Citata # 382 Jauno mokslininko atradimai…

Jaunas mokslininkas V.Klumbys, svarstydamas, ar sovietmetis kaltas dėl visų nelaimių,supranta, kad jo neįtikina nuomonė, kad:

priežasties išaiškinimas padeda išgydyti jos padarinius. Šitiek tų priežasčių jau rasta, bet niekas nesikeičia. Ir kaip gali keistis, jei visi tik ieško priežasčių, kuria vizijas, bet niekas nieko nedaro, kad dabartis būtų kitokia?

Bernardinai

… gal pagaliau bus įvertintas ir deramai apmokėtas talentas

(4 balsų, vidurkis: 2.00 iš 5)
Loading...
  • austras

    Norėčiau paklausti gerbiamo Račo, kaip jis šią aukščiau paminėtą citatą sugeba susieti su „pagaliau įvertintu ir deramai apmokėtu talentu“?

    • Valentinas

      Austrai, žengei į kelią, kurio gale ant tavęs dės. Būk atsargus.

    • nesvarbu

      Austras:“Norėčiau paklausti gerbiamo Račo, kaip jis šią aukščiau paminėtą citatą sugeba susieti su “pagaliau įvertintu ir deramai apmokėtu talentu”?

      Austrai, čia kažkur A.Maldeikienė vakar labai gerai išaiškino apie tokius teksto chroniško nesuvokimo atvejus…

      • austras

        Gal konkrečiau būtų galima? Čia už šią iš konteksto ištrauktą Klumbio citatą bus apmokamas Klumbio talentas, ar kaip?

    • mielas austrai, mano labai subjektyvia nuomone, gerbiamas jaunas istorikas, kurio disertacija buvo labai gerai įvertinta, pagaliau suprato, kad norint, kad kažkas pasikeistų, reikia kažką daryti (tai – vėlgi mano subjektyvia nuomone – yra pasakyta citatoje). Tai, kad jis parašė straipsnį bernardinams, mano subjektyvia nuomone, rodo, kad jis ne tik suprato, bet ir daro. Iš patirties žinau, kad bernardinai.lt už komentarus moka honorarą. Tai, kad bernardinai.lt nusprendė skelbti jauno, gerbiamo ir gerai įvertinto istoriko komentarą, mano subjektyvia nuomone, rodo, kad buvo įvertintas to jauno, gerbiamo ir gerai įvertinti istoriko besiskleidžiantis talentas. Galbūt net pinigais. Jei šis talentas skleisis ir toliau ir jei jaunas, gerbiamas ir gerai įvertintas istorikas ir toliau kažką darys, tikėtina, kad atsiras daugiau norinčių jį skelbti (galbūt už didesnį nei bernardinai.lt siūlomą honorarą). Taip pat gali būti, kad vieną dieną kokia nors leidykla nuspręs išleisti jauno, gerbiamo ir gerai įvertinto istoriko knygą apie sovietmetį, kurią pirks taip pat kaip A.Užkalnio kelionių vadovus.

      Todėl gali būti, kad kada nors jauno gerbiamo ir gerai įvertinto istoriko talentas bus pagaliau ir deramai įvertintas ir jam nebereikės kentėti ir dalintis talentu už dyką.

      Tikiuosi atsakiau į jūsų klausimą.

      • austras

        Dėkui už atsakymą.

        • Valentinas

          Austrai, kaip matai, Maras įžengęs į grubų honorarais apmokomų straipsnių kelią, prarado intelektualinę nekaltybę ir tyrumą. Gerai, kad nors mes laikomės ir komentuojame pas Račą už dyką.

  • Auksinis kardas

    Sakinys išluptas iš viso straipsnio pranešimo, konteksto. Teisingai pastebėta, kad kai kuriais atpirkimo ožiais begaliniai toli važiuoti nepavyks, ir pasiteisinimai sovietmečiu tampa vis mažiau įtikinami, akivaizdžiai neracionalūs. Maža to, man kelia pagarbą mokslininko drąsa imtis nedėkingo tikslo racionaliai, moksliškai įvertinti sovietmetį, užuot šiam pirmiau leidus apsinešti užmarštimi ir „geradarių“ primetamais mitais, kuriuos fasuoti vartojimui būtų kur kas paprasčiau.

    Deja, Artūras vis dažniau aptinkamas už konstruktyvumo ribų – dėl, pavyzdžiui, tokios išankstinės antipatijos šios vietos lankytojams pažįstamam istorikui. Man straipsnis pasirodė įdomus, ir jei autoriui bus už jį atlyginta, tai bus visai teisinga. Iš besisunkiančios tulžies atrodo, kad įrašo autoriui jau net ir tai neįtiktų. Mums lieka tik apgailestauti.

    • Valentinas

      Karde,
      Ir ant jūsų tuoj dės.

      • Bobutė

        Valentinai,

        o man atrodo, kad ir ant Tamstos tuoj dės…

        Beje, gal žinote ką deda p. Račas?

        • Valentinas

          Manau tai vienas iš svarbiausių blogosferos klausimų: ką deda Račas? Jis kažkada dėjo ant Kalėdų, bet joms nieko neatsitiko. Reiškia, kad ir ką Račas deda, tai nėra sunkiau už Kalėdas.

          • nesvarbu

            Valentinai, teigtina, jog kiek užsižaidei su tuo „dėjo“. Esmė tame, jog Artūro „dėjau“ yra filosofinė kategorija,analogija, kuri priklauso filosofiniam mąstymui, todėl įkyriai klausinėti „ką jis dėjo, kas konkrečiai tai per daiktas, kurį jis dėjo? ir pan.“ yra nerijiška. Analoginė sąvoka „dėjau“ užima tarpinę padėtį tarp absoliutaus daugiareikšmiškumo,kas daro šios sąvokos supratimą, identifikavimą neįmanomą, ir vienareikšmiškumo, tiesiogiai suprantančio pažįstamą dalyką. Perfrazuojant Aristotelį galime teigti, kad „dėjau“ esamybė išreiškiama įvairiai, tačiau įvairume ji yra analogiška.

          • romas

            Yra toks posakis: „su Dievo padėjimu“

          • nesvarbu

            romai, labai teisingai, analogija dažnai naudojama Dievo ir pasaulio santykiui nusakyti.

          • Valentinas

            Nesvarbu,
            Tai pasirodo „dėjau“ visiški nesusiję su rusiška chuliganų/banditų terminologija „ložil *** na tebia“?
            Ačiū dievui, nes Račas tikrai negalėtų diskurse naudotis Rusijos banditų intelektualiniais resursais.
            Mano pagrindinės pretenzijos Račui, kad jo „dėjau“ nepuoselėja gražios lietuvių kalbos. Juk tą patį galima pasakyti ir gražiai lietuviškai:
            „Spjoviau ant tavęs!“
            „Tuščia tavęs!“
            Gal kas gali pasiūlyti gražiau?
            Dėkim ir tuo pačiu puoselėkim lietuvių kalbą kartu!

          • Rytis I

            Beje, nereikia kuklintis. Paplitęs požiūris, girdi keiksnojimo šaknys caro kazematuose ir butyrkose, tačiau metraščiai užfiksavo pirmąjį besikeikiantį kaip tik lietuvį – „Новгородская первая летопись рассказывает, что в 1346 году великий князь литовский Ольгерд пришел с войском к Новгороду, заявляя: «лаял ми посадник ваш Остафей Дворянинец, назвал мя псом».“

          • Bobutė

            Ponas “nesvarbu” rašo:

            „… Esmė tame, jog Artūro “dėjau” yra filosofinė kategorija, … Perfrazuojant Aristotelį galime teigti, kad “dėjau” esamybė išreiškiama įvairiai, tačiau įvairume ji yra analogiška.“

            Ir sugalvok tu man taip…:)
            Ir dar sugebėk įpinti Aristotelį…:)

            Reikia neeilinių gebėjimų, kad vulgarų p. A. Račo „dėjimą“ prilygintume filosofinėms kategorijoms, kaipo – atsitiktinumas, būtis, laikas, priežastingumas, erdvė-pasaulis-visata ir etc.

            Beje, Aristotelio mintys apie atsitiktinumą ir būtį yra labai įdomios…

            P.S. O gal tokie gebėjimai prilygintini tik nerijaus gebėjimams ekonomikos srityje? :)

          • nesvarbu

            Atsitiktinumas…, būtis…, bobute, esate metafizines ontologijos gerbėja? Kaip veiksmažodis „būti“, iš kurio išvestas daiktavardis „būtis“, taip ir veiksmažodis „dėti“, iš kurio jau mes išvedame daiktavardį „dėtis“, yra bendros reikšmės žodis, apimantis ir priešpriešą „nedėti“, t.y. plačiąja prasme pažymintis esamybės dabartį.

        • romas

          Komentaras pašalintas – A.R.

          • nesvarbu

            :DDD

      • J. naivusis

        Ir vis tik – tas „dėjau“ labai jau prasčiokiškas.

    • mielas Auksini karde, tamstos sugebėjimas interpretuoti vieną sakinį prilygsta aukščiausiam dundukizmo lygiui. Su tuo ir sveikinu. Komentuoti nedrįstu.

      • Auksinis kardas

        O kur parašiau, kad interpretuoju vieną sakinį? Rodos, aiškiai pasakiau, kad jo pavienio lupimas iš straipsnio nėra adekvatus šio turiniui.
        Maloniai nustebino susilaikymas aukštesnėje replikoje. Kiek jo būta.

        • mielas Auksini karde, stebinate…

          Aš juk kalbėjau apie mano sakinio interpretavimą. Man labai smalsu, kurioje mano trumpo sakinio vietoje sugebėjote įžvelgėte „besisunkiančią tulžį“ ir kokia konkreti vieta jums rodo, kad „autoriui neįtiktų“, kad jaunajam istorikui būtų atlyginta už darbą.

          Jei, žinoma, nesunku.

          • Auksinis kardas

            „Aš juk kalbėjau apie mano sakinio interpretavimą“ – kur ir kokiu būdu tai buvo pasakyta?

            Kitus „neaiškius“ dalykus rodo čia sukurtas turinys bei jo pateikimo būdas. Tiems, kas matyti nori, be abejo.

            Orai geri bent pas mus nusistovi, ir tai džiugina. Susitiksime čia rečiau :-)

          • mielas Auksini Karde, dar kartą nustebinote. Šį kąrtą – apsimesdamas kvailiu. Iki šiol šios tamstos savybės nepastebėjau.

            Tačiau leisiu sau priminti savo ankstesnius klausimus: kurioje mano trumpo sakinio vietoje sugebėjote įžvelgėte “besisunkiančią tulžį” ir kokia konkreti vieta jums rodo, kad “autoriui neįtiktų”, kad jaunajam istorikui būtų atlyginta už darbą.

            Kad būtų lengviau atsakyti, priminsiu savo sakinį:

            „gal pagaliau bus įvertintas ir deramai apmokėtas talentas…“

            ir tamstos interpretaciją:

            „Deja, Artūras vis dažniau aptinkamas už konstruktyvumo ribų – dėl, pavyzdžiui, tokios išankstinės antipatijos šios vietos lankytojams pažįstamam istorikui. Man straipsnis pasirodė įdomus, ir jei autoriui bus už jį atlyginta, tai bus visai teisinga. Iš besisunkiančios tulžies atrodo, kad įrašo autoriui jau net ir tai neįtiktų. Mums lieka tik apgailestauti.“

            Labai lauksiu. Gal kai bus blogas oras…

            Bet suprasiu, jei nerasite laiko. Ne tamsta pirmas ir ne tamsta paskutinis būsite.

          • Auksinis kardas

            Artūrai, vienatinis teisingasai, ištempti šito straipsnio šitą sakinį čia buvo konstruktyvu? Tai buvo padaryta be esminio nuorodų į ankstesnius nesutarimus konteksto? Sakau, oras geras. Tai – faktas.

            O visa kita, kas išsakyta – mano nuomonė, kuriai dėstyti ir skirta ši erdvė. Ją kažkokią turėti visai nor-ma-lu.

          • mielas Auksini Karde, dabar jau aiškiau. Ir dabar jau, deja, bet drąsiai galiu konstatuoti, kad esate visiškas dundukas, panašus į Fredį*, kuris maldamas liežuviu, neprisiima jokios atsakomybės už savo žodžius. Tiesa, dundukų teisę turėti nuomonę, be jokios abejonės pripažįstu. Tačiau leidžiu sau ją ignoruoti ir be jokių paaiškinimų šalinti, kai ji man pasirodo neatitinkanti šiame tinklaraštyje taikomų komentavimo taisyklių.

          • Auksinis kardas

            Visa tai jau kaip ir savaime suprantama ;-)

            O gaila, Artūrai, gaila. Na, viskas kinta…

  • Fredis*

    Man nepatiko Vilniaus universiteto dėstytojo straipsnis, net nežinau kodėl jis yra publikuojamas bernardinuose, nes su šia diena neturi jokių sąsajų, požiūris nėra originalus, nėra aktualus, užvakarykštė atšalusi sriuba. Iš jaunojo mokslininko norėtųsi išgirsti šiuolaikišką požiūrį į visuomenę, į dabarties iššūkius, o ne kapstinėtis kaip gaidžiui ant skiedryno.

    • austras

      Sakyčiau, jei Fredžiui straipsnis nepatiko, tai jau yra paraiška į gerą tekstą.

    • Auksinis kardas

      Vienas iš kertinių dalykų, užtikrinant šiuolaikišką požiūrį į visuomenę, būtų nustoti nurašinėti daug ką tam, kas likę jau toli. Galima sutikti, kad straipsnis neatrodo itin intriguojantis – anoks pop-šou, tačiau jame išsakyta kryptis teisinga: užuot besisielojus dėl to, kas jau buvę nutikę, verta dar labiau imtis to, kas ir kodėl nutinka dabar. Nėra tokio prakeikimo, radiacinio užnuodijimo, dėl kurio žmonės šioje šalyje negali geriau susitvarkyti (tiesa, „geriau“ niekuomet nesibaigs). Sovietmetis buvo savotiškas išbandymo laukas, tačiau jame gyvenę žmonės tiek galėjo, tiek gali sėkmingai emigruoti ir veikti kitoje visuomenėje – na, kiek leidžia vaizduotė, išsilavinimas ir gabumai, aišku, bet nėra jokio nepagydomo principinio užkrato.

      Į šį įrašą luptas sakinys yra bene silpniausia vieta straipsnyje išsireiškiant, – galbūt, tačiau daug svarbiau yra tai, kad tas šakališkas pasimėgavimas atitempti jį čia minios pajuokai yra toli nuo konstruktyvaus, dėkingo kažką kurti. Tokia žemo, pigaus skrydžio pasirinkimo savybė mūsų krašte nėra reta. Tai kur kas rimtesnė už sovietmetį bėda, įtakojanti dabartį bei ateitį. Kuria iš tikro tai, kas sukuria tikresnę vertę.

  • leokadija

    Man labai patiko šio mokslininko darbas Bernardinuose, solidarizuojuos.
    Tik dabar perskaičiau jau įvykusias kovingas diskusijas Maras vs. Račas. Šis naujausias blogo įrašas kažkodėl panašus į akmens užantyje nešiojimą.
    Norėčiau, kad istorikui Klumbiui sektųsi ir jo darbas būtų normaliai apmokamas, nes tada jo talentas atsiskleis dar geriau. Beje, jo disertacija jau apdovanota kaip geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija 2009-ais.. Tik ar pasidžiaugėt? sunku turbūt…

  • Valentinas

    Perskaičiau šį Kuodžio straipsnį:
    http://verslas.delfi.lt/business/rkuodis-lietuva-jau-turi-smarkiai-progresinius-mokescius.d?id=44548263
    ir supratau, kad jam gręsia, kad ant jo dės tuoj ne tik Račas, o ir pati Maldeikienė (kas yra dar baisiau). Nusprendžiau pagaliau pats patikrinti ar Lietuvoje mokesčiai smarkiai progresiniai ar ne. Einu į TAX.lt skaičiuokles ir patikrinu kiek į rankas gauna darbuotojas prie skirtingų pajamų lygių. Darau prielaidą, kad auginami du vaikai su sutuoktiniu.
    Pavyzdžiui jei pajamos yra 1000 lt, visa darbo vietos kaina yra 1310 į rankas dabuotojas gauna 847 lt, tai reiškia 463 litus jis sumoka mokesčius įvairiais pavidalais (GPM, Sodra ir t.t.), tai reiškia (463/1310) 35% pajamų 847 litus į rankas gaunantis darbuotojas sumoka mokesčiams. Specialiai skaičiuoju ne darbuotojo pajamas, o visos darbo vietos kainą, nes būtent šis skaičius ir yra tikrosios darbuotojo pajamos, nuo kurių mokami mokesčiai.

    Taigi, lentelė susiklosto taip:
    1310 – 35%
    2621 – 40%
    3932 – 41%
    5243 – 42%
    Viskas kas daugiau yra 42%

    Taigi, mokesčių našta nėra maža ir ji yra šiek tiek progresinė. Ar ji stipriai progresinė palieku spręsti kiekvienam pagal savo sąžinę. Jei Kuodis yra teisus, kad pagal socdemų siūlomą variantą didesnes pajamas turintys žmonės turėtų sumokėti apie 70% mokesčių, tada tai yra skandalas.

    • Auksinis kardas

      Ar „sumokėti“ reiškia paskirti iš savo pajamų? Pagal darbo sutartį, didžioji dalis Sodros mokesčio bus darbdavio kaštai, taigi tiesiogiai nepateks į 70% asmens mokesčių. Užsiimantiems individualia veikla šiomis dienomis mačiau taikant Sodros lubas, tokias tikrai vertėtų turėti ir kitiems, kas (turbūt) dar neturi, o patektų po aukštesnio progresyvumo viršutine dalimi. Taip 70% skandalingumo vėlgi būtų išvengta. Kas link progresyvumo – palaikau abejonę dėl turimo stipraus. Turėtų būti stipresnis, kompensuojant Sodros lubomis.

      • Valentinas

        Karde, jokio skirtumo kaip pavadintos įmokos valstybei – ar tai darbdavio kaštai ar tai darbuotojo mokesčiai. Teoriškai galima būtų padaryti, kad visi mokesčiai yra darbdavio kaštai arba atvirkščiai viskas vadinama darbuotojo mokesčiai. Esmė nepasikeistų: skirtumas tarp to kiek įmonei kainuoja samdyti darbuotoją ir to kiek darbuotojas gauna į rankas yra sumokamas valstybei bei įvairiems valstybės filialams (tokiems kaip Sodra). Todėl tai ir yra realus darbo apmokestinimas. 42% nėra labai labai daug, bet taip pat nėra ir mažai.

    • Kęstutis

      Valentinai, gal geriau būtų sakyti ne „deda“, bo skamba labai nešvankiai. Manau terminas „sumals į miltus“ būtų daug smagesnis.

      • Valentinas

        Čia yra kita tema, kurią vystau kitoje vietoje. Kol kas aišku tik viena: terminas „Š*** ir tapšnojau“ Račui nepriimtinas.

      • Rytis I

        Nieko čia nešvankaus gal ir nėra. Kaip tik, sakyčiau šiuolaikiška, aktualu ir pilietiška:) Reikia žiūrėti į ištakas. O viena iš versijų tokia. Caro laikų valdininkai sirgo tom pačiom kyšininkavimo ligomis, kaip ir dabar. O darbastalį mėgdavo puošti storo audeklo paklodėmis, po kuriomis nuolankiems interesantams būdavo patogu palikti pakišą. Atsirasdavo visdėlto tokių gudruolių (sakyčiau, pilietiškai mąstančių), kurie vietoj stambios kupiūros palikdavo popieriaus skiaučių. „Prasukę“ tokiu būdu savo reikaliuką, džiaugdavo – „položil x“ Tipo, padėjo skersą…

    • Valentinas

      Štai citata iš Eltos straipsnio, kuris skelbiamas lrytas.lt:
      „Buvusio juristo, naujojo Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko bei į jo pavaduotojus siūlomo banko Ekonomikos departamento direktoriaus, neliberalių pažiūrų ekonomisto Raimundo Kuodžio tandemas nesustiprins centrinio banko vaidmens valstybėje, mano Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys“
      Ypač įdomu, kad Kuodis yra „neliberalių“ pažiūrų. Tokios ekonominės mąstymo krypties kaip „neliberalizmas“ kol kas nesu girdėjęs. Greičiausiai turi būti „neoliberalių“. Žodžiu Elta prajuokino.
      http://www.lrytas.lt/-13032217721302038363-ekonomistas-p-gylys-v-vasiliausko-ir-r-kuod%C5%BEio-tandemas-nesustiprins-centrinio-banko-vaidmens-video.htm

    • nerijus

      „…auginami du vaikai su sutuoktiniu…“ :D

  • tipenu pro šali

    del visko kaltas Lansbergis ir Kubilius! vienas, del to kad sugriove kolukius… o kitas, kad ju neatstate uz Europos sajungos fondu pinigus..
    bet ka as zinau.. juk as ne istorikas.. is kur man zinoti, jei skaitau delfi o neskaitau bernardinu, nes ten komentarus rasyti gali tik registruoti vartotojai! :)

  • Fredis*

    Jei būčiau mokslininkas ir bandyčiau rašyti panašia tema populiarų staripsnelį į Bernardinai.lt, tai pirmiausia žvilgsniu keliaučiau nuo miesto Rotušės Vokiečių gatve. Tokio pavidalo ir urbanistinės struktūros gatvės tikrai nebūtų. Ji būtų atstatyta tokia kaip buvo prieš bombordavimus II pasaulinio karo metais. Nebūtų toje vietoje kur dabar stovi lenkto fasado S.Neries mokyklos. Per stebuklą sovietinis buldozeris sustojo ties Šv.Kotrynos bažnyčia, gatvė-prospektas turėjo tęstis iki pat Žaliojo tilto. Kam sovietinei valdžiai buvo reikalingos tiesios ir plačios gatvės? Malšinti galimus sukilimus, gatvėmis turi lengvai manevruoti tankai.
    Deja, sovietinis buldozeris nepasigailėjo lietuviško kaimo, jis buvo sulygintas su žeme, ūkininkai nuvyti nuo žemės, ištremti į Sibirą, pasitraukę į miškus – išžudyti. Mūsų visuomenės struktūra pasikeitė IŠ ESMĖS.
    Toks politikas kaip kaip A.Zuokas normalioje visuomenėje negalėtų iškilti. Toks verslininkas kaip A.Janukonis nepadaytų biznio, negalėtų suklestėti. Tas pats paskytina ir apie kitus dabar tampančius svertus.
    Šiandien Vilnius ir vilniečiai nesijaudintų kas bus išrintas sostinės meru. Juo taptų rinkimus laimėjusios partijos lyderis.
    Partijų branda būtų visai kita, jos būtų solidžios, vakarietiško modelio.
    Ir t.t…..

    • ^..^

      Matau, kad turite laiko, tai tikiuosi, kad atsakysite. Rašote
      „normalioje visuomenėje“, bet man kaip žemiausios kategorijos dundukui neaišku kas tai yra, ir kur tokia pavyzdinė visuomenė egzistuoja. tarptautinių žodžių žodyne neradau. Pirma mintis, tai kad tokia visuomenė yra vakaruose, ar ne? Pradedu ieškoti pavyzdžių. Tarkim Italija. Bet kad ten matyt visuomenė nėra normali, nes normalioje visuomenėje tokie kaip Berluskonis neturėtų iškilti. Vokietija? Irgi ne – ten Šrioderis iškilo. Prancūzija? Gal, bet ar Sarkozis vertas suklestėjimo ir valdžios? Amerika? Ten 8 metus valdė Bušas jaunesnysis. Didžioji Britanija? Bet tai kad ten parlamentarai valdiškus pinigus sugeba dar sparčiau „į kairę“ nutekinti nei pas mus. PIGS irgi nepanašios į „normalias visuomenes“, jei leidžia taip prasiskolinti.
      Darau išvadą, kad „normali visuomenė“ tėra nieko nereiškianti sąvoka, naudojama tik tam, kad tariamai būtų parodoma kokia mūsų visuomenė „nenormali“.
      Arba kita išvada, kad kaip pavyzdį pateikiate tokią visuomenę, apie kurią tik iš žinių ir kino filmų susidarėte nuomonę, nes iš Lietuvos nebuvote iškėlęs kojos ilgiau nei trumpos atostogos ir nepagyvenote jokioje „normalioje visuomenėje“ ilgesnį laiką, kad suprastumėte kas tai yra iš vidaus.
      Iš to seka, kad tik tuščiai rašinėjate ir pilstote iš tuščio į kiaurą.

      • Fredis*

        Aš niekada neslėpiau, kad esu dundukas, bet jūs pasidomėkite kaip, kokioje aplinkoje užaugo kairiųjų liberalų demokratų dabartinis lyderis B.H.Obama. Tas laikotarpis, kai augo pas senelius Amerikos provincijoje. Kokios Jam buvo įskiepytos vertybės? Iš asfalto žolė nesikala. Dabar moksleivių atostogos. Ką jie veikia? Miega, o paskui geria alkoholį…

        • ^..^

          Tai kas ta „normali visuomenė“?

      • romas
        • ^..^

          Klausimas ne apie žodį „normalus“, o apie žodžių junginį „normali visuomenė“.

          • romas

            Kiekvienam normali visuomenė bus kitokia: skirsis iš kurių visuomenių bus išvedamas vidurkis, tarnausiantis etalonu lyginimui. Klaidinga manyti, kad yra kažkokios bendros taisyklės normalumui nustatyti. Viskas, kas turi vertinimo atspalvį, – subjektyvu.

          • ^..^

            Tai va tame ir reikalas, kad nėra tada ko naudoti palyginimams tokių terminų, kurie faktiškai nieko nereiškia, nes nėra apibrėžti bendromis taisyklėmis, nors skamba gražiai.

          • romas

            Tai tada nėra reikalo naudoti žodžių, išreiškiančių subjektyvų požiūrį, iš viso. Tokie pat nieko nesakantys – skanus, gražus, mažas ir t.t.

          • ^..^

            Kai sakoma ‘skanu’, gražu’, tai savaime aišku, kad tai subjektyvus vertinimas. Nesakome apibendrintai ‘sriuba buvo normaliai skani’, o ‘Jurkutė normaliai graži’.
            O kai sakoma ‘normaliose šalyse’, tai neaišku ką autorius laiko ‘normalumu’, bet padaromi toli siekiantys palyginimai. Geriau vietoje ‘normaliose šalyse tai būtų neįmanoma’ sakytų ‘Italijoje tai būtų neįmanoma’. Bet… Manau Berluskonis dar baisesnis už Zuoką. Vadinasi Italijoje įmanoma.

          • romas

            O gal Fredis tiesiog norėjo pasakyti, kad mūsų visuomenė nenormali? („Toks politikas kaip kaip A.Zuokas normalioje visuomenėje negalėtų iškilti“)

          • ^..^

            Tai taip, tas ir norėta pasakyti, kad mūsų visuomenė „nenormali“. Bet vėl grįžtam prie klausimo: o tai kas yra „normalu“ (pagal Fredį)? Dažna šalis kandidatė būti „normalia“ turi dar didesnio kalibro veikėją nei kad A. Z.

          • romas

            Kodėl tokia visuomenė be trūkumų turėtų egzistuoti? Gal tai įsivaizduojamas paveikslas, susidedantis iš geriausių įvairių visuomenių savybių.

    • briedis

      fredi, jei buciau santechnikas, visa lietuva apraizgyciau nerudijancio plieno vamzdziais, o ciaupus tik auksinius montuociau, ne kitokius. fredi- jezau marija ir juozapai sventas..

  • J. naivusis

    Kada nors istorikai, nagrinėdami Antrosios Lietuvos Respublikos žlugimo priežastis, gal nustatys, kad tai dėl to, jog neišgirsta:

    “ Ar ne laikas būtų palikti mirusiuosius ir susirūpinti gyvaisiais?“

  • Sapnas

    Labiausiai abejotina mintis: „priežasties išaiškinimas……. Šitiek tų priežasčių jau rasta…“. Nors stebiu žiniasklaidą, bet per 20 m. nepastebėjau, kad priežastis būtų rimčiau ir plačiau išaiškinta. Bet, matyt, jaunas istorikas pastebėjo.

  • austras

    Prognozuoju, kad Vilniaus meru šiandien taps Artūras Zuokas. Ir jam šiuo atveju neprireiks net plukdyti paskutinio 26-ojo balso. Tai tenkina „socialdemokratus“, kurie turėtų gauti savo dalį per Adomavičių. Tai tenkins ir darbo partiją, kuri gaus savo dalį per Pinskų. Ir aišku, tai tenkins tą, kuris bus 26-sis. Konservatoriai liks su didele nosim. Kaip ir priklauso tiems, kurie nežinojo kodėl jie eina su lenkais ir kas iš viso to gausis. O Vilniuje visi džiaugsis – nes miestas išvengs „baisiųjų“ lenkų šelsmo. Ir atsiduos į „Icor“ grupės rankas.

    • austras

      Sakyčiau, daug vandens nutekėjo nuo tuo karto kai pasistovėjime prie „Mėlynųjų vandenų“ stovėjo Paviržio ir Zuoko blokai. Bet situacija tik blogėja… Nes dvidešimt šeštojo šiandien net plukdyti nebereikia.

      • austras

        Zuokas paskritai yra istorinio farso kūrėjas. Tik šįkart kaip buvęs liberalas, tapsiantis meru lietuviškojo besmegenio nacionalizmo dėka.

        • Fredis*

          Šiam farsui nuosekliai ir metodiškai visą dešimtmetį (dvidešimtmetį) talkina socialdemokratai.

          • austras

            Fredi, o jei prie žodžių junginio „besmegenis nacionalizmas“ dar pridėsime ir žodžius apie „socialdemokratus“ tai kažkaip esmingai pakeičia besmegenio nacionalizmo prasmę ar turinį?

          • Fredis*

            Dėl pavartoto „besmegenio nacionalizmo“ termino neturi kentėti kažkuri viena visuomenės grupė, į kurią tradiciškai ir intuityviai krypsta žvilgsniai, o visi kartu, tame tarpe ir austras.

          • austras

            Fredi, aš manau, kad ką bedarytų „jauna ir nepatyrusi organizacija“ Fredis bėgdamas iš paskos pakniopstom, vis tiek bandys tiesti raudoną kilimą.

  • Rytis I

    Galima būtų pritarti teiginiui, jog kasdien vaikščiojant į polikliniką kaip į darbus, tai ir ligų neapsisaugosi ir amžinas ligonis būsi… Ar tai reiškia, kad retkarčiais nereikėtų ten užsukti bent profilaktiškai, na kad ramiau pačiam būtų? Manau, visdėlto mažiau reiktų dėmesio kreipti tiems amžiniems šūkautojams apie sunkią praeitį (ar vaikystę), o bet tačiau negalima pilietiško mentaliteto nurašyti į išgalvotus dalykus. Tai vienas iš faktorių, kuris vienos kartos rėmuose mažai keičiasi.

  • Regis

    Priežasčių ieškoti reikia. Neabejotinai. Ar ant surastų priežasčių viską nurašyti ir nieko nedaryti? Tai vienas iš klausimų kurį užduoda Maras (V.Klumbys). Ir su juo neįmanoma nesutikti. Akivaizdu, kad visur egzistuoja toks reiškinys, kai sudėtinga ar tingu tvarkytis su pasekmėmis, tariamos ar tikros tų pasekmių atsiradimo priežastys padaromos įsivaizduojamo neįveikiamo sunkumo ir tada pasekmes belieka palikti ramybėje arba ramioje tekmėje žemyn. Egzistuoja ir kitas reiškinys kai žmogus ar žmonių grupė turi vietelę iš kurios prireikus gali kildinti visas negeroves arba bent sunkesnes ar nepatogesnes. Suformuojamas savotiškas nusodintuvas. Panašiai ir su sovietmečiu. Viskas ten nurašoma ir atitinkamai kai kyla kokios nors diskusijos iš ten ir kildinamos vienokios ar kitokios problemos.