Artūras Račas

LRT tarybos posėdyje klausimų nebuvo labai daug.

Posėdžio pradžioje buvo aptarta, kaip vyksta valstybinės LRT strategijos projekto rengimas ir kaip darbas turėtų vykti toliau. Taryba sutarė pasitelkti į pagalbą ekspertus, kurie pateiktų savo pastabas dėl parengto strategijos projektą, kuriam taryba antradienį pritarė.

LRT generalinis direktorius informavo apie svarbiausius LRT įvykius. Aš asmeniškai nieko svarbiaus niešgirdau, nebent svarbia reikėtų laikyti informaciją, kad A.Siaurusevičiaus pastarojo meto labai aktyvios pastangos pasiekti, kad būtų paankstintas analoginės televvizijos transliacijų išjungimas, nedavė rezultatų.

„Valdžios institucijų pozicija nuvylė“, – sakė LRT generalinis direktorius. Ir čia pat paaiškino, kad viena iš pagrindinių priežasčių  nepasisekusio darbo priežasčių yra ta, kad LRTC nėra įgyvendinusi skaitmeninių siųstuvų diegimo programos. Gali būti, kad A.Siaurusevičius teisus, nors kokių nors argumentų ir nepateikė.

Susipažinę su svarbiausiais įvykiais LRT tarybos nariai patvirtino Lietuvos radijo programų mastą ir struktūrą.

Po to Lietuvos televizijos direktorius R.Paleckis pristatė tarybai naująjį programų direktorių R.Maskoliūną, kuris pradeda rimtai dirbti, nes „išlaikė bandomąjį  laikotarpį„. Pastarasis pristatė Lietuvos televzijos programų mastą ir struktūrą ir informavo, kad prioriteas kaip iki šiol bus informacinės, visuomeninės šviečiamosios ir publicistinės laidos. Pastarosioms (tiksliau bendrai kategorijai „publicistinės-TV žurnalai“), be kitų laidų, priklauso „Stilius“, „Bėdų turgus“, „Nacionalinė paieškų tarnyba“. Pagal anksčiau LRT tarybos patvirtintas žanrų kategorijas.

Taryba Lietuvos televizijos laidų mastui ir struktūrai pritarė.

Taryba taip pat sutarė, kad, atsižvelgiant į prieš posėdį įvykusio susitikimo su  Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais rezultatus (negalėjau dalyvauti, nes sužinojau apie jį tik vakar), bus tobulinamas LRT tarybos narių etikos kodeksas. Pagrindinė užduotis – kas ir kaip įgyvendins kodekso nuostatas ir prižiūrės, kad jo būtų laikomasi.

Taryba taip pat buvo supažindinta su LTV 2011-2012 metų sezono temomis laidų konkursams. LTV generalinis direktorius pažadėjo, kad apie konkursą bus informuojama naudojant visas turimas priemones, todėl manau, jog tai jau ne paslaptis. Ir taip pat prisidėsiu prie informavimo.

Taigi, konkursas turėtų būti apskelbtas gal net jau šią savaitę, bus siūloma teikti pasiūlymus laidoms, skirtoms „socialinės tematikos analizei bei demokratiškos, pilietiškos visuomenės ugdymui“.

Tarp jų man asmeniškai įdomiausios pozicijos yra:

• Žurnalistinių tyrimų laida, nagrinėjanti, analizuojanti ir suprantamai paaiškinanti socialines, ekonomines, politines aktualijas bei problemas, siūlanti galimus sprendimų būdus ar formuojanti atitinkamo pilietiško elgesio modelius;
• Socialiniu aktualijų laida, analizuojanti socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių aktualijas, problematiką, pateikianti pozityvius pavyzdžius ir konstruktyvius pasiūlymus padėčiai gerinti;
• Mokslo populiarinimo žurnalas, populiariai, suprantamai ir intriguojančiai pristatantis Lietuvos mokslininkus, jų pasiekimus, šiuolaikinio mokslo laimėjimus, formuojantis nacionalinio pasididžiavimo jausmą
• Lietuvoje sukurtas vaidybinis serialas, orientuotas į socialinę tematiką ir problematiką, skirtas visuomenės sąmoningumo, pilietiškumo ugdymui ir pamatinių vertybių puoselėjimui;
•  Humoristinė socialinės satyros laida.

Taip bus laukiama laidų, skirtų Nacionalinės kultūros puoselėjimui ir populiarinimui:

• Kultūros žurnalas (pokalbių laida), skirtas Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgai, naujų projektų pristatymams, supažindinimui su iškiliausiais kūrėjais bei problematikos analizei;
• Kino žurnalas, pristatantis lietuvišką kiną, jo naujienas, kūrėjus, istoriją bei perspektyvas, taip pat pasaulinio kinematografo naujienas.

Ir dar laidos, „skirtos supažindinti su Europos ir pasaulio kultūros įvairove“:

• Išradingo formato laida, įdomiai ir patraukliai supažindinanti žiūrovus su pasaulio tautų kultūromis, gamta, istorija, leidžianti patirti socialinės santvarkos įvairovę bei skirtingą gyvenimo būdą įvairiose pasaulio šalyse.

Tikiuosi, kad Lietuvos laidų kūrėjai atsilieps ir Tarybai, kuri turės tvirtinti konkurso rezultatus, bus iš ko rinktis.

Baigiantis posėdžiui, LRT tarybos nariai padiskutavo apie Seime vėl atsinaujinusias diskusijas dėl LRT įstatymo pataisų, kuriomis, projekto rengėjų teigimu, be kita ko,  siekiama „sustiprinti LRT visuomeninį statusą, patobulinti LRT tarybos formavimo procedūras ir išplėsti jos kompetenciją sugriežtinant LRT generalinio direktoriaus veiklos priežiūrą, kad LRT objektyviai ir nešališkai įgyvendintų visuomeninio transliuotojo misiją“.

Balsuojama nebuvo, bet tarybos narių dauguma sutarė, kad tokios pataisos neerikalingos ir pritarė A.Siaurusevičiaus nuomonei, kad su G.Songaila neverta leistis į diskusijas.

LRT generalinis direktorius ta proga trumpai paaiškino, kaip yra formuojama Seimo komitetų vadovybė ir kas gali tapti Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku.

Galiu, žinoma, suklysti, bet man atrodo, kad tai buvo pats trumpiausias LRT tarybos posėdis nuo 2009 metų rugpjūčio. Jis truko kiek mažiau nei 1,5 valandos.

Manau, kad prie konstruktyvaus LRT tarybos darbo šiek tiek prisidėjau ir aš, per visą posėdį neuždavęs nė vieno klausimo ir negaišindamas brangaus LRT tarybos narių laiko diskusijose.

Nusprendžiau nebeužsiimti destrukcija, kuo dažnai buvau kaltinamas, kol nepaaiškės mano teisės ir pareigos LRT taryboje.

(Dar neįvertinta)

Loading...