Lietuvos teismų sistema: sunkiai serganti ir išsigimusi

Aš suprantu, kad remiantis vienu konkrečiu pavyzdžiu nederėtų daryti apibendrinančių išvadų. Juo labiau, kai tas pavyzdys susijęs su asmenine patirtimi ir, be jokios abejonės, veikiamas emocijų bei nemažos dalies subjektyvumo.

Nepaisant to,  mano išvada yra tokia – Lietuvos teismų sistema yra visiškai neefektyvi, netenkina Lietuvos gyventojų poreikio, nepaiso viešojo intereso ir yra visiškai išsigimusi.

Tokią išvadą aš pats sau pasidariau po šiandien įvykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjams mano ieškinys LRT dėl atsisakymo pateikti informaciją, būtiną LRT tarybos nario funkcijoms vykdyti.

Šioje vietoje tikriausiai iš karto susilauksiu teisės žinovų ir šiaip visų galų ekspertų paniekinimo ar net kaltinimų žeminant trečiosios valdžios autoritetą, man tikriausiai taip pat bus priminta, kad esu viso labo niekingas „žurnaliūga“, neturintis jokios teisės, o juo labiau – reikiamos kompetencijos, spręsti ar teismas dirba tinkamai ir teisingai.

Tebūnie. Iš anksto priimu visą kritiką kaip pagrįstą ir teisingą. Tačiau tai niekaip nekeičia mano išvados – Lietuvos teismų sistema sunkiai serga ir dėl prasidėjusių komplikacijų jau yra išsigimusi.

Žinau, kad mano ieškinys LRT yra labai menka problema, palyginusi su dauguma kitų problemų, kurias kiti Lietuvos piliečiai sprendžia teismuose. Sprendimas šioje byloje iš esmės tikriausiai nepakeis nei mano, nei LRT administracijos vadovų gyvenimo, jis greičiausiai neturės įtakos ir jokių kitų su šia byla tiesiogiai nesusijusių žmonių gyvenimui ar jų darbui. Tačiau juk taip yra ne visose bylose – nemažai jų sprendžia klausimus, tiesiogiai lemiančius Lietuvos piliečių  finansinius, šeimos ar darbo reikalus. Tai yra, daugeliu atveju nuo teismų darbo kokybės tiesiogiai priklauso proceso dalyvių gyvenimo kokybė, neretai ir jų ateitis. Ir jeigu ir visais kitais atvejais bylos nagrinėjamos pagal panašų scenarijų kaip mano pateiktas ieškinys (aš nuoširdžiai norėčiau tikėti, kad taip nėra ir kad man paprasčiausiai nepasisekė ir todėl mano atvejis yra visiška išimtis iš taisyklės), tada Lietuvos teismų sistema yra ne tik ydinga iš pašaknų, bet ir kenkianti Lietuvos valstybei ir jos ateičiai.

Nes tik ydingoje, visiškai kvailoje arba specialiai teisingumui nevykdyti sukurtoje sistemoje tokio paprasto ieškinio, kaip manasis, nagrinėjimas gali vykti taip, kaip jis dabar vyksta.

Tik visiškai išsigimusioje teismų sistemoje pateikus ieškinį, vienas teisėjas gali atsisakyti jį priimti, o pateikus jį iš naujo – kitas teisėjas jį priima. Bet tik tam, kad pakvietęs į parengiamąjį posėdį praneštų, kad jam kilo abejonių dėl ieškinio teismingumo ir kad tas abejones turėtų išsklaidyti specialioji teisėjų kolegija.

Abejonių sklaidymas (skaičiuojant nuo pirmojo ieškinio pateikimo balandžio 21 dieną iki liepos 15 dienos, kai gavau pranešimą apie specialiosios teisėjų koelgijos sprendimą) užtruko beveik tris mėnesius. Ar tai sveikos ir normalios teismų sistemos požymis? Ypač turint galvoje, kad abiejų teisėjų keltos abejonės nepasitvirtino? Mano supratimu – tikrai ne. Nes tik nesveikoje ir išsigimusioje sistemoje teisėjas gali sau leisti abejoti akivaizdžiais dalykais ir tik supuvusioje sistemoje tos abejonės gali trukti tris mėnesius.

Ir tik sunkiai sergančioje teismų sistemoje tas abejones gali lydėti pasityčiojimas iš proceso dalyvių, kai jie darbo metu pakviečiami atvykti į posėdį tik tam, kad jam būtų pranešta, kad teisėjas abejoja. Teisėjas, žinoma, tam turi teisę, tačiau ar normalioje ir neišsigimusioje  sistemoje neturėtų vyrauti sveikas protas, kuris reikalautų nerengti jokio posėdžio, o tiesiog iš karto kreiptis į kolegiją apie tai pranešant proceso dalyviams. Juk būtų ir pigiau ir parasčiau: tiek pačiam teismui, tiek byloje dalyvaujančioms šalims.

Sveiku protu taip pat sunku paaiškinti, kodėl išsklaidžius abejones dėl teismingumo parengiamajam posėdžiui surengti reikia dar keturių mėnesių.

Ypač sunku tai paaiškinti, jei galvoji, kad teismams taip pat turi galioti Lietuvos įstatymai. O vienas jų – Civilinio proceso kodeksas gana aiškiai sako, kad „Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias
procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą“ (7 str.) ir kartu, sakyčiau, įsakmiai nurodo, kad Teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.“ (72 str.)

Septyni mėnesiai nuo ieškinio pateikimo iki parengiamojo posėdžio ir yra tas kuo trumpesnis laikas? Ir tai nėra vilkinimas? Jei atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, tai ar yra prasmės dar klausti, ar sistema neišsigimusi?

Bet klausti, matyt, reikia, net ir žinant, kad atsakymų juk niekas nepateiks.

Nes septyni mėnesiai „kuo trumpesnio laiko“, pasirodo, anaiptol nėra riba.

Išsigimusioje teismų sistemoje parengiamasis teismo posėdis, pasirodo, yra rengiamas tik tam, kad šalys galėtų sužinoti, kad įvyks bylos nagrinėjimas iš esmės. Pasirodo – taip pat per kuo trpesnį laiką – tai yra, 2012 metų vasario 8 dieną. Tai yra, dar po trijų mėnesių.

Neišsigimusioje ir viešajam interesui bei piliečiams tarnaujančioje teismų sistemoje  teismas gal atsižvelgtų į tai, jog „tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio“ (232 str.).

Bet Lietuvos teismų sistemoje paaiškėjus, kad šalys nesutinka sudaryti taikos sutarties ir teismui nepareikalavus atlikti jokių papildomų pasirengimo bylai veiksmų ar naujų įrodymų, šalių niekas net nepaklausia, ar jos sutinka, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Kadangi sistema išsigimusi, kas jau čia beprisimins jau anksčiau minėtą CPK nuorodą apie būtinybę stengtis išnagrinėti bylą per vieną posėdį.

Sunkiai sergančioje ir išsigimusioje sistemoje pakanka 20 minučių parengiamojo posėdžio (po kurio, beje, nėra kitų suplanuotų posėdžių), kad būtų galima priimti sprendimą dėl kito posėdžio po trijų mėnesių. Nes šiai sistemai visiškai nerūpi, kad atvykimas į posėdį ir išvykimas iš jo proceso šalims užima dvigubai daugiau laiko nei pats posėdis. Ir kam gali rūpėti, kad po tų 20 minučių bendra atrodytų visiškai paprasto ieškinio nagrinėjimo trukmė išauga iki beveik 10 mėnesių.

Bandau įsivaizduoti, kaip yra nagrinėjamos sudėtingesnės bylos. Tos, kuriose reikia apklausti liudytojus, išklausyti ekspertus, įvertinti daiktinius įrodymus ar gauti papildomų duomenų. Bandau ir nepavyksta, nes man paprasčiausiai trūksta fantazijos, o sveikas protas kužda, kad taip būti negali. Tačiau tie kuždesiai atrodo šiek tiek paranojiški, nes aš juk žinau, kad visa tai ne fantazija, o tikrovė, su kuria man netyčia teko susidurti.

Nesigailiu dėl to, tačiau kaip Lietuvos pilietis jaučiausi žiauriai blogai. Nes niekada neįsivaizdavau, kokia yra Lietuvos teismų realybė ir tikiausiai niekada iki galo nesuprasdavau ir neužjausdavau žmonių, kuriems su ta makabriška realybe teko ar tenka susidurti.

Šiandien visus juos labai užjaučiu.

P.S. Protu suvokiu, kad šis įrašas ne visiškai atitinka sveiko proto reikalavimus, nes jis tikriausiai niekaip neprisidės prie greitesnio mano ieškinio nagrinėjimo ir teigiamo sprendimo byloje. Sveikas protas tikriausiai reikalautų palaukti, kol teismas priims sprendimą ir tik tada jau lieti emocijas. Tikriausiai taip, bet juk tada iš esmės pripažinčiau, kad Lietuvos teismų sistemos išsigimimą priimu kaip natūralią būseną, kuri mane tenkina. O taip tikrai nėra.

(10 balsų, vidurkis: 4,60 iš 5)
Loading...
  • suomis

    Na tai ką: – sveikas atvykęs į realų pasaulį. :) Lietuva dvidešimt metų gyvena šiame siurealistiniame jovale. Gal tiksliau ne dvidešimt, bet kaip tik tada, kai nuvertė prezidentą Paksą. Štai tada ir įsisiubavo teisinės degradacijos procesas.

  • Arturas

    „nepavyksta, nes man paprasčiausiai trūksta fantazijos“

    Na, tai gi tur būt žinojote, kad praktiškai visi rimtesni procesai balansuoja ant senaties termino ribos? Dabar pamatėte, kaip tai realiai padaroma.

    • Nereikia nusišnekėti. Priėmus ieškinį visi senaties terminai sustoja.

      • doktor barmental

        hyhyhyhyhy

  • Fredis*

    Atitrauktai, truputėlį filosofijos.
    Teismai yra viešoji paslauga gyventojams ir juridiniams asmenims.
    Iš teksto matyti, kad pilietis nepatenkintas viešųjų paslaugų kokybe.
    Sveikatos paslaugos srityje šalia viešųjų paslaugų egzistuoja privačios gydymo įstaigos ir susimokėjęs nedidelį mokestį pacientas (-ė) bus aptarnautas (-a) greitai, kvalifikuotai ir kokybiškai.
    Privačių teismų visuomenė dar nesugalvojo.
    Tarp žmonių su teisėjų mantijomis tikriausiai sklando toks folkloras: reikėtų iškelti bylą tam, kas kreipiasi į teismą dėl menkniekio ar nors susimokėtų apčiuopiamo dydžio žyminį mokestį.
    P.S. Geriausia būtų, kad konfliktinė situacija apskritai nebūtų iškilusi, tam visada teismo pradžioje besibylinėjančioms šalims pasiūloma susitaikyti. Dėl susidariusios padėties atsakingos valdžios struktūros ir visuomeninės organizacijos, kurios paskyrė nekvalifikuotus asmenis į LRT tarybą, kuri suformavo tokią LRT administraciją, kuri privedė situaciją iki absurdiško bylinėjimosi su vienu tarybos nariu.

    • „Privačių teismų visuomenė dar nesugalvojo.“ – arbitražas, mediacija?

  • Izbliondimas

    Labai manau būna svarbu visuomenėse, kokia jose susiformuoja kritinė masė, kuri įsivyrauja tautoje daryti esminius sprendimus (kai kitose yra, pavyzdžiui, sunitai…).
    Labai viskas blogai Lietuvoje pakrypo taip jau nuo 1990 m. vidurio…
    Įsivyravo tragiška, labai pavojinga jėga (čia nesiplėsiu…).
    Lietuviai yra labai sveiko mąsymo žmonės. Ypatingai. Tad dorieji jautė tą Lietuvą naikinančios jėgos galią, mąstą. Ir nusiplovė (kryškelės sindromas…).
    Tik jų vienetai dirba vis pralaimėdami visus tuos dešimtmečius, nes vis tikėjo savo jėgomis, kad anie, visgi,…
    Gal tik prieš metus paaiškėjo, kad vilčių jau nebėra, nei menkiausių.
    Kas visa tai lemia, kad atskiruose Lietuvos perioduose atsiranda vis tokios pat identiškos situacijos, o jų finalai panašūs būna, – susumavus, Lietuva visus 1000 metų ubagė (gal išskyrus 1988-1989 metus, ypač dvasios gigantas ji tuomet buvo…).

    • ^..^

      Kas slepiasi po šiuo pseudonimu?
      Kažkiek primena 888 SSS?

  • kirvis

    problemos esme yra tame kad teiseju darbo efektyvuma vertina jie patys.as gi manau kad turetu buti ikurta kazkokia istaiga kuri nuolat atliktu teiseju vertinima pagal is anksto nustatytus kriterijus,tuomet prastai dirbanciu teiseju sarasas butu pateikiamas teiseju komisijai(ji svarstytu ar verta siulyt toki teiseja atleidimui) bet jei teisejas i sarasa patenka n-aji karta,toki teiseja reiketu tiesiogiai siulyt atleist prezidentui.tokiu budu su laiku prastai dirbantys teisejai netektu savo postu,like gi galbut labiau stengtusi.na ir aisku istatymuose butina panaikinti visas dviprasmybes

    • suomis

      O ar ne paprasčiau ir efektyviau būtų jeigu teisėjai būtų renkami demokratiniu keliu, kaip Amerikoje? Nes teisėjų darbas, kaip ir bankų paremtas PASITIKĖJIMU.

      • J. naivusis

        Į tokį (demokratinį) kelią mums pavyktų papult nebent revoliucinio Tribunolo sprendimu.

      • Skeptikas

        Norėtumėte, kad teismai degraduotų iki Seimo lygio? Nepamirškite, kad išrinktieji turi atidirbti tiems, kas davė pinigus rinkimų kampanijai.

  • Artūrai, aš pernelyg nekritikuosiu, nes suprantu nepasitenkinimą pirmą kartą susidūrus. Keli klausimai. Kiek laiko tvarkaraštyje buvo skirta parengiamajame posėdyje? Turėjo būti valanda kokia? Baigėsi per 20 min. O kodėl pačios šalys neprašėt iš karto nagrinėti iš esmės, ar nesitiko atsakovai?

    „“Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias
    procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą” (7 str.) ir kartu, sakyčiau, įsakmiai nurodo, kad Teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.” (72 str.)“

    Proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Tai yra tikslas, tačiau jūs niekaip nepagrindžiat, kad tai nedaroma. Tiesiog teismai dabar perkrauti darbu. Patikėkit, kad tokiam laikui atidėjo posėdį yra „normali“ praktika. Tiesiog visas kitas laikas į priekį pas teisėja jau suplanuotas ir užimtas. Problema pasireiškia per mažame pinigų kiekyje. Reikia jei ne daugiau teisėjų, tai daugiau padėjėjų. Apylinkės teismai iš esmės priversti spręsti bylas lyg stovėdami prie konvejerio.

    Tiesa cituojamų CPK normų prasme „stengtis išnagrinėti per PIRMĄ POSĖDĮ“ reiškia per pirmą posėdį bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o Jūs iki jos dar nedaėjote :)

    • Tomai, pirmiausia, CPK nekalba apie pirmą posėdį, o kalba apie vieną. Be to, kalbama apie „kuo trumpesnį laiką“, o tai,mano subjektyvia nuomone, paprasčiausia reiškia – „taip greit, kaip įmanoma“.

      Nesuprantu, kaip, tamstos nuomone, turėčiau pagrįsti, kad bylos nagrinėjimas yra nei ekonomiškas, nei koncentruotas, kai, nesant jokių kliūčių ją nagrinėti (visi proceso dalyviai vietoje, visi reikalingi dokumentai pateikti, jokių prieštaravimų nėra), jos nagrinėjimas nukeliamas trims mėnesiams. Sakote, teisėjo laikas suplanauotas? Čiuš sobačja, atleiskite už išsireiškimą. Abiem atvejais, ant posėdžių salės pakabintoje darbotvarkėje būdavo nurodyti du (!!!!) teismo posėdžiai po pusvalandį. Tai vadinasi „perkrauta darbotvarke“? Konvejeris? Nejuokinkit.

      Šiaip jau man šiandien net kilo mintis, kad būtų gerai pasivažinėti su kokiais dviem teisėjais kokią savaitę nuo jų namų iki teismo ir atgal ir parašyti, kaip sunkiai ir įtemptai jie dirba.

      • „Per kuo trumpesnį laiką“ Jūs suprantate teisingai – kiek įmanoma greičiau.
        Tačiau toliau kodekso normą aiškinate neteisingai, nes:

        „7 straipsnis. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas

        1. Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.“

        Norma nurodo „IŠNAGRINĖTA“ vieno posėdžio metu. Byla gali būti nagrinėjama, tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o jums vyko PARENGIAMASIS posėdis, kuriame byla NĖRA NAGRINĖJAMA IŠ ESMĖS, nebent šalis ir teisėjas sutinka parengiamajame posėdyje pradėti nagrinėjimo iš esmės stadiją. Kodėl taip nepadaryta negaliu pasakyti, čia reikia klausti jūsų atstovo ir teisėjo. Bet jeigu parengiamajam skirta pusė valandos, o po to teisėjas turi atlikti kitus darbus, tai akivaizdu, kad jis negali nagrinėti iš esmės. Nepamirškim, kad teisėjo darbas neapsiriboja sėdėjimu posėdžių salėje ir šalių klausymusi. Jam reikia priiminėti sprendimus, ruoštis kitų bylų nagrinėjimui ir pan. o tai reikalauja susipažinimo su procesiniais dokumentais ir t.t.

      • LG

        Pasivazinekit. Atsoks fantazija rasyti. Taip, sistema veikia blogai, bet ne del teiseju kaltes. Paklauskit ar bent vienas studijuojantis teise svajoja buti apylinkes teiseju. Darbo kruviai nemazi, reikia nepamirsti, kad tai ne siaip rasineliu rasymas laikrastyje, kas, kaip matome is „Respublikos“ ir „Lietuvos ryto“ pavyzdziu yra visiskai neatsakingas darbas, kuomet uz neatlikta ar netinkamai atlikta zurnalisto pareiga gali kaip tik tiketis didesnio honoraro, atvirksciai – teisejas nuolat patiria stresa ir itampa, nes savo sprendimais sprendzia zmoniu likimus ir ne visada tie sprendimai buna aiskus kaip tamstos atveju.

      • bang

        Galiu pasakyti, kad didžioji darbo dalis ir daroma ne posėdžiuose. Per dieną porą posėdžių, o procesinių sprendimų per dieną priimama dešimtimis – kabinete. Pamatytumėt, kiek teisėjai kabinete turi apsikrovę bylų lyginant su jūsų ofisiuku- akvariumuku, fantazija atšoktų :) Tuos tomus reikia ne šiaisp perskaityti, o įsigilinti, atsiminti, vienu metu lygiagrečiai vyksta keliasdešimties bylų procesai. Daug teisėjų ateina dirbti ir savaitgaliais.

      • suomis

        Tai po velnių, kas trukdo įvesti prisiekusiųjų tarėjų teismus, tai manau sumažintų krūvį. Tai pirma. O antrą, jei nebūtų specialiai vilkinami procesai, tai tas krūvis tikrai sumažėtų. Nejaugi ir JAV tokie krūviai? Kažkaip netikiu. Jau tas faktas, kad teisėjai apsikrovę darbu, kaip jie patys sako, tai kažkas su Lietuvos teisine sistema yra negerai. Ar tik nebus Lietuva labiausiai besiteisianti šalis pasaulyje? Lietuvoje vis kitoniškai – ne kaip pas žmones.

        • LG

          Tarejai kruvio nesumazintu. Taip, su sistema negerai, o jei jau lyginti su JAV tai gal pabandykime palyginti finansavima?

        • bang

          Visų pirma tarėjus, ar dar ką ten, galėtų įvesti tik pakeitus Konstituciją ir įstatymus (kodeksus). Kas gali tai keisti ? Antra, iš kur ištraukėt, kad pasodinus prie teisėjo porą tarėjų krūvis sumažėtų ? Teisėjui dar reiktų viską išaiškinti tiems tarėjams. Be to, dar 2004 metais paskaičiuota, kad tarėjų įvedimas kainuotų ne mažiau 40 mln. Protingai paaiškinkit, kodėl teisėjai turėtų specialiai vilkinti procesą ?

          • Sufantazavo eilinį kartą, nes nesidomi ir nežino, kokia situacija yra JAV. Ten yra labai daug šios sistemos priešininkų. Bet žolė visada kitoje tvoros pusėje atrodo žalesnė :) Dalyvaujant prisiekusiesiems bylos trunka ilgiau, kad tuo įsitikinti google reikia įvesti raktažodžius „hung jury“ ir pan. Aš jau nekalbu, kiek trunka prisiekusiųjų konkrečiai bylai atrankos procesas, kuris azartiškesnis už NBA draft pickus. Dar įdomu, ar čia tarėjai būtų taikomi ir civiliniuose ginčuose? :D

          • Čia vienas iš pavyzdžių su kuriomis susiduriama ir svajonių šalyje – http://www.economist.com/node/21530985

          • „Even criminal cases are not immune. Some crimes, like domestic violence, have increased with the rotten economy. In Georgia, where court funds have fallen by 25% in the last two years, criminal cases now routinely take more than a year to come to trial. This means that jails are full of the innocent alongside the guilty.“ – taip, kad mažiau isterijų. Visi išgyventa tas pačias problemas, mes nesam nieko išskirtiniai.

          • MSN

            Kažkaip čia sumaišėte tarėjų ir prisiekusiųjų institutus. Jų dalyvavimas teismo procese iš esmės skiriasi. Tarėjai dalyvauja parenkant bausmę, o prisiekusieji patvirtina arba paneigia faktines aplinkybes, kurios reikalingos nusikalstamai veikai įrodyti ar pagrįsti civilinį ieškinį. Nesu tikras, bet JAV tarėjų institutas nėra plačiai išplėtotas. Tai daugiau būdinga Anglijos magistratų teismuose, kur tarėjai kartu su teisėju parenka bausmę atitinkančią nusikaltusiojo asmenybę. Dažniausiai tai apima „misdemeanor“, kitaip sakant baudžiamuosius ar administracinius nusižengimus.

        • Auksinis kardas

          Esama įvairių priežasčių, įtakojančių teismų veikimo perkrovas. Viena jų yra abstraktesnio pobūdžio, ir susijusi su teisingumo išsikraustymu iš visuomenės narių gyvenimo, iš jų asmeninių elgesio orientyrų į valdiškus namus. Daugėjo sau daug leidžiančių asmenų, kurie nesivadovauja patys teisingumo, moralumo gairėmis. Tokiam asmens tipui didesnė kelrodė žvaigždė yra nugvelbta nauda, ir tik antrame plane – kokios priemonės tam panaudotos. Jei naudinga avantiūra būtų įteisinta, jei ją pavyktų prastumti pro teisėtvarkos lygmenis ir įteisinti, tai reikštų laimėjimą. Ne kiekvienam seksis apsiginti, jei puolama bus įžūlaus ir pasikausčiusio puolimo technikose, jei tokiam talkins panašaus kirpimo teisės specialistas. Tie patys susitarimai, nuo kurių, kiek girdžiu, pirmiausia šalims siūloma spręsti prieštaras, kitokiose asmeninėse atskaitose vyktų neprireikiant teismo įsikišimo, jo tarpininkavimo. Gal kam primiršta, gal nežinoma, tačiau kiek seniau žmonėms, rodos, būdavo šiek tiek svarbiau kokie jie yra, kaip ŽMONĖS, kiek pelnė pagarbos savo elgesiu. Šiuo metu tai dažniau nusprendžia ir pasako teismas – be abejo, jam tai nemenka papildoma atsakomybė.

          Kiek teko susidurti su teismais, ten laiko tausojimo dvasios (daugiau gal prieš kokius 15 metų) tikrai nepastebėjau. Kiekviena vienos šalies kitai iškelta abejonė turėjo būti tikrinama papildomos medžiagos rinkimu, papildoma ekspertize, ir t.t. ir pan., jei kažkuri šalis nėra spaudžiama laiko, yra patenkinta būkle iki sprendimo teisme. Teisėja noriai imdavosi tobulinti bylą, o prašymai priimti sprendimus dabartiniame posėdyje atrodydavo naiviai, ir gal kiek diletantiškai. Taigi, koks veikimas, tokie ir pasiekimai.

          Sekanti teisėja procese tvarkėsi sparčiau, sakytum iš peties, ir mažiau blusinėjosi – buvo baigta ūkiškiau. Ko ir reikėtų. Nežinau kiek prisiekusieji spartintų veikimą, bet galbūt reikėtų kelti sprendimo laiką realiai siektinu, svarbiu parametru, drąsiau pasitikėti aukštesnės instancijos galimybėmis peržiūrėti sprendimą, bei tirpdyti tas slegiančias šūsnis bylų, kuriomis teisininkai skundžiasi. Tai įmanoma, praverstu patirtis šalių, kur šioje srityje pasiekimai geresni (jei jie tokie ne dėl mažesnio kiekio pradedamų bylinėjimųsi). O šiuo metu teisės rutina panaši į anglišką gydymą, kuomet mažiau medicinos paslaugų naudojama dėl susidariusių sunkumų jomis pasinaudoti. Irgi sistemos savęs sureguliavimo į stabilią būklę būdas :-)

      • 7x

        Aš visai neseniai rašiau tokį bišk reklaminį straipsnį apie teismų sistemą, tai pririnkau įdomybių:

        „2010 metais atliktoje „Lietuvos Respublikos teismų sistemos veiklos procesų analizėje“ nurodoma, jog Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka vidutiniškai dvejais teisėjais daugiau nei ES vidurkis. Be to, lyginant šiuos skaičius ne su vidurkiu, o su vakarų Europos šalių statistika, pastebimas dar didesnis skirtumas. Lietuva daugelį ES valstybių narių lenkia ir teismų, ir teismo administracijos darbuotojų kiekiu. Tačiau bylų nagrinėjimo efektyvumas yra kur kas mažesnis: „Lietuvoje 2008 m. vienas teisėjas vidutiniškai išnagrinėjo 382 bylas – beveik dvigubai mažiau nei vidutiniškai Europoje (754 bylos).“

        Info iš „Lietuvos Respublikos teismų sistemos veiklos procesų analizės“ – http://www.teismai.lt/lt/visos-naujienos/leidiniai/?type=0

        O vo ir tas reklaminis straipsnis, apačioj visai įdomią lentelę įmečiau su nuoroda – http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=reng&Str=48524

  • bang

    Artūras tikriausiai pagalvojo, kad jis vos ne vienintelis bylinėjasi. Vyriausiajame administraciniame teisme eliė gali ateiti po metų. Dėl sveiko proto – procesas yra formalizuotas įstatymo ir teisėjas negali atlitki procesinių veiksmų kaip jam šaus į galvą. „Akivaizdu“ taip pat vienam vienaip, o kitai šaliai – priešingai. Ilgi bylinėjimosi terminai yra dėl didelio užimtumo, teismai priversti laikydamiesi visų įstatymo formalumų nagrinėti netgi visiškas nesąmones. Kokioje Italijoje nieko nestebina bylos procesas trunkantis ir aštuonerius metus.

  • Regis

    Pagarba. Labai aiški pilietinė pozicija. Be jokio nereikalingo atsargumo, sukiojimo ar vyniojimo, perkeltinių prasmių. Tiesiai šviesiai, ir tos emocijos tikrai vietoje. Akivaizdu, kad ten kur stovintis vanduo prasideda nemalonūs ir nepageidaujami reiškiniai. Ir tai Lietuvai labai būdinga.

    Aišku šioje byloje ar nagrinėjime laiko tempimas gali būti sąlygotas kažkokių aplinkybių, matyt. Bet jeigu taip įmanoma daryti ir nėra jokių pažeidimų tai tikrai stebina.

    Beje atkreipiau dėmesį, kad nebesulaukia racas.lt dėmesio iš oficialių žmonių, valstybės tarnautojų ar šiaip atsakingų už nagrinėjamas sritis (išskyrus aišku finansų ministrę). O gaila. Būtų visai įdomu pasiskaityti komentarus, kad ir šio įrašo tema.

  • Susidomėjęs

    Protingi žmonės eina į teismą su savo advokatu, prieš tai išsiaiškinę ieškinio perspektyvas, galimą bylinėjimosi kainą ir įvertinę, ar sąnaudos atperka galimą laimėjimą. Artūras Račas į teismą eina su savo įsivaizdavimu ir supratimu apie teisę ir teisminį procesą. Atitinkamas ir rezultatas.

    • Ir advokatai „kartais“ yra pajėgūs patys atstovauti. O kai kurie, būdami kompetentingi, sugeba teisėjui paskambinti ir išsiaiškinti, ką darys posėdyje, kokios galimybės iš karto nagrinėti iš esmės, ką galima padaryti, kad paankstinti nagrinėjimą ir t.t. Aišku, kiti tiesiog ima pinigus už valandas.. :)

  • nesvarbu

    Vienas pasakojо štai tokį atvejį: Gyveno žmogelis. Jis buvo teisybės ieškotojas. Principingas. Eilinį kartą teisybės (tokiu ne ypač reikšmingu klausimėliu) jis ieškojo vienoje įstaigėlėje. Jo reikalavimai, pretenzijos,kaip ir dažniausiai, buvo visiškai teisiškai pagrįsti, teisėti. Tą kartą reikalas pasiekė teismą. Kadangi atsakovai taip pat buvo principingi, nenusileido. Viskas baigėsi tuo, kad žmogelį galutinai užtąsė teismuose, nusibodo jam ten vaikščioti. O ir problemos aštrumas, pats ginčo klausimas, praėjus daugeliui mėnesių, atbuko, tapo neaktualus, pabodęs ir niekam jau neįdomus. Vėliau paaiškėjo, kad tos įstaigėlės vadovai pažinojo daug teisėjų ir kitų teisininkų. Tai jie ir pasiūlė tokią taktiką…

    • Tu čia apie save??

      • nesvarbu

        Tomai, ar aš tau panašus į „teisybės“ ieškotoją?:DDD

        • Gal kažkada buvai :)

          • nesvarbu

            Ne, nebuvau. Būti principingu, ieškoti teisybės, tai reiškia būti reikliu kitiems. Reikalauti, kad kiti daug ir gerai dirbtų, pervargtų, stresuotų, nervintųsi.Aš per daug geras, kad taip daryti. Per daug myliu ir atjaučiu žmones. Žinau, kad ir be manęs jie turi krūvą problemų-neištikimą vyrą, storėjančią žmoną, kvailą viršininką,prastas pajamas ir vis didėjančias išlaidas, artėjančią senatvę, krentančius dantis ir plaukus. O kur dar ligos, sugedęs automobilis, nulūžęs kulniukas, prastas apkirpimas ir pan. Todėl niekada nieko iš jų nereikalauju, nekeliu balso,nepykstu ir suprantu, jei man kas nors ką nors pažada ir nepadaro, paveda, ar net apgauna. Žmogų priimu tokį, koks jis yra, su visais trūkumais, todėl „teisybės“ vaikymasis tikrai ne man:)

  • vitalis

    Eilinį kartą įsitikinsi paprastas žmogau, jog iš aukščiau nesimato žemiau, kai užstoja „sparnai“..Susidūrė save itin gerbiantis „viso labo niekingas “žurnaliūga”“ su, pasipūtėliškame ir sočiame gyvenime, retai sutinkama užtvara, savo paties sau išsikeltu tikslu kažką įrodyti. Treptelėjo idant mokyklinukas, susiraukė, papūtė lupytes ir išsilengvino priemone, kurią geriausiai moka ( pasak TOP’ų ), su apsiseilėjimu naudoja, ir tenkinasi nelyginant koks V.R. iš Kauno. Blogai labai blogai. Jei gerb. premjeras baigęs kadenciją, panašiai aprašys pensininko dalią, teks tik pasistengti pateisinti kyšininkų ir vagių apsukrumą. p. Artūrai, kur jūsų lietuviškas kantrumas?

  • Jonas III

    Šiaip, tai teisininkai turėtų susirūpinti savo įvaizdžiu. Atsiliepimai apie jų sukurtą sistemą žymiai prstesni, negu apie vykdomąją valdžią. Teisėji per teisinį procesą piktybiškai nemato problemos sprendimo proceso.
    Prieš gerų porą savaičių šitame leidinyje mno galva šustriakas „nesvarbu“ buvo pateikęs mano galva gan protingą, nieko nekainuojantį, nemažos dalies šių problemų sprendimo receptą. Gaila, kad buvau vienintelis pritaręs. Nors prieštaraujančių irgi lyg tai nebuvo.

  • Gedas

    Artūrai, visiškai suprantu jūsų pasipiktinimą, ir jis, ko gero, yra teisingas. Taip pat žinau, kad jūs įtakingas žmogus (užtenka paskaityti ankstesnį blogo įrašą:)), bet vis tiek manau, kad net ir su tokia didele auditorija kaip jūsų, daugiau naudos pasiektumėte tada, kai rašytumėt ne piktą blogą, o įstatymo pakeitimo pasiūlymą ar dar ką nors, kas padėtų spręsti problemą teisingumo ministerijai, ar kam kitam:)

    Iš savo patirties galiu pasakyti, kad net mailo parašymas mūsų visų taip kritikuojamiems Seimo nariams su pasiūlymais dėl įstatymų tobulinimo beveik visuomet veikia gana efektyviai:)

  • kestutis d

    Artūrai – užuojautos, pilnai pritariu. Teko tik trumpam susidurti su teismine mašina (ne pačiam, tik probėgšmais) – įspūdžiai labai panašūs, lėtumas (nes tikriausiai negalima sakyti ‘vilkinimas’) – baisus, neefektyvumas – irgi. (Beje, apie pačius teisėjus aš esu geresnės nuomonės nei apie sistemą – iš jų pusės matau pastangas vis tik padėti žmogui, jei tokia galimybė atsiranda).
    Tomai, tu tikriausiai teisus – greičiausiai teisėjai nenusižengė procedūroms kviesdami Artūrą į (kokius ten?) tuos posėdžius, ir tą (kaip jis ten vadinasi?) nagrinėjimą paskyrę praėjus beveik metams nuo ieškinio pateikimo. Matyt kiekvienas šių veiksmų turi savo pagrindimą ir yra skirti pašalinti net mažiausiai galimybei neteisingumui atsirasti. Bet tai, kad jie pakluso visoms procedūroms nė kiek manęs nešildo – rezultato iš to nėra, teisingumo nuo to nepadaugėjo. Būtent čia ir yra teisinės sistemos bėda (ir, greičiausiai, ne tik Lietuvos) – dėl smulkmeniško reglamentavimo ir sekimo procedūromis, tam, kad išvengti net mažiausios klaidos, mes teisingumo taip ir nepasiekiame (čia palyginimui truputį iš kitos operos – man patiko toks pastebėjimas apie lietuvių valdininkų įvairių europinių projektų tikrinimą – „tam kad viskas būtų sutikrinta centas į centą, bus išleista dešimt tūkstančių litų“). Bėda ta, kad tai atbaido žmones nuo teisingumo, nei skatina jo siekti (aš bijau siekti kokio nors teisingumo per teismą, nes tąsytis po to reikės labai ilgai, o dar man tai kainuos ir pinigus, o rezultatas visiškai neaiškus).
    Tuo labiau kad pats asmeniškai su savo sveiku protu esi visiškai bejėgis. Pvz., tu sakai „O kodėl pačios šalys neprašėt iš karto nagrinėti iš esmės“ – iš kur aš galiu žinoti, kaip ši sistema veikia? vienintelis būdas – samdyti advokatą, bet klausimas ar tada iš tikrųjų tokia sistema reikalinga man, ar ši sistema daugiau išsilaiko tik pati dėl savęs? Juk pati sistema pripažįsta, kad ji galėtų būti gerokai paprastesnė, nes kai kur taikomas ‘supaprastintas procesas’ (vadinasi galima ir įmanoma šį reikalą judinti efektyviau, o ne laikytis aklai įsikibus procedūrų, kurios tikriausiai daugeliu atveju yra visiškai bereikalingos).
    O dabar sistema yra naudinga tik jos žinovams – tai yra, tiems patiems advokatams bei teisėjų pažįstamiems. Ir dėl to ‘nesvarbu’ pasakojimas – visiškai įtikinamas – gerai pažįstantis sistemą žmogus net nedarydamas nieko neteisėto gali puikiai numatyti kaip jinai paveiks žmogų ir puikiai tai išnaudoti. (Analogiškų pavyzdžių žinau truputį iš kitos pusės – pasirodo, gerai žinantis kalinimo ir tardymo procedūras įkalintas įtariamasis gali puikiausiai keliauti po visą Lietuvą, kur jam to reikia – žinoma, jo kelionės maršrutas nėra visiškai laisvas, bet daugelyje vietų atsidurti jis gali, ir tam užtenka pasinaudoti sistemos procedūromis)

  • albinas

    Daugelis cie sakot, kad teisejai turi labai daug darbo, stalas apkrautas bilomis, ir delto yra ilgi bilu nagrinejimo terminai.
    Pagal tokia logika, (nes nespeja) su kiekviena diena bilu ant jo stalo turetu daugeti o terminai ilgetu. Tai po metu jis neieitu net i kabineta.
    Bet sitaip manau nera, tai riskia, kad cie ne darbo kruvis kaltas.

    p.s. Kazkas yra pasakes. Perfrazuosiu. Jeigu darbo stalas pilnas apkrautas ivairiausiais poperiais, ir girdi be perstojo barskant klaveturai, tai tik pasako apie didelio darbo imitavima.

    pardon, del nelietuvisko srifto.

    • bang

      Paprasčiausiai aukojama kokybė, ty bylos sprndžiamos greičiau į bylas mažiau gilinamasi, nekreipiama dėmesio į smulkius procesinius pažeidimus. Todėl pav. pirmosios instancijos teismai geriau išsiunčia bylą su skundu į apeliaciją, nei patys ištaiso pažeidimą.

  • Bang

    Profesionaliai parašyta neigiama teismų patirtintis, pagarba, įdomu buvo paskaityti.

  • Marius

    Galingai surašyta. Sutinku, galiu tik pridurti, gal skambės kiek pretenzingai, bet šalis kur vaikai priversti būti atsakingi už tėvą: V. Petkevičiaus vaikai už teiginius „Durnių laive“, šalis kur atbuline data taikomi įstatymai: Lietuvos TSR darbuotojų persekiojimas už kovą su vadinamasiais partizanais – nėra ir negali būti teisinė valstybė.

    • LG

      Cia manau ir yra viena didziausiu musu teisines valstybes bedu – pagrindinis pilieciu teisinis issilavinimas yra l rytas ir respublika. Abu tamstos teiginiai klaidingi.

      • Izbliondimas

        Teisinis išsilavinimas, manau, glūdi keliuose žodžiuose, – nesielk taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi.
        Pora kartų atlikau eksperimentą, norėdamas sužinoti kiek, kokia mūsų krašto žmonių dalis yra nusikaltėlių.
        Įvažiavus nuo Kauno į Vilnių, taip gavosi, kad man vos pravažiavus šviesoforą, tuoj užsidegė geltona ir po to raudona.
        Tad, kol degė ta raudona aš geroką kelio gabalą nuvažiavau.
        Taigi, važiuoju maksimaliai leistinu greičiu… ir per veidrodėlė matau, „atvaro“ dešimtys automobilių, ir varo kaip nuo lenciūgo būtų nutrūkę, kol visos iki vienos mane aplenkė.
        Antras. Vasarą sekmadienio vakarą kelias Ignalina – Vilnius (per Švenčionis). Važiuoju maksimaliai leistinu greičiu. Tiesiog tuntomis, buvau aplenkiamas.
        Tad apie ką kalbame.
        Juk tas pats visose kitose gyvenimo sferose.
        Ar kalbame apie teisingumą nusikaltėlių krašte, kuriame 99.9 proc. gyvena žmonių padarę nusikaltimus (net tik tokius, bet numetę ne vietoje šiukšlę, užtraukę dūmą troleibusų stotelėje ir pan.). Nedidelius, kol negauna valdžios. Ir toks au didelius, – kai gauną valdiukės, nors pradžioje ir nedaug.
        Teisininkas ir ne tik, paprieštaraus man ir aš būtinai su tuom sutiksiu, – juk jie nenuteisti… jie nėra nusikaltėliai.
        Taip, gal jie ir angelai. Mūsų angelai, mūsų pažiba.
        Kaip sakydavo toks pogrinidininkas mums, žinoma, kitomis progomis, – jie svoločiai, bet juk jie mūsų… svoločiai♥ Mylėkime juos ir jie mus mylės♥
        Kaip tas sakė visa laimė, kaip čia jau esu sakęs ne kartą, kad žmoniją išgelbsti paprastas dalykas, – kad jis kito akyje ir krisliuką mato, nesvarbu, kad savojoje ir rąsto nemato. Bet jis yra didelis sanitaras, vis tiek, ania… o jo rąstą, tikrai pamatys kas nors, nors jis ir ne krislas.
        Kad tik nebūtų karo, kaip tie vis sakydavo… nors paskui vistiek jį padarė…☺
        Gero savaitgalio.

        • bang

          „Teisinis išsilavinimas, manau, glūdi keliuose žodžiuose, – nesielk taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi.“
          „atlikau eksperimentą“
          Ekspertimentas neįrodo, kad tuntai jus aplenkusiųjų, nenorėjo, kad ir jūs juos aplenktumėte.

        • tomas

          Na, kaip kam patinka. Vieni gyvena nusikaltėlių krašte. Aš, pavyzdžiui, renkuosi gyventi Lietuvoje. Skonio reikalas, tsakant.

  • Jurate Kajokaite

    JAV kiekvienoje valstijoje yra Teisininku Disciplinavimo Agenturos (Lawyer Disciplinary Agency). NY valstijoje ju yra keletas (esu ten kreipusis), kur klientas/proceso dalyvis gali apskusti advokato, teisejo aplaidu, t.y. neprofesionalu elgesi, teisininiko profesinio kodekso pazeidimus: grubuma, vilkinima, skambuciu/emailu negrazinima, zodziu, proceso dalyvio ignoravima. Toks skundas teisininkui yra gan rimta rakstis jo/s karjeroje, o disciplinavimas gali buti ispejimas, laikinas teisejo praktikavimo sustabdymas toje valstijoje ir pan. Ar Lietuvoje yra panasi institucija?

    • suomis

      Būtų labai gražu, jeigu jūs plačiau pasidalintumėt savo patirtimi. :) Tai, būtų naudinga Lietuvos piliečiams, nes teisinė sfera Lietuvoje, verkiant prašosi būti reformuojama.

    • bang

      Teisėjų, advokatų tarybos, notarų antstolių rūmai, garbės teismai. Teisėjų bylas (iš esmės vien dėl ilgų nagrinėjimo terminų) tikrina aukštesni teismai administravimuo teismuose nuostatų tvarka.

  • leokadija

    Šitas procesas: http://www.alfa.lt/straipsnis/13025182/Alfa.lt.ir.Janutiene.laimejo.byla.pries.ZLEK.ir.Raca=2011-11-18_07-08/
    matyt, vyko sparčiau. Gal teismai irgi kraunasi „reitingus“ – dviejų ryškių asmenybių konfliktas „ryškiau“ ir vykdomas?
    Kaip ir 99 procentai mūsų – pažeidinėjančių taisykles, normas, įstatymus, taip ir teisėjai labai menkai išsiskiria savo morale iš aplinkinių. Viena mano tolima kaimynė, teisėja, pvz., vaikus paauklėja diržu… Ir iš jos tikėtis tvirtos neutralios pozicijos man tikrai būtų sunku. Aišku, procedūros procedūromis – gal teismai ir dirba pagal taisykles, bet asmeniniai teisėjų silpnumai, tingumas, abejingumas, įstatymu suteikta laisvė, suinteresuotumas veikia, spėju, dažnai…

  • egisb

    valstybinių įstaigų darbo tempus įtakoja taisyklės, kurių dauguma pradžią gavę dar sovietmečiu, ir per 20 metų pataisymų ir patobulinimų jos pavirtę į klipatas.
    kiek teko susidurti su teismais, tai tikrai jų laiko taupymu net įtarti nebūtų galima, jeigu ne paskutinis atvejis.
    gavome iš banko paskolą nekilnojamam turtui įsigyti ir jos užtikrinimui nekilnojamas turtas turi būti įkeistas bankui. ir jeigu šeimoje yra mažamečių vaikų, tam kad įkeisti reikalingas teismo leidimas.
    buvau tikrai nustebęs, kada vieną dieną pridavus teisme visus dokumentus kurie išsamiai buvo nurodyti teismo tinklapyje, ir sekančią dieną pasiskambinus teisėjo, kuriam buvo paskirta byla, asistentei, buvau telefonu iš karto sujungtas su teisėju, kuris, nedėdamas telefono ragelio pervertė dokumentus, uždavė keletą klausimų detalių patikslinimui informavo, kad sprendimas bus priimtas per valandą, o popierinį (pasirašytą) jo variantą galėsiu gauti tos pačios dienos vakare į darbo pabaigą.

    reziumuodamas noriu pasakyti, kad netgi gūdžiais kapitalizmo laikais viskas priklauso nuo žmonių požiūrio į jų dirbamą darbą – ir netgi lietuviškuose teismuose yra paprastų, savo darbą dirbančių žmonių.

  • Bobutė

    Tikrai apgailestauju, kad p. Artūrui nepavyko (tikiuosi- kol kas nepavyko)susižerti tų 3 „siaurų“…

    Amicus Plato, sed magis amica veritas.

    Taigi, nors ir apgailestaudama, privalau konstatuoti – 0 (nulis) „siaurų“- o pagal nustatyta įtakingumo skalę tai reiškia – visiškai neįtakingas…

    • suomis

      Siaurusevičius įtakingesnis, jis greičiausiai turi visus „siaurus“. :DDD

  • Skeptikas

    Tamstos byla nagrinėjama palyginti neilgai.
    Kita vertus, o kas Lietuvoje vyksta greitai? Palyginkite, kiek laiko turi dirbti vilnietis teisėjas, kad užsidirbtų 2-3 kambarių butui ar naujam automobiliui sostinėje, ir kiek laiko tereikia dirbti kokio Paryžiaus, Romos ar Oslo teisėjui, kad užsidirbtų analogiškoms gėrybėms? Palyginkite, kaip ir kur gyvena, kuo važinėja, kur atostogauja, galų gale, kaip rengiasi mūsų ir „jų“ apylinkių lygmens teisėjai. Taigi vienas atsakymas būtų toks: kaip visuomenė finansuoja, taip ir dirbama.
    Kita priežastis – teismams priskirta masė jiems visiškai nebūdingų funkcijų. Jei kalbame apie civilines bylas, tai idealiu atveju teismai turėtų nagrinėti tik GINČUS. Ar žinote, kad tas pats teisėjas, kuris ruošiasi nagrinėti ar nagrinėja Jūsų bylą, grįžęs į kabinetą dirba kaip komunalinių paslaugų teikėjų, visokiausių greitųjų kreditų bendrovių, bankų ir kitokių kreditorių sąskaitininkas, šusnimis perrašinėjantis jų reikalavimus į teismo įsakymus ir sprendimus už akių. Visa tai vyksta, nors tarp kreditoriaus ir skolininko nėra visiškai jokio ginčo – tik paprasčiausias skolininko nemokumas. Būtų racionalu, jei tokie kreditoriai kreiptųsi tiesiai į antstolį, kuris iškart pradėtų vykdymą, o bylą teisme galėtų inicijuoti tik skolininkas, turintis prieštaravimų. Kur dar laikas, sugaištamas nutraukinėjant santuokas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tarsi to negalėtų padaryti notaras, leidimų parduoti ar įkeisti šeimos turtą ir pan. išdavimas, tarsi žmonės būtų bepročiai, nesugebantys savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje.
    Be minėtų teismo paskirčiai nebūdingų galutinių procesinių sprendimų, teismas priverstas rašyti šusnis tarpinių nutarčių dėl kiekvino krustelėjimo. Tai ir nutartys dėl bylos dalyvių pateikiamų procesinių dokumentų trūkumų, nes dažnai ne tik patys dalyviai, bet ir jų advokatai nesugeba ar nesistengia surašyti bent kiek normalesnio procesinio dokumento, ir nutartys dėl procesinių dokumentų įteikimo šalims, ir nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių dabar visi prašo lyg duonos, ir nutartys dė įrodymų išreikalavimo, ir t.t. ir pan.
    Civilinių bylų krūvas labai gražiai paįvairina administracinių teisės pažeidimų bylos, kuriose teismas turi aiškintis pvz.: dėl 0,20 Lt tekainuojančio niekučio vagystės iš parduotuvės (ATPK 50 str.), dėl chuligano sukulto vazono laiptinėje (ATPK 50-3 str.), dėl to, kad tas pats chuliganas parodė kaimynui nepadorų žestą (ATPK 174 str.), kaip, kur, kada ir kodėl tūlas alkoholikas voliojosi girtas ir apsišlapinęs, smirdėdamas aplinkiniams (ATPK 178 str. 3 d.), kokie blogi tėvai, jei kieme susimušė jų vaikai (ATPK 181 str.), dėl to kad policininkai nesveikai įžeidūs net tarnybos metu (ATPK 187 str. 2 d.)… Tarsi viso to negalėtu išsinagrinėti ir nubausti policija, o jau administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo, jei jaučiasi esąs nekaltas, tegu skundžiasi teismui.
    Ir štai į tokioje rutinoje paskandintą teisėją Jūs kreipiatės su ieškiniu dėl LRT atsisakymo pateikti informaciją, būtiną LRT tarybos nario funkcijoms vykdyti. Kaip koks ufonautas… Greičiausiai, tik perskaitęs ieškinį teisėjas pirmą kartą sužinojo apie Jums aktualią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Tuomet jam tenka išsiaiškinti juose nustatyto teisinio reglamentavimo turinį, kad būtų galimą vėliau tai taikyti… Taigi dar viena problema – labai menka teisėjų specializacija. Tik didžiuosiuose miestuose yra baudžiamoji ir civilinė specializacija. Pastarosios rėmuose dar šiek tiek išskiriami darbo ir šeimos bylas nagrinėti besispecializuojantys teisėjai. Ir viskas.
    O apie teismų vidaus problemas išvis geriau patylėsiu.

    • suomis

      Juk tai, pono Šimašiaus, nearti dirvonai.

      • nesvarbu

        suomi, ar ir tamsta, kaip koks Skeptikas, siūlai Šimašiui inicijuoti ATPK pakeitimus, kad už policininko įžeidimą tave galėtų nubausti tas pats policininkas (ATPK 187 str. 2 d.):DDDDD

        • suomis

          Aš noriu pasakyti, kad tiesa kažkur per vidurį ir sistema, kuri veikia Lietuvoje, gali būti racionalizuojama. Ir, kad ji, pati prašosi būti racionalizuojama, manau neprieštarausi. O, su paties, komentu, parašytu 10:30 vakare, taip pat galima sutikti.

    • nesvarbu

      Skeptike, palyginkite, kiek laiko turi dirbti vilnietis gaisrininkas, greitosios pagalbos medikas ar darželio auklėtojas, kad užsidirbtų 2-3 kambarių butui ar naujam automobiliui sostinėje, ir kiek laiko tereikia dirbti kokio Paryžiaus, Romos ar Oslo gaisrininkui, greitosios pagalbos medikui ar darželio auklėtojui, kad užsidirbtų analogiškoms gėrybėms? Palyginkite, kaip ir kur gyvena, kuo važinėja, kur atostogauja, galų gale, kaip rengiasi mūsų ir “jų” lygmens gaisrininkai, greitosios pagalbos medikai ar darželio auklėtojai. Taigi, kaip visuomenė finansuoja, taip turėtų ir dirbti. Tačiau ar jums tenka dažnai girdėti, kad gaisrininkai, vietoje skubėjimo į gaisrą, pliektų kortomis durnių? Ar dažnai ką nors panašaus girdite apie medikus, o gal gatvėse dažnai stebite strikinėjančius darželinukus, kuriuos be priežiūros paliko darželio auklėtoja?
      Verta pastebėti, kad sulaukusi senatvės pensijos ta pati darželio auklėtoja negaus kokių 80 procentų buvusios algos dydžio tarnybinės pensijos, kaip tai numatyta tam pačiam teisėjui nuo jo, palyginti su darželio auklėtoja, gan riebios algos. Aišku vilniečio teisėjo algas ir perkamąją galią galima lyginti ne būtinai su Oslo, tačiau ir su kokio gražaus Afrikos miesto Antananaryvo teisėjo alga:) Švelniai kalbant keistokas, todėl kiek gluminantis, kategoriškas tamstos pareiškimas, esą teismams priskirta masė(!!) jiems visiškai nebūdingų funkcijų. O iš pastarojo pareiškimo logiškai sekantis jūsų pasiūlymas, kad geriau teismai nagrinėtų tik tas civilines bylas kur yra GINČAS, akivaizdžiai parodo kiek netikslų (čia vėlgi švelniai kalbant) tamstos suvokimą „kaip kas veikia“. Siūlote teisingumo vykdymą išdalinti valdininkams? Hipotekos klausimus, globos, įvaikinimo, juridinių faktų nustatymą ir t.t. ir pan., išmėtyti, perleisti ministerijoms ir savivaldybėms, o gal įsakysite įsteigti naujas, „specialias“ tokių klausimų sprendimo įstaigas ir organizacijas? Tuomet leiskite paklausti, kaip jausitės, jei iš N įstaigėlės gausite N valdininkėlio raštą, kad jis nusprendė, jog jūs esate pripažintas mirusiu ar dingusiu be žinios? Spėju, kad jei dar būsite kiek gyvas, tai garsiai pradėsite šauktis teisingumo. Taip pat siūlote visus skolų klausimus, paskolos sutartis, bet kokius kreditorinius reikalavimus ir pan., prilyginti vertybiniams popieriams-vekseliams, kad jokių teismų-tiesiai pas antstolį. O kaip patiks, jei koks nors „mėnulio fazių“ veikiamas veikėjas staiga nuspręs, kad jis yra jūsų kreditorius, o jūs jo skolininkas ir, kadangi jokių teismų nereikia (juk kam teisėjui perrašinėti šūsnis reikalavimų, o ieškovui ruošti procesinius dokumentus, įrodymus, mokėti žyminius mokesčius), jis nutarė , kad skolą privalote gražinti šiandien. Ir geriau natūra?
      Nepatinka, kad teisėjai privalo vargti rašydami nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių? Tai gal ir šį klausimą galima liberalizuoti? Siekiant palengvinti varganą vilniečio teisėjo gyvenimą šį darbą perleisti N valdininkėliui ir leisti turtą (pvz. jūsų) areštuoti jam nutarus žodžiu, be jokių teismų…
      Pilnai sutinku tik su vienu – teisėjai (ne visi, bet dauguma), spręsdami teisinius klausimus, labai dažnai jaučiasi kaip ufonautai:DDD

      • Skeptikas

        1) Bet kurios profesijos atstovas, jei jis yra bent vidutiniškai protingas, nesijaučia geriau dėl to, kad kitų profesijų jo bendrapiliečiai uždirba mažiau už jį ir gyvena prasčiau už jį. Taigi mano palyginimas tinka ir gaisrininkams, ir greitosios pagalbos medikams, ir pedagogams, ir net maximų kasininkėms. Bet man nuo to ne geriau, kad jiems dar blogiau nei man.

        2) Taigi aš nesuprantu, kaip galima, teikiant lietuvišką finansavimą, išvertus akis reikalauti už jį viešosios paslaugos, pagal visus parametrus atitinkančios analogišką paslaugą, kuri už penkeriopai ar net dar didesnį finansavimą teikiamą kur nors Jungtinėje Karalystįje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar panašaus išsivystymo lygio valstybėse.

        3) Tamstos susižavėjimas Lietuvos gaisrininkais ir greitosios pagalbos medikais nepagrįstas. Šios tarnybos taip pat vos kvėpsi ir bendriausia prasme yra tokios pat nepajėgios, kaip teismai. Iš emės jos susidoroja tik su kasdieninėmis rutininėmis situacijomis. Tuo nesunkiai įsitikintumėte, jei kurio nors Lietuvos rajono miestelio penkiaaukštyje būtumėte didelio gaisro užblokuotas IV ar V aukšte. Iš didmiesčio atvykstančio keltuvo vargu ar besulauktumėte. Gi visame gražume mūsų gelbėtojų galimybės atsiskleistų greitkelyje įvykus eismo įvykiui, kuriame susiduria keliasdešimt automobilių, juose yra užspausta keliolika sunkiai sužeistų, kuriems reikia skubios pagalbos, bet nėra galimybės iki jų privažiuoti. Taigi vien pastangos dar negarantuoja geidžiamo rezultato.

        4) Kaip kas veikia suvokiu tikrai geriau už Tamstą, todėl ir laikausi nuomonės, kad kiekviena institucija turi vykdyti jos paskirtį atitinkančias funkcijas. Teismų paskirtis – teisingumo vykdymas nustatyta procesine tvarka sprendžiant administracines, administracinių pažeidimų, baudžiamąsias ir civilines bylas. Kiek tai liečia civilines bylas, CPK 2 str. nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – GINTI ASMENŲ, KURIŲ materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi INTERESAI PAŽEISTI ar GINČIJAMI, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp GINČO ŠALIŲ, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 3 str. 6 d. nustatyta, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio GINČO materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta PAŽEISTA ar GINČIJAMA JO TEISĖ arba įstatymų saugomas interesas. Galiausiai CPK 22 str., kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami GINČAI, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių […], o antroje dalyje numatyta, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka […]. Taigi civilinių bylų teisena labai aiškiai padalinta į GINČO TEISENĄ (su tam tikrais atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumais) ir YPATINGĄJĄ TEISENĄ.

        5) Ginčo teisena neturi būti nagrinėjama tai, dėl ko nėra jokio ginčo. Kaip charakteringiausia pavyzdį pateikiau skolininkams kreditorių reiškiamus reikalavimus, kurių skolininkai neginčija, o tiesiog nepajėgia vykdyti. T.y. jokio ginčo tarp šalių nėra ir teismo įsikišimas čia nereikalingas ir beprasmis. Na kam remontuoti sveikus dantis? Teismas turėtų įsikišti tik tuomet, kai skolininkas bent kokiu nors vienu aspektu ginčija jam pareikštą reikalavimą. Visais kitais atvejais teismas yra stabdis ir nereikalingas tarpininkas tarp kreditoriaus ir antstolio. Taigi siekiamybė tokia: jei koks nors mėnulio paveiktas žmogus nuspręs, kad jis yra mano kreditorius, ir per antstolį pareikš man reikalavimą, o šis imsis jį vykdyti pateikdamas man raginimą ar patvarkymą, aš kreipsiuosi į teismą, ginčydamas tą reikalavimą ir jo pagrindu pateiktą raginimą ar patvarkymą. Teisme užginčyti aktai iškart netektų galios. Taigi jau yra ginčas. Tuomet tariams kreditorius susimoka žyminį mokestį ir gali pareikšti ieškinį, kaip dabar įprasta. Teismų darbo krūvis nagrinėjant civilines bylas ginčo teisena nuo to sumažėtų kokia 70-80 procentų, o antstolių darbo krūvis nuo to beveik nepadidėtų. Be to, padidėjimas būtų kompensuojamas padidėjusiomis pajamomis. Gi reikalavimai taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiesiog turi būti apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris turi priklausyti nuo ieškinio sumos, jei prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra turtinio pobūdžio. Tada gal pagalvotų prieš prašydami. O tai dabar prašo priteisti kelis šimtus ar net kelias dešimtis litų ir kartu prašo tailyti laikinąsias apsaugos priemones.

        6) Tamstos argumentas dėl mano siūlymo eliminuoti ypatingosios teisenos bylas iš teismų kompetencijos yra visiškai nekorektiškas, nes aš to nesiūliau. Mano nuomone, iš ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų nomenklatūros turi būti eliminuotos bylos, kylančios iš mažiau reikšmingų teisinių santykių, kurių sureguliavimą sėkmingai gali užtikrinti notarai ir specialiose siaurose srityse kompetenciją turinčios institucijos. Asmenų teisinis subjektiškumas, jų globa ir rūpyba, įvaikinimas, juridiniai faktai, asmens pripažinimas mirusiu ar nežinia kur esančiu nėra mažareikšmiai ir kaip tik jų aš neminėjau. Jūs pats gromuluojate savo teiginius, priskirdamas juos man, o tai ypač grubi argumentavimo klaida, užkertanti kelią bet kokiai prasmingai diskusijai ateityje.

      • nesvarbu

        Skeptike, perskaičiau ir antrą jūsų „paklodę“. Deja, tenka konstatuoti (kaip ir perskaičius pirmąją), kad esate vidutinio amžiaus, tokia ne itin talentinga, vidutinių gabumų teisininkė, niekada nepraleidžianti progos paburbėti ir papriekaištauti (vyrui, vyriausybei ir etc.).
        Visų pirma verta pastebėti, kad kalbame apie teismų, teisėjų darbą, todėl kiek kontraversiškas jūsų „viešosios paslaugos“ sąvokos supratimas. Kaip suprantu manote, kad šią sąvoką apima ir teismų darbas, teisingumo vykdymas? Tačiau neprieštarausite, kad viešoji paslauga yra ir komunalinės paslaugos, pvz. šiukšlių valymas. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog manote, kad kanalizacinių šulnių turinio išsiurbimas ir teisingumo vykdymas yra beveik vienas ir tas pats, arba labai artima panašu, kadangi abi yra viešosios paslaugos.
        Neturiu teksto suvokimo problemų. Savo pirmoje paklodėje kategoriškai pareiškėte, kad negalima iš Lietuvos teisėjų reikalauti kokybiško darbo ir nurodėte dvi to priežastis: 1) Lietuvos teisėjai dėl per mažos algos rengiasi ne taip madingai, kaip kokio Paryžiaus teisėjai („galų gale, kaip rengiasi mūsų ir “jų” apylinkių lygmens teisėjai”); 2) Lietuvos teisėjai perkrauti darbu, kadangi – „teismams priskirta masė jiems visiškai nebūdingų funkcijų“.
        Toliau bandėte argumentuoti kas tai yra ta „masė“ teismams primestų visiškai nebūdingų funkcijų, kas sudaro tos „masės“ turinį ir kaip reikia padaryti, kad būtų gerai. Iškėlėte idėją, jog civilines bylas teismai turėtų nagrinėti tik esant GINČUI, kadangi visokių teismo įsakymų ir sprendimų už akių rašymas nužemina jo didenybę teisėją iki kokio niekingo komunalinių paslaugų teikėjo „sąskaitininko“. Bevystydama mintį pasiūlymų dalyje samprotavote, kad dažniausiai (beje, iš kur paėmėte tokius duomenis dėl dažnumo?!!) tarp kreditoriaus ir skolininko nėra visiškai jokio ginčo – tik paprasčiausias skolininko nemokumas, todėl būtų racionalu, jei tokie kreditoriai kreiptųsi tiesiai į antstolį, kuris iškart pradėtų vykdymą, o bylą teisme galėtų inicijuoti tik skolininkas, turintis prieštaravimų. Šioje vietoje vėl pastebėsiu, kad, priešingai nei ginatės, ir šioje dalyje kiek netiksliai įsivaizduojate „kas kaip veikia“. Esmė tame ,kad skolininko nemokumas nėra tolygu jo sutikimui dėl konkretaus kreditorinio reikalavimo. Antra, buhalterinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai yra sukonstruoti taip, kad tam tikrais atvejais kreditorius, norėdamas „buhalteriškai“ nurašyti skolą, privalo turėti būtent teismo sprendimą. Ir tai turi savo mokestinę logiką. Tokia ir tarptautinė finansinės apskaitos praktika. Leidimų parduoti ar įkeisti šeimos turtą ir pan. išdavimą drąsiai priskyrėte prie „teismo paskirčiai nebūdingų galutinių procesinių sprendimų“, kadangi žmonės nėra bepročiai, ir jie patys, savarankiškai „sugebės dalyvauti civilinėje apyvartoje“. Čia jau be komentarų. Pasitikite žmonėmis labiau negu galima! Ar patikėsite, kad kartą trijų mažamečių tėvai, susirgę alkoholizmu, išmainė gerą būstą mieste, už tai gavo bakūžę prie miško, o skirtumą grynais tiesiog pragėrė, tokiu būdu atimdami savo trijų mergaičių teisę į normaliais gyvenimo sąlygas. Galiu pateikti dar dešimtis įvairesnių pavyzdžių paneigiančių pačios teoriją, jog žmonės nėra bepročiai ir patys sugebės „tinkamai dalyvauti civilinėje apyvartoje“.
        Piktinatės, kad teismai privalo nagrinėti, kodėl tūlas alkoholikas voliojosi girtas ir apsišlapinęs, smirdėdamas aplinkiniams (ATPK 178 str. 3 d.) ? Manote, kad ir taip „viskas aišku“ , kad voliojosi, kad girtas ir kad apsišlapinęs? O jei tas „tūlas alkoholikas“ taip nemano, jei jis prieštarauja aukščiau nurodytoms aplinkybėms? Jūsų mintis esą pirma nuspręskime, patvirtinkime, kad jis „girtas“, „apsišlapinęs“ ir ‚voliojosi“, o po tegu jis skundžiasi teismui nėra tinkamas atsakymas. Manote, kad už policininko įžeidimą asmenį galėtų nubausti tas pats policininkas (ATPK 187 str. 2 d.) ir t.t. Neturi reikšmės aptarinėti gausių jūsų pastebėjimų šiuo klausimu, tačiau pastebėsiu, kad visi jūsų pasiūlymai dėl administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tobulinimo įdomūs tuo, kad pateikiami visiškai ignoruojant (dėl nežinoji ar netinkamo supratimo)administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principą, kad teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str.) Tad logiškiau jums būtų pradėti nuo pasiūlymų dėl LR Konstitucijos pakeitimų šioje dalyje…
        Ir kokias gi išvadas galime padaryti iš visų jūsų paklodėje išdėstytų argumentų dėl tos esą teismams priskirtos „masės“ jiems visiškai nebūdingų funkcijų? O gi išvada tokia-nėra jokios „masės“ teismas primestų nereikalingų funkcijų arba bent jau jūs nesugebėjote jos parodyti. Ir čia dviejų nuomonių būti negali. Tik vienas pasiūlymas dėl santuokos nutraukimo tarpusavio sutarimu klausimą perduoti spręsti notarams gal ir vertas dėmesio. Tačiau tai jau seniai viešoje erdvėje svarstomas klausimas, kurį ne jūs iškėlėte.
        Beje, jūsų gilios žinios dėl gaisrininkų darbo specifikos, problemų mane nuoširdžiai nustebino. Skirtingai nei dėl teisinių dalykų pateikti argumentai dėl gaisrinių keltuvų, galimų problemų jei būsiu užblokuotas V aukšte, kaip ir autostrados apokalipsės scenarijus, įtikino ir sudomino, kadangi argumentuotai ir konkrečiai, man buvo nežinoma, todėl žavu. Gal ne tą specialybę pasirinkote, gal dar ne vėlu ką nors pakeisti…?

  • Regis

    Ats. ne į temą. R.Valatka linksmina..

    „(..) Aš suprantu, kad berniukas vykdo mamytės įsakymą“, – įsitikinęs R. Valatka.“ (šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/13032693/Lietuvos.ryto.teroras.ar.teroras.pries.Lietuvos.ryta=2011-11-18_18-26/)

    Matyt jau tikrai ne kas. Rimvydai, belieka kas? Atsisėdi kaip ciucikas ir užstaugi ant visos Lietuvos iš tos neteisybės ir nevilties, o gal dar pabandykit koki voodoo seansą prezidentei užsakyti? Gal tai padės Lietuvą išgelbėti nuo kagėbizacijos kaip Rusijoje?

    Šiaip aš lengvai šokiruotas vienas žmogus ir dar be jokio užnugario, tokius vyrus privertė taip loti ir inkšti (neatsiprašau, nes ko gero tai visiškai adekvatu ir tikslu).

    „bet galvoju, kad, jei užčiaups LR grupės žurnalistų balsus, tai visi kiti nutils savaime. Bet kokia D. Grybauskaitės kritika bus nebeįmanoma, Lietuvoje įsivyraus viena teisinga tiesa“ R.Valatka (šaltinis: tas pats)

    Kaip apgailėtina… Pirmiausiai kas jus gali užčiaupti? T.y. kaip tai įmanoma fiziškai. Antra, vargšai jūs opozicijos prieš prezidentę idėjiniai vadai ir lyderiai, be kurių, arba kuriuos užčiaupus, įsivyraus viena tiesa. Ir dar viena teisinga tiesa. Sunki turbūt ta našta ir atsakomybė.

    … o kas galėtų paneigti, kad šiuos kitokios tiesos formuotojus ir skleidėjus pirko tam, kad turėti užnugarį viešoje erdvėje. Stiprų užnugarį informaciniame lauke. Turėti kai jo prireiks. Ir matant kokie skaičiai dabar minimi galima tik įsivaizduoti, kad už tokį lojimą (tiesiai šviesiai) matyt gerai atlyginama. O tai ką tada veikia atitinkamos tarnybos kurios atsakingos už valstybės saugumą? Kai leido tokiems ryšiams susiformuoti? Arba kai jų nenutraukė, kiek tai įmanoma padaryti. Ar aš klystu manydamas, kad tokie reiškiniai yra grėsmė valstybei.

    • Regis

      Beje kas pasirodė įdomu:

      „Pasak R. Valatkos, jis, kaip pilietis, svarsto ir apie tai, kad ant jo užkrauti 8 milijardai, kurie bus padalyti visiems 3 milijonams. „Tokią naštą šitie veikėjai, kurie nežino, ką daro, užkrovė ir ant manęs“, – piktinosi R. Valatka.“ (šaltinis: tas pats)

      tie 8 mlrd. iš kur? Ir padalinti 3 mln. čia kaip dalins? Kokiu principu? Visa tai kas? Sąmoningas panikos, suirutės visuomenėje kėlimas? Ar tai turi kažkokį pagrindą, pvz. 8 mlrd. arba padalinimas visiems piliečiams. Žurnalistui tokie pamąstymai galimi?

    • Auksinis kardas

      Stipru :-) Ir, atrodo, visai netgi teisinga bei pelnyta. Kaip kad taikliai buvo pasakyta: „pūliuoja“.

      • Regis

        Galėtų Alfa neredaguotą pokalbį pateikti, būtų visai įdomu pasiskaityti.

        Ko gero po šių metų įvykių galės užgimti naujas priežodis Valatkos ašaros.

        Tarp kitko tarp nuoširdaus susirūpinimo kaip tie 3 mln. patrauks 8 mlrd. atkreipiau dėmesį į pasiūlymą kaip valdžia galėtų išspręst Snoro media investicijos likimą arba bent tų 34 proc. Lietuvos Ryto dalies –

        „Jis [R.Valatka] sakė, kad džiaugtųsi, jei šios pesimistinės prognozės neturėtų nieko bendro su realiu gyvenimu, o valdžia tuos 34 proc. atiduotų, tarkime, LR žurnalistams, kad jie gražiai, tvarkingai dirbtų ir turėtų įtaką žiniasklaidos grupės darbe“ (šaltinis: tas pats)

        O kaip dalintų, pagal nuopelnus? Rimvydui pusė? ;). O kokiu pagrindu, prezidentės įsaku?

  • Bobutė

    http://www.alfa.lt/straipsnis/13025182/Alfa.lt.ir.Janutiene.laimejo.byla.pries.ZLEK.ir.Raca=2011-11-18_07-08/

    Čia įrodymas, kad Teismai, nors ir labai lėtai, vis dėlto priima sprendimus…:)

    • lv

      Na, dabar tai jau viskas. Aukščiausias supuvimo laipsnis! Būtų net galima neatsargiai paspėlioti, kad šį įrašą iš tikrųjų išprovokavo (arba išsigimimo laipsnį katalizavo) žinia (ir) apie šį teismo sprendimą (kuris priimtas 2011-11-17, po 15:00), o ne (tik) įraše aprašomas teismo procesas.

      • nesvarbu

        lv, ankstesniame įraše Artūras aiškino kas yra įtaka. Dėstė, kad įtaka-tai galimybė lemti sprendimus.Todėl šiuo aspektu spėliokite drąsiai. Kurti pačias neįtikinamiausias sąmokslo teorijas dabar Lietuvoje gali ne tik visokie tomkai,tuo pradėjo užsiiminėti ir daugiau mažiau solidūs leidiniai.
        Štai „Lietuvos rytas“:http://www.lrytas.lt/?data=20111119&id=nuo19_a8111119&view=2
        Ten LR pateikia savo sukurtą „Snoro“ žlugimo sąmokslo teoriją. Jei teisingai supratau, tai esminės šio į išmintingumą stiliumi pretenduojančio apžvalginio straipsnio mintys, argumentai pagrindžiantys „LR“ pateikiamą sąmokslo teoriją dėl „Snoro“ žlugimo, jo nusavinimo „tikrųjų“ priežasčių yra šie: 1)Bankas „Snoras“ buvo geras bankas, dirbo pelningai;2)Lietuvos valdžia bloga, dirbo nevykusiai;3)Dėl tokio savo ydingumo, kenkimo Lietuvos žmonėms Lietuvos valdžia sulaukdavo gausios ir teisingos „Lietuvos ryto“ žurnalistų kritikos, kurią visi Lietuvoje skaitė ir ja tikėjo;4) Tokia kritika labai piktino nevykusią, kraugerišką ir matriarchalinę Lietuvos valdžią; 5)Banko vadovai norėjo Lietuvai tik gero, kaip ir pridera demokratinėje valstybėje, buvo tolerantiški ir į žurnalistų darbą nesikišo;6) Piktoji Lietuvos valdžia veikė priešingai, daugkartiniais grasinimais tiesiog verste vertė tolerantiškus ir demokratinius bankininkus įsikišti į žurnalistų darbą, paveikti juos ir užčiaupti burnas, kad pastarieji pagaliau nustotų kritikuoti valdžią apie jos blogus darbus pranešinėdami Lietuvos žmonėms;7) Tačiau demokratai banko „Snoras“ vadovai gerbė žodžio laisvę,nepabūgo, nepasidavė niekšingos Lietuvos valdžios spaudimui ir leido žurnalistams toliau negailestingai kritikuoti valdžią, kas ir tapo pagrindine bei vienintele gero banko „Snoras“ nusavinimo ir būsimo subankrotinimo priežastimi.

        Štai taip, nei daugiau nei mažiau:) Kokio dar reikia geresnio įrodymo, kad Artūras Račas buvo 100 procentų teisus aiškindamas kas yra žurnalistų įtaka. Čia tai bent įtaka! Labiausiai gaila nieko dėtų banko „Snoras“ savininkų. Žmonės dirbo, gerbė ir skatino laisvą žodį, buvo demokratais ir už tai prarado mėgiamus bankininkų darbus, susikurto prašmatnaus gyvenimo, ištaikingų vilų, „maibachų“ bei gausių kitokių turtų teikiamus malonumus…

    • bang
      • Valentinas

        Drįstu priminti, kad tuo metu, kai Artūras sakė, kad Snoro akcininkai nesinaudos laikraščiu, aš šiame tinklaraštyje rašiau, kad tikrai pasinaudos jei bus poreikis. Deja, kaip visada buvau teisus.

        • Regis

          Valentinai, čia dar klausimas kas kam ką siūlė ir kas kuo naudojosi. Ar tik nebus atvirkščiai patys pasisiūlė, patys paaiškino kuo galės būti naudingi, ir atėjus laikui patys viską kūrė ir koordinavo. Ir tą toliau daro ir sprendžiant iš tonacijos ir spiegimo lygio Lietuva tokio informacinio spaudimo dar bus nemačius. Nublanks visi paskutinių metų garsieji skandalai, kuriose didžiausias visada turėjo aiškią palaikančią ir teisiančią poziciją. Ir dar įdomus momentas ar tas slaptasis liudininkas Tomas atsiradęs išvakarėse šio skandalo tik nebus sudedamoji dalis šio. Turiu omeny ne tik informacinį triukšmą kuriame ne tokie stiprūs darosi kiti skandalai, bet ir tai, kad policija, vidaus reikalų ministerija ir visa kita pirmiausiai gavo per pasitikėjimą (nors dar neaišku kaip yra iš tikrųjų) bet ir užsiėmė labai rimtais kadriniais klausimais.

          Tai gi va, kai matosi problema o Lietuvos rytas savo elgesiu akivaizdžiai rodė, kad tai didėjanti problema, ir nieko nedaroma, tai tik belieka laukti to, kad visa tai taip išviešės, kad jau po to reikės labai neeilinių sprendimų. Dabar jau turim tokio lygio sapaliojimus apie „mamytę“, jos laisvos opozicinės spaudos ir viso kito žlugdymo planus, kagėbizaciją, 8 milijardus kurie guls ant 3 milijonų pečių nepakeliama našta ir t.t. ir pan. Ir ką su tuo daryti? Matyt nieko. Toliau ramiai stebėti kaip klibinami valstybės pamatai.

        • Regis

          Beje dėl prezidentės atskirai. Atrodo, kas čia tokio vienas prikišo lytį, kitas vedybinę padėtį dar plaukų spalva nerimta, o štai Lietuvos rytas dergia išsijuosęs dalinai anoniminiai teiginiai apie tai kas planuojama, kas daroma, kur dar visokie neaiškių lygtais apžvalgininkų čiuldizmai. Tai gi, kas čia tokio? O tokio tai, kad tai aukščiausias valstybės tarnautojas, deleguotas ne Seimo, konstitucinio teismo o tiesiogiai tautos. T.y. tautos deleguotas jos atstovas, vykdyti jam priskirtas funkcijas. Ir kaip leidžiama sau elgtis su tuo atstovu tik parodo, koks tų veikėjų požiūris iš esmės į tautą. Absoliučiai legitimus, turintis milžinišką ir neturintį analogų tautos pasitikėjimo resursą atstovas dergiamas išsijuosus. Tiek to su tais veikėjais, viskas su jais aišku, bet įdomi žmonių nuomonė ir pozicija. Juk mes taip tik parodome turint ryškių laukinių kraštų (tautų) požymių. Kažką padarome, išrenkame ir palaikome, ir visiškai ramiai, netgi abejingai, žiūrime kai tą mūsų atstovą apkaltina be jokių įrodymų (dar ir labai rimtais dalykais), įžeidinėja grįsdami „ad hominem“ argumentais ir t.t. Kokia šios šalies gali būti ateitis (nors kiek šviesesnė) ir kokio lygio čia demokratija (jos būklė), ir kiek vertas pagarbos mūsų šalies konstitucijoje numatytos mūsų tautos rolė šalies valdyme, jeigu mes leidžiamės, kad grupelės įsitvirtinusių įvairių valdžių šakose veikėjų taip negerbtų mūsų visų sprendimų. Mano galva gint prezidentę turėtų bent kiekvienas kuris už ją balsavo, nors iš tikrųjų tai bendras sprendimas.

          Klausimas – kas apgins tautos tiesiogiai išrinktą ir turinčią milžinišką pasitikėjimą jos atstovą nuo konkrečios žiniasklaidos įtakojamos neaiškių interesų atviro teroro? Turbūt niekas, nes čia Lietuva. Nematome kodėl reikėtų. Žinom kuo garsėjam ir kaip mus apibūdina.

          • bang

            Tikra tiesa, smarkiai demokratijos išsivystyme mūsų laukinį kraštą aplenkusioje Baltarusijoje, taip iš prezidento nesidergiama. Apginkime šakėmis mūsų prezidentę nuo teroro !!!

          • Regis

            Šakės ir mūsų tauta tai dvi viena nuo kitos neatskiriamos dalys suformuoto stereotipo. Suformuotų tam, kad įdiegti kiekvienam jog mes bendrai kaip tauta įtakoti šalyje vykstančius procesus galim tik su šakėmis (ir tik jas teturime). Minia su šakėmis. Ir niekam nereikia pilietinės visuomenės. Nes pilietinė visuomenė turi aibę kitų priemonių ir svarbiausia jomis aktyviai naudojasi gindama savo teises, vertybes, interesus. O kol kas kas yra lietuvių tauta? Atskiros krūvelės (minios) budulių, runkelių, patvorinių, pakioskinių su šakėmis. Ar ne taip?

            Tarp kitko, bang, kas yra pilietinė visuomenė? Nemokino?

          • bang

            Šiaip nematau prasmės su jumis čia ginčytis, nes jūsų demokratijos supratimas stipriai atmiežtas subjektyvaus įsivaizdavimo nulemto kietos rankos politikos ilgesio.

          • Regis

            supratimas atmiežtas įsivaizdavimo.. hmm.. t.y. įsivaizdavimas miežė supratimą? :)

            o tas įsivaizdavimas kuris miežė (matyt dar ir miežia) nulemtas ilgesio.. Kietos rankos ilgesio? O iš kur pas mane kietos rankos ilgesys, būtent ilgesys?

            Šiaip keista kai yra prasmė (matoma ar pamatoma prasmė) pastebėti, kad Baltarusijoje prezidentas nedergiamas ir, kad šakėmis reikia ginti mūsų prezidentę, o dėl pilietinės visuomenės, kas tai tokio ar galima tik šakėmis ginti (gintis) jau tada ginčytis prasmės nebematoma. Nes pasirodo aš turiu kietos rankos politikos ilgesį, tas ilgesys nulėmė mano subjektyvų įsivaizdavimą kuris matyt tarp daug visko ką miežė, atmiežė ir mano demokratijos supratimą.

            O juk galima oponuojant tiesiog paklaust (pasiteiraut) koks tamstos demokratijos supratimas (suvokimas). Ir gavus atsakymą tada jau spręst ar jis atmiežtas ar ne. Ir jeigu atmiežtas tai kieno.

            oi, oi..

  • „niekada neįsivaizdavau, kokia yra Lietuvos teismų realybė ir tikiausiai niekada iki galo nesuprasdavau ir neužjausdavau žmonių, kuriems su ta makabriška realybe teko ar tenka susidurti.“
    O Artūrai, 3 ar 7 mėnesiai yra tikrai daug. Tačiau patikėk, iki rekordo dar toli. Aš savo pergalės teisme laukiau ilgiau: pradžioje į virš dešimties kartų atidėtų bylų Klaipėdoje važinėjau apie metus laiko, po to laukiau 12 mėn kada aukštesnysis teismas patvirtins mano laimėjimą. Dabar, jau 1,5 metų šios nutartys vis tiek nevykdomos. Nevykdomos todėl, kad įstatymas atsakovui leidžia teismui apskųsti antstolio veiksmus, po ko vykdymas ir vėl sustabdomas. Tada teismai iš lėto palengva mąsto ar tas antstolis geras ir po kurio laiko priima kokį nors sprendimą. tada tas sprendimas vėl apskundžiamas. Ir tai tęsiasi jau eilę metų…

  • Jonas III

    Kaip suprantu, ginčas tarp Račo ir LRT vyksta dėl informacijos teikimo. Viena ir antra pusė atstovauja (bent teoriškai) visuomenės interesus. Tai kokia demagogija remiantis galima argumentuoti informacijos slėpimo būtinumą (tiek nuo Račo, tiek nuo visuomenės). Nesistebiu, kad tokiems argumentams rasti mažai ir 5 metų.

  • Jonas III

    Dar vienas elementarus teisingumo pritaikymo praktikoje pavyzdys.
    Vyksta turto dalybos tarp dviejų savininkų. Abi pusės pripažįsta pretenzijas į lygias dalis. Sprendimo, užimančio 15 min. pasiūlymas -ieškovas savo nuožiūra turtą padalina į dvi dalis, o atsakovas pasirenka vieną iš dalių. Teisėjai ir advokatai eina į darbo biržą.

    • bang

      Čia jūs apie ką ?

      • Jonas III

        Čia aš apie tai, kad dalijimas vištos ir gaidžio dviems savininkams tampa sudėtingau penkiamečiu teisiniu procesu, į kurį įtraukiama bent keturi teisėjai, ne mažiau advokatų. Kas pilnai tenkina teisingumo vykdytojus.

      • Jonas III

        Dar ir apie tai, kad padoriam teisėjui garbės reikalas turėtų būti surasti ir juos realizuoti paprastus, pigiausius (visiems), suinteresuotas puses pilnai tenkinančius konflikto sprendimo būdus.

        • bang

          Matosi, kad nesuprantate, apie ką kalbate. Jei ginčo nėra turtas pasidalijamas bendru sutarimu be teismo, o jei turtas nekilnojamasis – pas notarą. Jeigu dėl turto yra ginčas teisme ir ten šalys persigalvoja ir sutinka pasidalyti geruoju, teismas taikos sutartį patvirtina tą pačią dieną.

        • Jonas III

          Pasidalijimas geruoju ir priklauso didesne dalimi nuo teisėjo.
          Kaip ir šio įrašo atveju. Jeigu teisėjas pirmo posėdžio metu atvirom kortom būtų išdėstęs savo nuomonę dėl esamų įstatymų keliamu klausimu interpretavimo, manau kad po dviejų savaičių ntro posėdžio metu abi pusės būtų sutarusios dėl rezultato.

          • bang

            Šnekate nesąmones. Taikus ginčo sprendimo būdas yra geidžiamiausias teisėjui variantas, todėl teisėjas visada siūlo šalims susitaikyti.

          • Jonas III

            Teoriškai gal ir taip. Tačiau praktiškai arba teisėjams trūksta kompetencijos arba geranoriškumo. Išaiškinus abiems pusėms kuri kurioje vietoje klysta, ginčo neliktų (9/10 atvejų).
            Siūlau eksperimentą – šioje temoje pagrįskite, kad Artūras neteisus, ir nepaisant to, kad jis stipriai užsispiręs, manau ieškinį atsiims.

          • bang

            Aš kalbėjau būtent apie praktiką, o ne apie teoriją. O Artūro atveju, manau, kad tarybos narys neabejotinai turi teisę gauti reikiamą info. Ar tarybos nariu turėtų būti skiriamas asmuo, su galimu interesų konfliktu – čia jau kitas klausimas.

          • bang

            Dabar įtikinkit Siaurusevičių Artūrui duoti prašomą info.

          • Jonas III

            Aš neapsiimu. Savo sugebėjimus šioje srityje vertinu kritiškai. Bet teisėjas savo autoriteto svoriu tai padaryti manau galėtų padaryti nesunkiai.

          • nesvarbu

            Jonai III, ir teisingai, kad savo sugebėjimus šioje srityje vertinate kritiškai. Be jokių argumentų, vadovaudamasis grynai gyvenimiška logika (kas yra kiek skirtinga nuo teisinės logikos) ir emocijomis (nesvarbu, kad geranoriškomis) bandote įtikinti, kad sudėtingi dalykai išties yra paprasti, kad bet kurią problemą galima traiškyti kaip riešutą-metodu 1..2 ir 3. Nenorėčiau su jumis sutikti.Jeigu „teisėjas pirmo posėdžio metu atvirom kortom būtų išdėstęs savo nuomonę dėl esamų įstatymų keliamu klausimu interpretavimo“, tai sekančio posėdžio laiku, jo byla jau galėtų gulėtų ant Teisėjų garbės stalo! Toks teisėjo nuoširdus atviravimas suinteresuotos pusės būtų įvardintas labai grėsmingai-išankstine teisėjo nuomone dėl teismo sprendimo, o tai baisiai šiurkštus teisėjo etikos pažeidimas. Viena iš teisėjo mirtinų nuodėmių. Už ką yra skaudžiai baudžiama, gali ir apspardyti.Ir dar, dėl interpretavimo. Teismų praktika,teisės normos taikymo interpretavimas, kaip ir pats gyvenimas, yra įvairi, dinaminė, besikeičianti.Todėl bet kuriuo atveju metodui 1, 2 ir 3 čia ne vieta.

          • Jonas III

            Žinoma, galima įtikinti teikti informaciją su sąlyga, kad Račas ja naudosis ne vienas, o paskelbs savo bloge su galimybe susipažinti Jonui III, bangui, Valatkai ir Tomkui.

          • Jonas III

            Nesvarbu, nesutinku su pačiu. Nuomonė būtų ne išankstinė. o pirminė, kuri padėtų suinteresuotai pusei susivokti savo klaidingame mąstyme arba pasiruošti jo manymu teisėjo neteisingos situacijos interpretavimo prieštaravimui.
            Todėl abejotinas jūsų komentuotos etikos požiūriu toks problemos sprendimo įvertinimas.
            Informatyvumas ir tiesos sakymas turėtų vyrauti visose srityse.

          • nesvarbu

            Jonai,1) Per daug gerai manote apie teisėjų kvalifikaciją, jų kompetenciją, jei galvojate, kad jie taip paprastai, jau pirmame posėdyje (dar netyrę, nevertinę įrodymų)gali iš esmės pasakyti, kurios šalies reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o kurios ne, kas teisus, o kas nelabai ir koks pagal teismų praktiką gali būti sprendimas; 2) Ne žodyje, sinonime esmė, o veiksmo turinyje;3) Ne tik etikos kodeksai, tačiau ir procesinės normos draudžia bet kokias išankstines, pirmines ar kokias panašias teisėjo nuomones; 4) Mediacija galima. Yra tokių teisėjų ir Lietuvoje, tačiau jie berods negali nagrinėti bylos, kurioje mediavo, jei ginčas išlieka;5) Teisėjui pareiškus bet kokią nuomonę dėl galimo ginčo sprendimo (nesvarbu kaip ją pavadinsi-pirmine, išankstine ar pan.)jis tampa tos savo nuomonės įkaitu, kurios vėlesnis pakeitimas (nors ir esant pagrindui)neišvengiamai pakenktų teismo autoritetui, kadangi parodytų jo silpnumą nes klydo; 6) Tiesos sakymas ir teisingumo vykdymas yra ne vienas ir tas pats, deja.

          • Jonas III

            Pasiduodu. Sistemos nepakeisiu ir teismų reitingo nepakelsiu. Nors ir kaip būčiau linkęs, kad jie atstovautų žmogui (ne sau).

    • Sejanus

      Už penkiamečių teisę mieliau (ir populiariau) tik penkiamečių ekonomika :)

  • nijole

    Tai gal dabar ir Kedys neatrodys toks nevisprotis niekšas? Juk Jūs, vis dėl to, RAČAS,o ten tebuvo neaiškaus plauko ponas niekas :(

  • Priprasite, gerb. Artūrai…

    Dar kurį laiką bus pikta, bet po kokių dviejų metų bylinėjimosi pradėsite juoktis. Kiekvieną kartą, kai dar prisiminsite ar kas nors primins tą bylą.

    Kiekvieną kartą, kai po pusės metų visiškos tylos, netyčia prisiminę, paskambinsite advokatui ar teisininkui ir paklausite, ką galima padaryti, jis nusijuoks ir atsakys „Ką daryt? Ką daryt? Nieko!“.

    Tada jūs irgi nusijuoksite ir vėl išmesite tai iš galvos. Pusmečiui ar metams.

    Ir kai viskas kadanors baigsis, nejausite nė krislelio džiaugsmo. Nesvarbu, kad laimėjote. Jei dėl ko džiaugsitės, tai tik dėl to, kad viskas jau baigėsi.

    Laikykitės!

  • Artūrai, šati ir aš sakau – sveiki gyvi rea;lybėje. Man tas pats patyrimas su Vitu Tomkumi: jis pats mane kaltina, pats nepateikia jokių įorodymų, paskutinę dieną prieš posėdį suserga ir tą pačią dieną atsiunčia jo pasamdytą advokatą, kas reiškia, kad iki tol net nebandė nieko daryti byloje. Bet… Teismas toliau nukelia posėdį. Na, bet ką čia ksųstis tais, kurie mums nepatinka, bet turi galias :-)

  • VG

    Taip, tenka pritarti… Teismų sistema Lietuvoje yra labiausiai pilietį nužmoginanti (kalbu iš savo patirties – teko dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime)> Pirmą kartą LR Teisme pasirodžiau prieš 4 metus: patirtis – pribloškė… Pasijutau lyg būčiau atsidūręs Rusijos „gubinkoje“ kokiais 1980 m.: chamizmas, arogancija, formalizmas…. Net kelių policininkas, „nulupantis“ baudą man nepalieka tokio slogaus įspūdžio, kokį palieka teismų pareigūnai Manau, priežastis yra tame, kad ši sistema yra labai uždara: „kūriai prasūminėja kūriukus“ ir panašiai. Dar ilgai jie mus „pašokdins“….

  • O taip, komjaunuolio prigimtis tuoj kviesis CCCP teisingumo

  • Pingback: Kokioj valstybėj mes gyvenam? « Grafomano užrašai…()