veikėjai kavinėse aptarinėja ir svarsto A.Račo esamus ir būsimus veiksmus LRT Taryboje. Kaip bando surasti kelius Račo sudirbimui. Juk jis jiems -kaip rakštis.Jei tokių „račų“ toje Taryboje būtų ne vienas ar du, o bent tris keturis kartus daugiau…Deja, nebus taip,klanai, draugai ir ryšiai stipresni.

    O vis tik gera, kad tokie idealistai kaip Artūras gyvena tarp mūsų, šviesiau kažkaip.

    • nerijus

      Rolandai.

      +10 ;)

      p.s. taisotės…pažanga ;)

  • Mielas Arturai,
    Liudniausia tai, kad LRT uz mokesciu moketoju pinigus pirkusi uz 1 mln litu ziemos olimpniu zaidyniu transliavimo teises, sublicencija be konkurso skyre Sport1 televizijai.
    Apie tai kaip suprantu LRT taryboje buvo net neuzsiminta. uzteko, kad ponas Eimuntas Silvestras Akromas sekancia diena po antrosios publikacijos Lziniose apsilanke Baceviciaus kabinete Seime susitiko , pakalbejo, pazadejo …ir viskas nutilo.
    Tas pats laukia ir su brangiausiu siu metu renginiu Pasaulio futbolo cempionatu. Duodu kepure prisikti, kad pasaulio futbolo cempionata transliuos LTV ir Sport1 televizija.

  • mda

    idomu, kuom jau tas siaurusevicius taip nusipelnes, kad taryba ji toleruoja?

  • Gotika

    p.Artūrai,

    Gal aš praleidau ir Jūs jau aptarėte sporto varžybų sublicencijavimo temą. Jeigu to nebuvo, tai noriu paklausti: ar buvo LRT tarybos posėdyje svarstytas olimpinių žaidynių transliacijų sublicencijavimo kanalaui Sport1 klausimas? Jeigu ne, tai ar numatomas tokio klausimo svarstymas ateityje? Ką galvojate apie pasklidusią informaciją dėl numatomo pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisių sublicencijavimą?

    • miela Gotika, prieš paskutinį LRT Tarybos posėdyje raštu paprašiau įtraukti klausimą dėl sublicencijos į tarybos darbotvarkę ir prašiau, kad administracija pateiktų išsamią informaciją šiuo klausimu. Šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, tačiau posėdžiui užsitęsus ir kai kuriems Tarybos nariams palikus posėdį, jis taip ir liko nesvarstytas. Tikiuosi, kad prie šios temos bus grįžta kovo 30 dieną vyksiančiame posėdyje.

  • Pingback: LRT: KAŽKOKIA VELNIAVA()

  • Pingback: LRT PASIEKIMAI: ATLYGINIMAI, KOMPENSACIJOS IR TRANSLIAVIMAS()